Bibliotekų darbuotojų edukacinė popietė Mykolo Žilinsko dailės galerijoje

Edukacinė popietė Mykolo Žilinsko dailės galerijoje

Gruodžio 7 d. lankėmės didžiausiame M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje - Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, kurioje ne tik apžiūrėjome naujausias ekspozicijas, bet ir dalyvavome smagiose edukacinėse programose.

Ypač mus sužavėjo nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugoma solidi ir įspūdinga belgų dailės paroda „Kolekcija: Belgija - Lietuva. Belgijos dailė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių“. Kolekcija stebina ne tik savo dydžiu, bet ir eksponatų įvairove! Čia išvydome įamžintus žymiausius to meto Belgijos asmenis: karalius, karališkosios šeimos narius, garsiausius šalies menininkus, akį džiugino nuostabūs šalies kraštovaizdį perteikiantys peizažai. Parodoje, apjungusioje per 200 tapybos, skulptūros, grafikos, taikomosios dailės kūrinių bei medalių ir plakečių pirmą kartą taip išsamiai ir dokumentuotai pristatoma Belgija.

Lankėme ir Litvakų skulptoriaus Žako Lipšico kūrybos parodą „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui – 125“, kurioje eksponuojami menininko litografijos (eskizai žymiosioms skulptūroms), piešiniai, asmeninė korespondencija, dokumentai, fotografijos ir skulptūros. Šio žymaus, Lietuvoje užaugusio modernizmo klasiko kūriniai saugomi Metropoliteno meno muziejuje Niujorke, Londono, Paryžiaus bei kitose pasaulio didmiesčių muziejuose.

Mykolo Žilinsko dailės galerijoje neįprastai, žaismingai ir kūrybingai gilintis į kultūrinį bei meninį paveldą turėjome galimybę dalyvaudamos dviejose edukacinėse programose: „Gyvybės medis: ir žemė ir dangus“ ir „Graikų keliu“.

Edukacinės programos „Gyvybės medis: ir žemė ir dangus“ pradžioje su tautodailininke Nijole Jurkuviene žiūrėjome filmą „Kosmogonija“ ir stebėdamos tapytojo Virginijaus Kašinsko užburiančius spalvomis ir nukeliančius į kosmoso platybes kūrinius mokėmės atpažinti liaudies meno dirbinių ornamentuose paslėptas simbolines prasmes. Kaip teigė edukatorė N. Jurkuvienė, gyvybės medis nėra konkretus objektas. Tai - abstraktus simbolis, apibūdinantis pasaulio modelį, turintį tris sferas. Kaip medis turi šaknis, kamieną ir šakas, taip ir baltų bei daugelio kitų tautų įsivaizduojamas pasaulio modelis turi požemį (mirusiųjų pasaulį), gyvųjų pasaulį ir dievų buveinę. Po įstabių N. Jurkuvienės papasakotų istorijų ir legendų, padedami tautodailininkės ėmėmės atsakingos ir labai kūrybiškos veiklos - kūrėme savo Gyvybės medžius.

Dalyvaudamos antrojoje edukacijoje „Graikų keliu“ nukeliavome į senovės Graikiją! Edukatorė Viktorija Radionova mus supažindino su antikinio pasaulio eksponatais, sprendėme galvosūkius - kuris indas skirtas vynui, kuris vandeniui, pasipuošusios graikiškais apdarais ir į graikų personažus Heraklį, Nesą, Šauklį ir Dejanirą įsikūnijusios bibliotekos darbuotojos pagal antikinio graikų teatro kanonus vaidino epizodą iš mitinio didvyrio ir pusdievio Heraklio žygdarbių.

O kaipgi graikai be linksmybių? Programos pabaigoje mokėmės šokti graikišką sirtakį.

Pasivaikščioję po muziejų ir apžiūrėję ekspozicijas įsitikinome, kad siekiant išsaugoti ir ateinančioms kartoms perteikti savitumą ypatingai daug dėmesio skiriama Europos taikomąjai - dekoratyvinei dailei, XVII–XVIII a. italų tapybai, XIX a. antrosios pusės – XX a. Vakarų Europos tapybai, XX a. pirmosios pusės Baltijos šalių tapybai ir skulptūrai, informacijai ir dokumentams apie Lietuvos ir užsienio dailininkų kūrybą. Susipažinę su menininkų darbais ir pasidaliję mintimis apie graikų kultūrą namo sugrįžome kupinos naujų idėjų.