Kino klube „Atvertas ekranas“ - vaidybinio filmo „Mes dainuosim“ peržiūra

Kino klube „Atvertas ekranas“ - vaidybinio filmo „Mes dainuosim“ peržiūra

1990 metų kovo 11-ąją atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Tai buvo itin reikšminga diena tiek Lietuvos gyventojams, tiek pačiai šalies istorijai, įnešusi naujų vėjų ir vilčių žmonių gyvenimuose. Norėta įkurti laisvą valstybę, kurioje visi būtų lygūs. Tai buvo itin svarbi diena to laikmečio žmonėms. Kovo 9 d. kino klube „Atvertas ekranas“ bibliotekos lankytojus kvietėme vaidybinio filmo peržiūrą „Mes dainuosim“.                                                            

Šiandien praėjus jau dvidešimt šešiems metams nuo 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių, sukrėtusių visą pasaulį, nuo nakties, kai mažytė tauta, vieninga ir susitelkusi, parodė ir įrodė, kokia mums brangi Lietuva, jos laisvė ir nepriklausomybė, prisimename šalies gynėjus, kovojusius už laisvę ir su pagarba didžiuojamės tuo, kad šiandien esame laisvos, nepriklausomos demokratinės šalies gyventojai.

„Mes dainuosim“ - vaidybinis pilnametražis filmas, apie 1991 metų Sausio 13 - osios įvykius Lietuvoje. Filmas pasakoja kelių šeimų istoriją, sausio 12-osios vakarą skubėjusių iš Ignalinos, Klaipėdos, Kauno ir Medininkų, kad galėtų prisidėti ir ginti savo šalies vardą Vilniuje, prie Televizijos bokšto ir Parlamento rūmų. Jie norėjo kartu dainuoti tautines giesmes, sutikti bendraminčius, palaikyti vieni kitus ir kovoti už savo teisėtai išrinktą valdžią ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.

Filme atkurtas ankstus Sausio 13-osios rytas, kai Sovietų kariuomenė panaudojo jėgą prieš taikius ir nekaltus protestuotojus, buvo nužudyta trylika žmonių, daugybė sužeistųjų ir perpildytos ligoninių palatos. Filmo laidotuvių scenos primins graudžius įvykius Vilniaus katedros aikštėje ir paskutinėje laisvės gynėjų kelionėje į Antaklanio kapines. „Mes dainuosim“ – tai filmas apie žmonių drąsą ir bebaimes pastangas kovojant už laisvą ir nepriklausomą šalį.

„Filmas pasirodo labai vietoje ir laiku. Mums visiems verta permąstyti, priimti požiūrį iš šalies, pamatyti save ir neužmiršti to, kas vyko. Kita įdomi detalė – sužeistųjų ir žuvusiųjų kraujas. Čia „Mes dainuosime“ komanda pasirinko atvirkščią Holivudui strategiją. „Kraujas mūsų filme nesiliejo laisvai. Skirtingai nuo Holivudo filmų, kur kūnus suvarpo dešimtys kulkų ir kraujas trykšta fontanais, mūsų filme viskas vyksta kur kas mažiau pompastiškai, todėl gerokai tikroviškiau. Realybė juk kur kas baisesnė, nei rodo Holivude. Kulka, pataikiusi į kūną, įeina vos pastebimai, kraujo retai būna, dažniausiai net sunku suprasti, kas įvyko, o žmogus jau krenta nebegyvas... Tokią akimirką pradedi suvokti visą šio veiksmo siaubą – viena maža kulka ir tavo artimo žmogaus nebėra, tavo gyvenimas pasikeičia negrįžtamai...“ – filmo kūrybinės grupės įsivaizdavimu pasidalino A. Dvinelis.