Apie Lietuvos šimtmečio įvykius ir asmenybes integruotoje literatūros pamokoje „Lietuvos šimtmetį pasitinkant“

Viešojoje bibliotekoje integruota literatūros pamoka „Lietuvos šimtmetį pasitinkant“

2018 metų vasario 16 d. švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Moderni Lietuvos valstybė 1918 metais buvo kuriama remiantis visų piliečių lygybės, laisvės ir gerovės principais, tad pirmą kartą Lietuvos istorijoje visi šalies gyventojai, apsisprendę būti laisvi, tapo savo valstybės kūrėjais, o okupacijos metais - jos tradicijos saugotojais. Artėjant šiai ypatingai mūsų valstybei sukakčiai, Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos bendruomenė kviečia visus gyventojus, o ypač jaunimą, prisiminti šimtmečio svarbiausius įvykius Lietuvoje ir kartu skaičiuoti dienas, likusias iki Lietuvos gimtadienio!

Gruodžio 13 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje susirinkę Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos 9 klasės moksleiviai, lydimi lietuvių kalbos mokytojos - metodininkės Ritos Pauliukaitienės, dalyvavo integruotoje literatūros pamokoje „Lietuvos šimtmetį pasitinkant“.

Prisimindami 100-metį menančią Lietuvos istoriją, apžvelgėme pačius reikšmingiausius įvykius lietuvių tautai, kuri ištvėrė istorijos uraganus ir vėl džiaugiasi savo valstybingumu. Svarbiausi istorijos įvykiai ir datos, neatsiejami ir nuo tuos įvykius paskatinusių žmonių, kurie negailėdami savęs ir net rizikuodami savo gyvybe, neskaičiuodami laiko pasinėrė į valstybės reikalus, iškeldami juos aukščiau savo asmeninių interesų.

Pamoką pradėjusi vyr. bibliotekininkė R. Vasauskaitė moksleiviams priminė Lietuvos valstybę simbolizuojančius ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisintus oficialius Lietuvos valstybės simbolius - vėliavą, herbą ir himną. Visi kartu sugiedoję Lietuvos himną, kurį 1898 m. parašė ir paskelbė literatūros, politikos ir mokslo dvimėnesiniame laikraštyje „Varpas“ V. Kudirka. Aptarę Lietuvos gydytojo, prozininko, poeto, publicisto, varpininko ir vieno iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų kūrybinį palikimą, prisiminėme ir dar vieną itin mūsų tautai svarbią asmenybę, dar vadinamą mūsų Tėvynės meilės mokytoju - Joną Basanavičių. Lietuvių visuomenės veikėjo, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus J. Basanavičiaus indėlis į lietuviškumo puoselėjimą ir nepriklausomybės atkūrimą yra sunkiai išmatuojamas.

Nepamiršome ir lietuviško žodžio puoselėtojų ir lietuvybės saugotojų - t. y. kalbininko ir lietuvių kalbos normintojo Jono Jablonskio bei Lietuvos istoriko ir švietėjo - Simono Daukanto. Lietuvos šimtmetį pasitinkame su tautos dainiaus Maironio kūryba bei Lietuvą ir jos kraštovaizdį skambiomis eilėmis poetiškai aprašiusių amžininkų: Kristijono Donelaičio ir Antano Baranausko poemomis.

Knygnešystė - tai dar vienas XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų ir pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje ir nelegaliu jų gabenimu per sieną ir platinimu.

Visi integruotoje literatūros pamokoje aptarti Lietuvai reikšmingi įvykiai, asmenybės ir artėjantis Lietuvos Šimtmetis atskleidė, kad mokame iš istorijos gelmės pasiimti tai, ko reikia dabarčiai; jeigu būtina, imamės atsakingo, neretai sunkaus visuomenės ir valstybės tobulinimo darbo; giname laisvę, kai šiai pamatinei vertybei iškyla pavojus; turime drąsos kurti ne tik savo, bet ir Europos bei pasaulio istoriją. Šie dalykai teikia pagrindą didžiuotis atkurtos Lietuvos laimėjimais, įkvepia kurti dabartį ir leidžia viltingai žvelgti į ateitį. Būkime - laukime - skaičiuokime ir švęskime kartu!