Paroda Mokytojui

2021 m, birželio 4 d. Garliavos bibliotekoje įvyko renginys, pagerbiant mūsų šviesaus atminimo dailės studijos vadovo Olego Karavajevo atminimą. Paminėjimas ir oficialus parodos uždarymas prasidėjo Jonučių kapinėse, pagerbiant vadovo Olego Karavajevo amžino poilsio vietą.

Tesiu pažadą, duotą Olegui. Po kiekvienos parodos vis pasižadėdavau: ką nors parašysiu. Ir taip- iki kito karto. Sąžinės graužatį atbaidydavau sakydama: nesu menininkė, nieko apie dailę neišmanau, kas nors parašys geriau, profesionaliau... O reikėjo rašyti apie Žmogų, papasakoti apie jo stiprybę ir silpnumą, vyrišką jautrumą, išliejamą kūriniuose, arba tą jo neišverčiamą, bet visiems suprantamą tarstelėjimą: "Da ladna". Tai tarsi susitaikymas su likimu, su įvykių eiga, gyvenimo prisijaukinimas , suprask: neeikvok jėgų tuštiems ginčams, netaškyk savęs veltui, eik savo keliu, jei nori kur nors nueiti...Buvo šitai patyręs, išgyvenęs, todėl galėjo ir kitam patarti. Nepamokslaudamas, nemoralizuodamas, suprasdamas...

Dailės studijos, kurią jis subūrė prieš 20 metų, mokiniai jį vadina ne tik mokytoju. Pomirtinės Olego Karavajevo parodos ( Kauno r.Viešojoje bibliotekoje Garliavoje) afišoje , kurioje parinktas paties dailininko metaforiškas paveikslas "Avilys", surašyti Dailės studijos narių nuoširdūs įvertinimo žodžiai: "Olegas buvo mūsų Mokytojas, mūsų draugas, patarėjas, šauklys, paslapčių aiškintojas, buvo kalbėtojas, klausytojas, užstalės subuvėjas, vilties nešėjas, gyvenimo turėtojas, maldos žmogus, skausmo žmogus, turtingas žmogus, vargšas žmogus, kelio žmogus, širdies žmogus. ..Olegas buvo mūsų Tėvas, Brolis, Vaikas, Žmogaus sūnus, mūsų atrama, džiaugsmo dalintojas, dienos įprasmintojas, buvo paprastas, buvo dailininkas, buvo katalikas, buvo prieglobstis, buvo jautrus, buvo gilus, buvo tiesus, buvo gyvasis akmuo, bendrakeleivis, žibinto nešėjas, buvo savanoris, buvo baltarusis, buvo lietuvis, buvo tėvynainis, buvo vienišas, buvo daugelio, buvo skirtas mums, buvo dėl mūsų, buvo reikalingas...

Paskutiniuosiuose Olego darbuose vyrauja pieno spalvos balta, sumišusi su tamsiai pilka spalva. Spalvų niuansai liudija atradimus- vertikalius, nes būna ir horizontalūs, kai akimis daug aprėpiama, bet mažai nusėda į gelmę. Priblėsusios spalvos susijusios su turiniu, esmė- nebe išoriniuose , pasaulio matymą atspindinčiame ryškume, o nukreiptos į atspindžius sieloje. Ypač charakteringas paveikslas "Benotskar atspindys" (tapytas plenero metu Suomijoje 2018 m.). Visas dailininko dėmesys- kalnų atspindžiai vandenyje. Ant kranto - dviejų žmonių figūrėlės, palyginus su gelmėje atsispindinčiu pasauliu- mažytės, bet ryškios. Tai stebėtojai, išgyvenantys kalnų didybės metamorfozę savyje. Kodėl dėmesys atspindžiui? Ką dailininkas šiuo paveikslu sako apie išorinį ir vidinį pasaulį? Ar tai, kad matome tik atspindį, kurio gelmėje- mūsų sielos regėjimas? Paveiksle "Išlaužas" dailininkas pasirenka ne panoraminį gamtovaizdį, net ne visą bažnyčios statinį, o tik jo fragmentą- koplyčią, iš pirmo žvilgsnio nevertą dėmesio. Ir vėl žvilgsnis , kuris žiūrintįjį verčia medituoti, nugrimzti į save. Panašios temos paveikslas "Takas" (2018 m.)Bažnyčios fragmentas, išryškintos dvi detalės: durys žemutiniame plane, prie jų- moters figūra, aukščiau- langas. Realistinis, tačiau ir daug simbolikos įkūnijęs darbas.Tarp šių paminėtų darbų- daug bendro. Ne pasirinktais motyvais, detalėmis, bet ir spalvomis dailininkas kreipia žvilgsnį į vidinį žmogaus gyvenimą, skatindamas ieškoti esmės.

Plenerų metu Olegas sugebėdavo būti su visais (pamokyti, patarti, pataisyti...), ir tuo pačiu metu būti su savimi. Pastebėti objektai, jų detalės plenerų metu būdavo tik "užmetami", įspūdis pačiumpamas, pagava pasižymima bendrais štrichais, kad neišsprūstų, nepabėgų akimirkos įspūdis, o išgryninimas, išvalymas to, kas neesminga- namų darbai, jau vienumoje, kalbantis su savimi. Ar atsivėrė kam nors, ar išsipasakojo, kaip gimsta jo paveikslai? Nebesužinosiu, ar mano nuojautos tikros, nesumeluotos. Bet ne tai svarbiausia. Olego darbai kalba patys. Ir kol jie mums kalba, Dailininkas gyvas, jis- su mumis...

Regina Jasukaitienė