Kauno rajono miesteliai ir gyvenvietės - Girionys
- Sukurta 2013-06-13
Girionys - gyvenvietė Kauno rajone, Samylų seniūnijoje, 1 km. į rytus nuo Kauno, Kauno marių pietiniame krante, Kauno marių regioniniame parke. Per Girionis teka Dubrius (Nemuno intakas). Iki 1965 m. Girionys vadinti Dubrava, Dubriais
Lietuvos miškų institutas (įkurtas Kaune 1950 m.) Girionyse veikia nuo 1963 m. Instituto mokslininkai tyrinėja racionalius ūkininkavimo miškuose aspektus, daug dėmesio skiria miškų ekologijai, jų biologinės įvairovės išsaugojimo bei gausinimo klausimams. Svarbiausia Lietuvos miškų instituto veiklos sritis - fundamentalieji ir taikomieji miškotyros bei aplinkotyros tyrimai, gausinantys žinias ir skatinantys šalies ekologinę ir ekonominę plėtrą. Girionyse įsikūrusi valstybinė neuniversitetinė aukštoji mokykla Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK) (nuo 1963 m.), ruošianti vidurinės grandies miškų specialistus, želdinių ir dizaino, žemės ūkio technologijos, hidrotechnikos ir žemėtvarkos specialistai. Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija, kurios miškai išsidėstę kairiajame Nemuno krante, yra pagrindinė Lietuvos miškų instituto mokslinių eksperimentų bei KMAIK mokomoji bazė. Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba rūpinasi Lietuvos miškų genetiniais ištekliais, užtikrinančiais miško ekosistemų tvarumą, miškų našumą bei kokybę, plėtoja miško medžių selekciją ir sėklininkystę. Miškų sanitarinės apsaugos tarnyba rūpinasi miškų kenkėjų ir ligų židinių nustatymu, jų išplitimo prognoze bei apsaugos priemonėmis. Gyvenvietę puošia Girionių dendrologinis parkas, kuriame auga apie 300 retų ir egzotiškų augalų rūšių.
Gamta
Kauno marių regioninio parko dalis – peizažinis Girionių parkas, turtingas įvairiomis medžių ir krūmų formomis. Tai vientisas dekoratyvinių želdinių ir architektūrinių statinių ansamblis, poilsio vieta. Girionių parko teritorija eina Pakalniškių ekologinis takas, kuriuo einant matomas Pakalniškių piliakalnis (nuo viršūnės atsiveria marių panorama, Pažaislio vienuolynas). Šalia parko įsteigtas Dubravos arboretumas. Dubravos miške Šilėnų girininkijoje įdomus gamtos paminklas – Dubravos dvyniai – tarpusavyje suaugę pušis ir ąžuolas. Kauno marių pakrantėje ir Vaišvydavos girininkijos miške įrengta keletas poilsiaviečių. Archeologinės vietovės – Dubravų, Samylų ir Pakalniškių piliakalniai. Nuo Girionių iki Pakalniškių piliakalnio plyti didžiausias Lietuvoje Girionių dendrologinis parkas, 1960 m. pradėtas kurti 130 ha (kartu su Girionių gyvenviete; projekto autorius – kraštovaizdžio architektas A. Tauras). Parke sukaupta turtinga (apie 300 rūšių) sumedėjusių augalų kolekcija.Dubravos arboretumas Tai yra dendrologinė kolekcija į šiaurės rytus nuo vietos, kur išsišakoje keliai iš Vaišvydavos link Gervėnupio ir Žiegždrių. Joje kaupiami, saugojami ir eksponuojami vertingi mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vietinės ir įvežtinės dendrofloros augalai. Arboretumas užima ~ 80 ha. Čia auginami daugiau kaip 1000 rūšių, porūšių, varietetų ir kultivarų sumedėję augalai. Arboretumas įkurtas 1958 m. kaip Dubravos miškų tyrimo stoties (dabartinė Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija) padalinys. 2000 m. Aplinkos ministerija arboretumui suteikė dendrologinės kolekcijos statusą, jis paskelbtas saugomu gamtos objektu.
Lit.: Visuotinė Lietuvių enciklopedija. T. 6, p.701.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.