Lietuvių kalbos dienos Karmėlavos bibliotekoje

Lietuvių kalbos dienos Karmėlavos bibliotekoje

Minint lietuvių kalbos dienas Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos penktokai kartu su lietuvių kalbos mokytoja R. Embrektiene atvyko į Karmėlavos biblioteką dalyvauti popietėje „Visos tos tarmės ir šnektos yra tos pačios lietuvių kalbos dukterys“ (A. Salys). 

Atsižvelgiant į lietuvių kalbos svarbą, popietės metu didžiausią dėmesį skyrėme šnekamajai kalbai - tarmėms. Keliaudami per Lietuvą pastebėsime, kad žmonės šneka kitaip - t.y. skirtingomis tarmėmis. Kodėl lietuvių kalba suskilo į tarmes ir kokios jos yra šiandien? Kaip tarmių ribos keičiasi ir kokios ypatybės tai nulemia, kokie skiriamieji tarmių požymiai? Kas pirmasis pradėjo klasifikuoti tarmes? Atsakymus į šiuos klausimus padėjo rasti ir apie tarmes su renginio dalyviais diskutavo vyr. bibliotekininkė D. Jankauskienė ir lietuvių kalbos mokytoja R. Embrektienė. Anot vyr. bibliotekininkės D. Jankauskienės, lietuvių kalboje skiriamos dvi pagrindinės tarmės - aukštaičių ir žemaičių. Smulkiau tarmės skirstomos į patarmes, šios, savo ruožtu, gali būti skirstomos į dar smulkesnius vienetus - šnektas ir pašnektes. Lietuvių kalbos mokytoja R. Embrektienė pasakojo apie tarmiškai kalbančius regionus. Aukštaičių tarme kalbama šalies centrinėje, pietinėje ir rytinėje dalyje. Jos pagrindu susiformavo bendrinė lietuvių kalba. Žemaičių tarmė vartojama vakarinėje Lietuvos dalyje. Aukštaitijos ir Žemaitijos pavadinimai kildinami nuo žodžių „žemas“ ir „aukštas“, nes kadaise Žemaičių kunigaikštystei priklausė ir Vidurio Lietuvos žemuma, tad tai buvo žemesnis kraštas už Rytų Lietuvą.

Po įdomios diskusijos moksleiviai klausėsi skirtingomis tarmėmis įgarsintų lietuviškų pasakų ir skaitomų eilėraščių iš knygelės „Cirulielis“ bei patys bandė perskaityti tekstus tarmiškai ir netrukus įsitikino, kad tai padaryti nėra lengva. Karmėlavos gimnazijos penktokai bandė spėti koks tekstas kokiai tarmei priskirtinas bei diskutavo, kokia tarme kalba karmėlaviškiai. Užsiėmimo pabaigoje moksleiviai sutiko su vyr. bibliotekininkės išsakyta nuomone, kad tarmės - tai kalbos turtas, kad tai mūsų gyvenimo kalba ir mes visi turime prisidėti prie lietuviškų tarmių išlikimo.