Susitikimas su dailininke, fotografe Laura Česiūniene Ežerėlio bibliotekoje

Susitikimas su dailininke, fotografe Laura Česiūniene Ežerėlio bibliotekoje

Spalio 18 d. Ežerėlio bibliotekoje vyko susitikimas su dailininke, fotografe Laura Česiūniene. Menininkė apžvelgė savo kūrybos kelią, papasakojo kaip gimsta kūriniai, kas labiausiai įtakoja jos savitą dailininkės ir fotografės stilių.

„Pagal įgytą profesiją esu architektė. Šią profesiją ir kvalifikacijos laipsnį gavau Vilniaus Dailės Akademijos Kauno fakultete. Pagal prigimtį – menininkė. Fotografuoju, tapau, piešiu... ir dar yra daug dalykų, kuriuos noriu daryti. Tuo pačiu dar esu studentė! Aleksandro Stulginskio universitete studijuoju Profesijos edukologijos magistrantūros studijose. Visai, lyg ir ne mano prigimtinė studijų kryptis, bet kol kas man patinka. Net labai ! Dar esu žmona. Talentingo skulptoriaus ir kūrėjo. Dar esu dviejų nenuoramų berniukų mama. Bagažas, atrodo, lyg ir nedidelis, bet mano kasdiena tokia dūzgianti, kad kartais nesuprantu, kur dingo tos valandos, per kurias dar norėjau padaryti dar šimtą darbų...Esu tiesiog kurianti asmenybė, netituluojanti savęs jokiais skambiais pavadinimais. Didžiausią karjerą esu padariusi motinystės srityje. Ir ta karjera, atvirai tariant, man kur kas svarbesnė, negu aukštas postas solidžiame ofise. Mano tapybos darbai nėra daromi nuosekliai susidėliojus dienotvarkę. Jie daromi susikaupus mintims, sulaukus palankaus momento. Tas palankus momentas yra plenerų metas. Plenerų metu aš atsijungiu ir darau tai, ką eskizavau ilgus mėnesius arba tai, kokia vizija aplanko. Taip, dažnai būna, kad vizijų vaizdiniai nesugula ant drobės taip, kaip turėtų sugulti. Kartais per skubėjimą, kartais per neišmanymą, o kartais tiesiog lemta padaryti kitokį darbą, nei mintys buvo numatę. Labai mėgstu vaizduojamąjį meną. Fotografijos momentai, kaip dažnai nūdienai būna, nugula kompiuterio gelmėse iki kol neiškrapštau jų į popierinę dienos šviesą. Tada džiaugiuosi ir aš, ir mano širdis, ir net proto balsas šūkauja katutėmis plodamas. O tapyba man yra žaidimas. Žaidimas su spalvomis, žaidimas su dažu. Tepu ir matau, kokią faktūrą galėsiu palikti drobėje. Matuoju mintyse, kiek laiko džius naujasis mano paveikslas, nes tai tiesiogiai proporcingas laikas užteptų aliejinių dažų storiui. Ir tas žaidimas yra labai smagus ir spalvotas, šiek tiek pagardintas pušų terpentino kvapo". (Laura Česiūnienė).