Kauno rajono miesteliai ir gyvenvietės - Ringaudai

Ringaudai – gyvenvietė Kauno rajone, į vakarus nuo Kauno, netoli vakarinio lanksto. Veikia Ringaudų pradinė mokykla, biblioteka (nuo 1950 m.). 1920 m. žymus gamtininkas Tadas Ivanauskas netoli Ringaudų įkūrė Obelynės parką. Jo kolekciją sudaro per 300 rūšių ir formų medžių bei krūmų. Nuo 1959 m. parke auga metasekvoja. Buvusiame T. Ivanausko name įrengtas muziejus, kuriame yra autentiškų baldų, knygų, albumų, nuotraukų, žvėrių iškamšų ir kailių.

2009 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 1K-1837 patvirtino Ringaudų herbą ir muziejų.

Istorija

Venintelis toks kaimas Lietuvoje (greta Ringailių, Ringelių, Ringėnų, Ringės, Ringinių, Ringių ir kt.). Ringaudai - asmenvardis, gražus senoviškas lietuviškas vardas, giminingas žodžiams Ringą, Ringė, Ringauda. Kai kurių istorikų teigimu, Ringaudas XII a. pabaigoje buvo Lietuvos valstybės kūrėjo Mindaugo tėvas ar pirmtakas. Jis buvęs kunigaikštis, galingas vadas, nugalėjęs totorius prie Nemuno aukštupio. Gyvenęs Naugarduke. Valdžią perdavęs Mindaugui.

Kaip šis vardas prigijo mūsų kaimui, galima tik spėlioti. Turbūt tokia pavarde čia gyvenęs koks dvarininkas. XIX a. šioje vietoje buvęs Ringvaldiškių palivarkas, t. y. feodalinių laikų dvaro padalinys su atskira sodyba, ūkiniais pastatais, dirbamąja ir kita žeme ir sudarė atskirą ūkininkavimo vienetą. 1886 m. jame buvo 118 gyventojų. 1923 m. - jau tik 26. Mat 1922 m. Lietuvos savanoriams buvo išdalinta Marvos ir kitų dvarų žemė, kurios gavo M. Aleksynas, A. Jankūnas, J. Čepulis, J. Jaras ir kt. "Matininkai žemę sumaniai paskirstė, atsirado keliai, želdiniai, iškilo to meto stiliaus sodybos. Dabar tas savanorių kaimas išsiskiria savo kraštovaizdžio verte..." - rašo prof. C. Kudaba.

Tai dviejų kaimų ir seniūnijos pavadinimas. Per 40 pastarųjų metų Ringaudai iš eilinio kaimo išaugo į didelę gyvenvietę, neoficialiai – miestelį. XX a. pr. šioje vietoje buvo Ringvaldiškės palivarkas, o per žemės reformą III dešimtmetyje, paskirsčius buvusių dvarų žemes savanoriams ir mažažemiams, atsirado Ringaudai I (dabartinės gyvenvietės teritorijoje) ir Ringaudai II (tarp Šakių plento ir Kamšos draustinio, Obelynės). 1959 m. čia gyveno 321 žmogus, 1970 m. – 390, o 2010 m. – apie 2900.

Mūsų gyvenvietės augimui daugiausia įtakos turėjo LŽŪA įsikūrimas Noreikiškėse 1959 m. Ji savo žinioje turėjo beveik 5000 ha žemės, kur dauguma gyventojų ir dirbo. Gyvenvietė buvo projektuojama ir statoma didžiausiais senojo kaimo griovimo metais (1960 – 1984), kai Lietuvoje buvo numelioruota milijonai hektarų žemės ir nukeldinta apie 105000 vienkiemių. Taip ir šiose apylinkėse buvo pasmerkti visai arba beveik išnykti Kantališkių, Čebeliškių, Sakalų, Bajorų ir kiti kaimai. Ringaudų gyvenvietė pradėta statyti 1964 – 1968 m., kai kitos ūkio teritorijoje esančios Tirkiliškių , Juodelynės gyvenvietės jau buvo perpildytos. Individualius namus statėsi patys savininkai – nukeldintieji valstiečiai, ūkio, Akademijos, mokyklų, kitų įstaigų darbuotojai. Mokomasis ūkis teįstengė įvesti inžinerinius tinklus, išasfaltuoti gatves. Gyvenvietės skurdžią architektūrą nulėmė tuometinės sąlygos: tebuvo leidžiami tik keli tipiniai projektai, ribojamas gyvenamasis plotas, nebuvo kokybiškų, įvairesnių statybinių medžiagų, ypač fasadui, tik silikatinės plytos ir šiferis. Nebuvo numatytas nei gyvenvietės centras, nei visuomeniniai kultūriniai pastatai, sporto aikštynai. Ir patys architektai neparodė didesnio kūrybiškumo.

Gėlių gatvės pradžioje ūkio darbuotojams buvo pastatyti 6 vienodi dviaukščiai aštuonbučiai, o nuo jų rikiavosi pirmieji individualūs namai – Mardoso, Kemežio, Pranckevičiaus, Nivinsko, Kaluževičiaus ir kt. Nuo pagrindinės atsišakojo kitos gatvės: Parko, Taikos, Žvejų, Jaunimo, Žalgirio... Dabar jų – 22.

Vėliau Tabariškių bažnyčios ir mokyklos pašonėje, pelkėtoje vietoje, buvo pastatytos ūkio mechaninės dirbtuvės, kuriose šiandien įsikūrės „Danplastas". Seniau čia gyventojams ramybę drumstė tik galingų mašinų gausmas, dabar – chemikalų dvokas. Gamykla visiškai užkirto kelią gyvenvietei plėstis Bajorų kaimo pusėn, jos savininkams nė motais žmonių sveikata, svarbiausia – pinigai. Bet ne mažiau kalti ir tie, kurie pastatus pardavė, leido įsišakoti abejotinam svetimam verslui.

Kaimas kultūros atžvilgiu nėra apmiręs: veikia pradinė mokykla, kultūros centras, vaikų ir suaugusiųjų saviveikla, organizuojamos kultūrinės priemonės. Ateityje viskas daugiau sužydės – dabar statomas kultūros – sveikatingumo rūmas, mokyklos priestatas. Dvasinės atgaivos gyventojai semiasi Tabariškių bažnyčioje. Greta veikia Bendruomenės centras, Caritas. Rengiamos gegužinės, poezijos pavasarėliai, įžymių žmonių paminėjimai, koncertai. Biblioteka gyventojams teikia ne vien knygas, bet ir pati organizuoja kultūrines priemones, padeda susikūrusiai bendruomenei įvairiuose darbo baruose. Ringaudų gyvenimiškaisiais reikalais, aplinkos tvarkymu, žmonių rūpesčiais daugiausia rūpinasi Bendruomenės centras (pirm. R. Anziulis), palaikantis glaudžius ryšius su gyventojais, ginantis jų interesus, teises, sutelkiantis žmones veiklai visuomenės labui, gyvenvietės ateičiai.

Ringauduose – prie kryžiaus – kuriamas akmenų parkelis, įamžinsiąs gyvenvietės atsiradimą. Jurginų gatvės pradžioje, buvusių Kantališkių kapinių vietoje, pastatytas atminimo kryžius.

Ringaudų seniūnija įkurta 1999 m. Centras – Noreikiškių kaime. Jai priklauso 19 kaimų: Armaniškiai, Bajorai, Čebeliškiai, Gaižėnai, Gaižėnėliai, Girininkai II (k. dalis), Karkiškės, Kazliškiai (dalis), Luobinė, Miriniškiai, Mitkūnai, Noreikiškės, Pypliai, Poderiškiai, Ringaudai, Sakalai, Tabariškės, Virbališkės. Seniūnijos plotas beveik 5000 ha, kurio 45% užima žemės ūkio naudmenos, 48% - vandenys ir kt., 6% miškai. Gyvena beveik 5000 žmonių. Didžiausi kaimai, be Ringaudų, Noreikiškės (390 gyv.), Virbališkės (170 gyv.), Mitkūnai (170 gyv.), Pypliai (140 gyv.). Vaikai mokosi Ringaudų pradinėje, Kačerginės pargindinėje, U. Karvelis gimnazijoje, nedaug – Kaune. Jos teritorijoje yra kolegija, meteorologijos stotis, biblioteka, du šeimyniniai vaikų namai, motelis, 3 kavinės – barai, kultūros centras.

Yra ir gamybinių įmonių: „Piliakalnis" Mitkūnuose, „Genio baldai", „Fornestas", „Limesota", „Kauno šiltnamiai", žemės ūkio bendrovė „Linas" ir kt. Čia yra ir garsusis „Nemuno žiedas", žmonių mėgiama Kučinsko „Karčema", kelios parduotuvės, Prokopimo „Naktužė" Noreikiškėse, sodininkų bendrijos „Gaižėnėliai", „Nemunas" ir kt.

Gražiai sutvarkyta Tabariškių bažnyčia, jos aplinka, renovuojamas buvusios mokyklos – dabar Ringaudų bendruomenės centro – pastatas. Plečiamos ir gražinamos kapinės.

Daug išteklių ir darbo gyventojai įdeda gražindami savo namus, želdinius, aplinką, dalyvauja talkose, kituose renginiuose.

Obelynės parkas

1921 m. iš parceliuojamo Marvos dvaro žymus gamtininkas Tadas Ivanauskas netoli Ringaudų nusipirko 8 ha žemės ir įkūrė Obelynės botanikos parką. Jo kolekciją sudaro per 300 rūšių ir formų medžių bei krūmų. Nuo 1959 m. parke auga metasekvoja. Buvusiame T. Ivanausko name įrengtas muziejus, kuriame yra autentiškų baldų, knygų, albumų, nuotraukų, žvėrių iškamšų ir kailių.

Poezijos pavasarėlis Ringauduose

Ši šventė - „Žodžio žydėjimo" – buvo skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Kiekvienais metais poezijos šventė vyksta prie bažnytėlės.

Ringaudų "Puntukas"

2005.11.21 Ringaudų gyventojai stebėjo neįprastą vaizdą - į miestelio vidurį buvo atvežtas ir kranu iškeltas maždaug 20 tonų sveriantis akmuo.

"Ne per seniausiai susikūrusi Ringaudų kaimo bendruomenė savo veiklą nori kažkuo įprasminti. Vienas iš darbų - šio akmens atvežimas ir kaimelio įkūrimo datos įamžinimas.i", - pasakojo Ringaudų kultūros centro direktorė Diana Petkuvienė. . „Jis buvo iškastas iš žemės. Gyventojai nutarė vežti jį į Ringaudus", - sakė seniūnas Viktoras Petravičius.

Lit.:Ringaudų internetinis puslapis: Ringaudai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.