RINGAUDŲ SENIŪNIJA
Tabariškės

Kryžius, skirtas Gedulo ir vilties dienai - tremties aukoms atminti. Apie 1992 m. kunigo Petro Dumbliausko iniciatyva Tabariškių kapinaitėse buvo pastatyti trys kryžiai tremties aukoms atminti. Juos sukūrė Juozas Voronavičius ir Arvydas Petkus.
1912 m. vietoj trijų pastatytas tautodailininko Adolfo Teresiaus atnaujintas kryžius.

Lit.ir nuotr.: http://ringaudai.eu/Naujienos/Pasventintas-kryzius-tremties-aukoms-atminti-Tabariskese

BIBLIOTEKOS

• Martinaitienė, Regina. Ilgakiemio bibliotekos istorija : [1976-1980 m.].- Ilgakiemis, 1982.

GAMTA

• Lukinas, M. Dubravos miško masyvo praeitis ir ūkinės perspektyvos .- Girionys, 1982.
• Murkaitė, R. Jiesios landšaftinis draustinis. - Kaunas, 1990.

MIESTAI IR MIESTELIAI

• Babtų apylinkės istorija. [D.1. Geografija ir gamta] : [parengė St.Švirinas] .- Babtai, 1970.
• Kulautuva tarpukario laikotarpiu 1930-1940m. / parengė M.Fedaravičius.- Kulautuva, 2005.
• Linksmakalnis / parengė A.Žvirblienė.- Linksmakalnis, 2005.
• Makarevičius, Adomas. Kur ta Raudondvario senovė: [Raudondvario istorija].-B.m.
• Makarevičius, Adomas.Vilkijos senovė: [Vilkijos istorija].- B.m.
• Mikalauskas, Pranas.Sidabro žirgo lobis : [dokumentinė apybraiža].- Vilkija, 1982.
• Mano gimtasis kaimas pokario metais: [ Babtų istorija] / Babtų vid. m-klos kraštotyrininkų būrelis. Vad. M.Markauskienė.- Babtai, 1974-1977.
• Markauskienė, M. Babtų apylinkės istorija. [D.3. Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymo stoties eksperimentinio ūkio istorija].- Babtai, 1970.
• Noruševičius, A. Seniausių Karmėlavos apylinkės gyventojų prisiminimai.- Karmėlava, 1979.
• Pauliukaitienė, Rita. Apie žydų bendruomenė Garliavoje : [kraštotyrinis darbas] .- Garliava, 2004.
• Pauliukevičius, V. Garliavos miestelio istorija 1797-1990 : [ istorinė apžvalga] /.- Garliava, b.m.
• Pėdos marių dugne.[apie kaimus, iškeltus iš Kauno marių dugno] / parengė J.Sidabrienė, G.Gutmanienė.- Samylai, 1999-2000.
• Railienė, Marija. Garliavos parapijos istorija : [ bažnyčios istorija].- Garliava, 2006.
• Stankevičienė, V. Kulautuva: [ geografinė padėtis, klimatas, reljefas ir kt.].- Kulautuva, 1980.
• Sutkuvienė, A. Vilkija : [istorinė apžvalga].- Vilkija, 1982.
• Vaičius, Antanas. Zapyškio apylinkės istorinė apžvalga.- Zapyškis, 1979.- Nuotr.
•• Vaičius, Antanas. Kauno rajono istorijos paminklai.- Kaunas, 1977.
• Vaičius, Antanas. Zapyškis : [istorinė apžvalga].- Zapyškis, 1992-1993.
• Vaičius, Antanas. Garliava : [ Panemunės rajonas, informacinė medžiaga] /.- Kaunas, 2003.

MOKYKLOS

• Jaruševičius, V. Vaišvydavos mokyklos istorija. D. 1. .- Vaišvydava, 1980.
• Jaruševičius, V. Vaišvydavos mokyklos istorija. D.2..- Vaišvydava, 1982.
• Mašanauskienė, V. Zapyškio aštuonmetės mokyklos istorija.- Zapyškis, 1978.
• Šukys, Bronius. Kauno rajono Lapių aštuonmetės mokyklos istorijos apžvalga.- Lapės, 1979.

KAUNO RAJONO ISTORIJA

• Simuntytė, Jolita. Kauno rajono kultūros švietimo įstaigos spaudoje : [ literatūros rodyklė 1960-1983].-  Garliava, 1984.
• Vaičius A. Nuo Dubysos iki Kauno marių [Kauno rajonas].- 1993.

KNYGNEŠIAI

• Čelkaitė, Lina. Babtų knygnešiai .- Babtai, 2004.

KRAŠTIEČIAI

• Tamašauskienė, Virginija. Kraštotyrininkas Antanas Vaičius : [biobibliografijos rodyklė] /.- Garliava, 2008.
• Toliušis, Z. Mykolas Šleževičius : [ biografijos bruožai].- Kaunas, 1940.
• Mikalauskas, Pranas . Sidabražolių šaknys : [apybraiža apie Kauno r. Jonučių kaimo žmones].- Vilkija.- B.m.
• Mikalauskas, Pranas. Žaliojo svirno svečiai : [biografinė apybraiža apie Vydūną. M.K.Čiurlionį , K.Šimonį] .- Vilkija, 1987.
• Narušienė, Danutė. Aldona Rimdeikienė : [etnologė, muziejininkė] : [bibliografija 1983-1999].- Vilkija, 2000.
• Noruševičius, A. Balys Buračas Karmėlavoje.- Karmėlava, 1979.

PAVELDAS

• Vaičius, Antanas. Kauno rajono istorijos paminklai.- Kaunas, 1977.
• Stankevičienė, V. Kauno rajono saugotinos ir lankytinos vietos.- Kulautuva, 1977.
• Martinaitienė, Daiva. Maršrutas “Paveldas tarp mūsų” : [Garliava – Mastaičiai – Padainupys –Akademija –Noreikiškės - Garliava].- Kaunas, 2008.
• Reipienė,Violeta, Steponaitytė, Nijolė. Vokiečių bendruomenės ir buv. evangelikų liuteronų bažnyčios Garliavoje istorinė - architektūrinė raida.- Kaunas, 2005.

TAUTOSAKA

• Gudynienė, Adelė. Tautosaka.- Piliuona, 1971-1983.
• Markauskas, Emanuelis. Realybė ir svajonė Babtų apylinkėje surinktose liaudies dainose .- Babtai, 1974.
• Mikalauskas, Petras. Pagoniškos legendos : [tautosaka] .- Vilkija, 1984.
• Mikeliškytė, Rima. Posmai apie gimtąjį kraštą. : [eilėraščiai apie Kauno zonos geografinius objektus].- Kaunas, 1982.
• Stanikaitė, E. Tautosaka : [ užrašyta Kauno r. Raudondvario apyl. 1974-1977].- Raudondvaris.-B.m.

TREMTINIAI

• Andriušis, Kęstutis. 20+5 : be teisių su turto konfiskacija.: [tremtinio atsiminimai] .- Juragiai, 1988-1996.
• Janutaitė , Irena.Tu-mums skirtasis likime : [atsiminimai apie Janučių šeimos gyvenimą, tremtį] /.- Kaunas, 1998.

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Žiemkelio miškas

Paminklas pastatytas 2018 m. Žiemkelio miške, Karvialupio aikštelėje prie žvyrkelio, vedančio iš Višakio Rūdos ir kitų artimų vietovių į Kauną. Paminkle iškaltas Vytis ir Alfonsą Arlauską primenantis tekstas. Autorė tautodailininkė Elena Krušinskaitė.

Daugiau:
Apie A.Arlauską: https://www.krs.lt/savivaldybe/seniunijos/zapyskis/naujienos/arlauskas/ )

http://www.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/apie-partizanu-vada-alfonsa-kuri-vertino-ne-tik-j-luksa-887718

Lit.:
http://www.diena.lt/naujienos/kaunas/

Nuotr. ir daugiau apie jį: http://www.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/apie-partizanu-vada-alfonsa-kuri-vertino-ne-tik-j-luksa-887718

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

KAUNAS,ROKAI
Vijūnų g. 2        

Minint Rokų 505-ąsias metines, 2005 m. spalio 1 d. prie gimnazijos atidengtas Šv. Roko skulptūra. Šv. Rokas pasirinktas Rokų globėju. 

Daugiau:
https://www.krs.lt/savivaldybe/seniunijos/rokai/aprasymas/

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

Vasario 21 dieną (ketvirtadienį) klube „Garliaviečiai“ vakaras: „Rimo tūto“ dalyvavo sutartinių giedotojų grupė „KADUJO“ ir folklorinis ansamblis „SAULĖLIO“/ Pasaulio lietuvių metams paminėti Laukiami visi - moterys, vaikai ir vyrai, nes bendrame balsų rate visi yra svarbūs! Juk sutartinė - tai mūsų šaknyse įaugęs autentškas būdas sutarti..
„Kadujo" susikūrė 2008 m. Kaune. Ansamblis gilinasi į sutartinių giedojimo savitumus, dalyvauja folkloro festivaliuose ir moderniuose muzikiniuose projektuose.
„Kadujo" vadovė etnomuzikologė dr. Laura Lukenskienė yra ne kartą vedusi sutartinių mokymus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Sutartinės, lietuvių daugiabalsės dainos.
Lietuvių daugiabalsės dainos – sutartinės – į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos 2010 m. lapkričio 16 d. Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto 5-oje sesijoje Nairobyje, Kenijoje.
Sutartinės (pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti“, „derėti“) – tai lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma, atsiradusi dar iki Lietuvos krikšto. Sutartinės – sinkretinis menas, atspindintis muzikos, teksto ir judesio ryšį. Sutartines daugiausia gieda moterys, instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kitais instrumentais atlieka ir vyrai. Choreografija nesudėtinga, judesiai saikingi, neretai iškilmingi: vaikščiojimas ratu, pora priešais porą ir panašiai.
Kaip primena Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo pagrindinis tikslas – užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo žinomumą, atkreipti dėmesį į jo svarbą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei. Su sutartinių giedotojų grupe „KADUJO“ atvyko folklorinis ansamblis „SAULĖLIO“ .
Folkloras (iš angl. folk – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) yra tautos žodinės tradicijos visuma. Tai yra liaudies dainos, raudos, pasakos, sakmės, legendos, padavimai, mitai, mįslės, minklės, patarlės, priežodžiai, žaidimai, burtai ir kerėjimo formulės, oracijos. Kartais sąvoka suprantama plačiau ir įskaitoma dar papročiai, apranga, buities reikmenų, liaudies dailė, muzikos instrumentai.
Klube gražią muzikinę programėlę dovanojo Garliavos Trečiojo amžiaus universiteto ansamblis „Ežiuolė“, vadovė Danguolė Šalnienė. „Ne tik pavadinimas teigia sveikatą, bet ir muzika daro mus laimingesnius“, –pristatė savo ansamblį vadovė. Kažkas yra sakęs: „Kas kolektyve dainuoja, tas ilgiau gyvena“. Kiekvienas yra individualybė ir te kiekvienas pažįsta savo gabumus. Kaskart, kai duodame sielai peno, ji būtinai ūgteli ir praturtėja. Dvasinis atvirumas yra dovana.“
Klube, , jei norit patirti naujų įspūdžių, pabendrauti, kviečiame lankytis kiekvieną mėnesį, čia sutiksit naujų įdomių žmonių. Dėl klubo renginių informaciją skelbiame mūsų bibliotekos el . puslapyje www.krsvbiblioteka.lt , skelbimų lentose, individualiais pokalbiais ir el. paštu.

Klubo „Garliaviečiai“ renginys, skirtas Pasaulio lietuvių metams paminėti/K. Donelaičiui-305, vyko š. m. sausio 23d.

Gruodžio 12 d. klube Garliaviečiai“ vyko renginys „Pabūkime šviesiose mintyse prie kvepiančios arbatos“.

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Antalkių km.

Vilkijos apylinkių seniūnijoje Antalkių kaime, 2011 m. senų kapinaičių vietoje pastatytas kryžius. Autorius tautodailininkas Linas Saladis.

Nuotr.iš http://vilkijietis.lt/kryziai

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Ringovės km.

„Maironis yra visoje Lietuvoje."/ E.Urbonas

2012 m. Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti netoli Vilkijos esančiame Ringovės kaime (Kauno r.) pastatytas panevėžiečio tautodailininko Donato Jasinevičiaus sukurtas medinis kryžius. Idėja šioje vietoje pastatyti kryžių kilo Lietuvos maironiečių draugijos vadovui – Eugenijui Urbonui. Jo manymu, šioje vietoje Maironis, plaukdamas iš Raseinių Nemunu, išlipdavo pasivaikščioti, pasigrožėti gamta. 

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Kuro girininkija

1951 m. gegužės 20 d. šioje vietoje įrengtame bunkeryje karinės čekistų operacijos metu nusišovusių Tauro apygardos štabo Visuomeninės dalies viršininko Juozo Totoraičio-Čigono, Žalgirio rinktinės partizanų Valerijos Liktoraitės (Doma Poškutė)-Danutės, Benedikto Trumpio-Ryto ir Marcelės Žindžiuvienės-Tigrienės atminimui.
Kryžiai pastatyti XX a. 9-ajame dešimtmetyje.
2007 m. Vidmanto Mašanausko rūpesčiu buvo atnaujintas vienas iš senųjų kryžių.

Lit. ir nuotr. : http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kaunas_paminklai.htm#Alsenu