Kauno architektūros gide - tarpukario, sovietmečio ir naujojo Kauno architektūros atspindžiai

Susitikimas su žymia architektūros istorike Jolita Kančiene

Balandžio 26-osios pavakarę į susitikimą Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje su žymia architektūros istorike Jolita Kančiene ir knygos „Kaunas 1918 – 2015 m. Architektūros gidas“ pristatymą atvyko daugybė Kauno miesto architektūra, menotyra ir istorija besidominčių žmonių. Knygos bedraautorės J. Kančienės teigimu, nors leidinys „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“ – tai beveik trejus metus trukusio didelės profesionalų komandos darbo rezultatas, tačiau ši knyga skirta ne tik architektūros gurmanams, bet ir eiliniams skaitytojams, kurie neabejingi supančiai aplinkai, miestui, jo kasdienei istorijai ir detalėms.

„Lietuvos architektūros istorijoje yra du išskirtiniai laikotarpiai – Vilniaus barokas ir Kauno tarpukario modernizmas. Apie pirmąjį gausu informacijos net mokykliniuose vadovėliuose, o modernioji Kauno architektūra dar tik pradeda sulaukti deramo dėmesio“, – pastebėjo knygos bendraautorė J. Kančienė. Taigi, ši knyga – tai skolos Kaunui ir jo modernui grąžinimas, išleistas netrukus prieš tai, kai Kauno tarpukario architektūra įvertinta Europos paveldo ženklu. „Kaunui jau teikiamas Europos paveldo ženklas ir jis padės ne tik turistams, bet ir patiems kauniečiams pažinti pastatus ir kultūrinę terpę, kurioje gyvena. Galbūt tada jie labiau vertins šį laikotarpį, kitomis akimis pažiūrės į pastatus, pro kuriuos praeina kas dieną. Manau, kad ši knyga turi būti kiekvieno kauniečio lentynoje“, – sakė J. Kančienė. Gausiai iliustruotame leidinyje trumpai aprašomi architektūriškai, reikšme miestui išskirtiniai 243 Kauno pastatai, iškilę tarpukariu, sovietmečiu ir šiais laikais. Leidinys papildytas Kauno praradimais – nykstančių ar jau sunykusių pastatų, be kurių sunku įsivaizduoti šio išskirtinio Lietuvos miesto atmintį, istorijomis. Į knygą taip pat pateko neišlikęs tarpukario Kaunas: Žydų bankas, Felikso Vizbaro vila, Aleksandro ir Jono Vailokaičių namas bei kiti statiniai.

Tačiau architektūros gidas siūlo pasidairyti ne tik po laikinąją tarpukario sostinę – knygoje galima rasti ir sovietinių pastatų, taip pat ir jau nugriautų – „Merkurijaus“ universalinę parduotuvę, „Kalniečių“ ir „Vitebsko“ prekybos centrus. Knygoje įamžinti ir nepriklausomoje Lietuvoje iškilę statiniai. Ir kaip teigia J. Kančienė, šis gidas skirtas ne tik turistams ar miesto svečiams, bet pirmiausia - Kauno miesto gventojams, kad jie atrastų, pažintų ir pamiltų savo miestą iš naujo!

 Susitikimas su žinoma architektūros istorike J. Kančiene ir leidinio „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“ pristatymas, tai Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuo šių metų vasario mėnesio įgyvendinamo Lietuvos kultūros tarybos finansuojamo projekto „Pasitikrink kultūros istorijos žinias!“ rezultatas. Organizuodami susitikimus ir diskusijas su įvairių mokslo šakų literatūros autoriais ir kviesdami Kauno rajono gyventojus į jų knygų pristatymus, skatiname naujas skaitymo aktyvumo formas. Po šių susitikimų Kauno rajono miestelių ir kaimų bendruomenių narius lapkričio ir gruodžio mėnesiais kviesime dalyvauti pristatytų knygų žinių mūšiuose.