Pradinis Kraštotyros knygos Straipsniai Kauno rajonas spaudoje - Partizanai

Kauno rajonas spaudoje - Partizanai

2022

„Laisvės žvalgas“ – Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda / Aldona Jakavonienė. – Iliustr. // Tremtinys. – ISSN 2029-509X. – 2022, rugpj. 26, p. 2.Apie Prienų krašto muziejaus (kartu su partneriais) parengtą parodą „Laisvės žvalgas“, skirtą legendinio partizano J. Lukšos-Daumanto 101-osioms gimimo metinėms, eksponuojamą Vilniuje, Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje. Pateikiami krašto apsaugos viceministro Ž. Tomkaus komentarai.

Partizanė, politinė kalinė ir tremtinė : [buvusi Kęstučio apygardos partizanė Albina Norkutė-Kairienė (Ramunė)] : [nekrologas] / Raimundas Kaminskas. – Iliustr., portr. // XXI amžius. – ISSN 2029-1299. – 2022, birž. 10, p. 14.Palaidota Karmėlavos (Kauno r.) kapinėse

Vilkijos centre pagerbti partizanų žudikai / Edita Šileikė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2022, geg. 5, p. , 2, 3.Apie tai, kad Vilkijos centre stovi penkiakampėmis žvaigždėmis pažymėtas paminklas sovietiniams kariams atminti. 2006-aisiais Rusijos ambasada prisidėjo prie paminklo atnaujinimo ir sutvarkymo. Istoriniai šaltiniai byloja, kad ten palaidoti stribai, NKVD kariai, žudę Lietuvos partizanus.

2021

„Dokumentinis paveldas apie laisvės…“ / [Virginija Tamašauskienė] // Tarp knygų. - 2021, Nr. 10 (spalis), p. 42. Rugsėjo 22 d. Kauno rajono viešojoje bibliotekoje istorikas Vidmantas Vitkauskas papasakojo apie savo knygos „Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas“ atsiradimo aplinkybes.

Atminties ženklai partizanui / Romas Bacevičius. - Iliustr. // XXI amžius. - 2021, rugs. 10, p. 1, 3.Apie rugsėjo 4 d. dviejose Sūduvos vietovėse vykusius partizanų vado J. Lukšos-Daumanto atminimo minėjimus. Pirmajame – jo žūties vietoje Pabartupio kaime (Kauno r.) dalyvavo Prezidentas G. Nausėda su žmona Diana, Seimo vicepirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys, Kauno rajono meras V. Makūnas. Cituojami Prezidento G. Nausėdos, V. Rupšio, V. Makūno pasisakymai renginyje. Tuo pat metu Liubave (Kalvarijos sav.) įvyko Atminimo paminklo (autorius – architektas S. Putvys), skirto J. Lukšos ir jo bendražygių prasiveržimo pro geležinę uždangą Lietuvos ir Lenkijos sienos perėjimo vietoje įamžinti, atidengimas. Minėjime dalyvavo ir kalbėjo Seimo vicepirmininkas P. Saudargas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. A. Bubnys, Kalvarijos savivaldybės meras V. Plikaitis, Šaulių sąjungos pirmininkas plk. A. Dapkus, krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. LŠS Išeivijoje Centro valdybos atstovas spaudai E. Lukoševičius išsakė nuoskaudą, kad šalies vadovas G. Nausėda pasirinko dalyvavimą pakaunėje vykusiame renginyje, o ne Liubave.

Už patriotinį jaunimo auklėjimą apdovanotas gimnazijos direktorius. - Iliustr. // XXI amžius. - 2021, rugs. 17, priedas „Žvilgsniai“, p. 1.Rugsėjo 1 dieną Garliavoje apsilankęs prezidentas G. Nausėda Juozo Lukšos gimnazijos bendruomenei įteikė Lietuvos istorinę vėliavą, o jau kitą dieną šios gimnazijos direktorius, istorijos mokytojas ekspertas V. Vitkauskas buvo įvertintas net trimis medaliais. Juos įteikė Lietuvos kariuomenės vadas gen.ltn. V. Rupšys, Kauno rajono meras V. Makūnas ir Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas S. Ignatavičius.

G. Nausėda: mūsų pareiga - rasti partizanų vado palaikus. - Iliustr.. - (Tema). - KD, BNS inf. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2021, rugs. 6, p. 5.Apie tai, kad rugs. 4 d. Kauno r. esančiame Pabartupio kaime, partizanų vado J. Lukšos žūties vietoje, Lietuvos kariuomenė kartu su Kauno r. savivaldybe suorganizavo renginį, kuriame kariniais elementais papildyta kultūrine programa buvo paminėtos J. Lukšos-Daumanto žūties 70-osios metinės. Žūties metinių minėjime dalyvavęs prezidentas G. Nausėda teigė, kad rasti partizanų vado palaikus yra mūsų pareiga. Prezidentas taip pat padėkojo tėvams ir mokytojams, kurie jaunimui „skiepija patriotizmo ir pilietiškumo idėjas“, taip pat Lietuvos kariuomenei, šauliams, mokslininkams, muziejininkams ir daugybei žmonių už tai, kad J. Lukšos-Daumanto atminimas tebėra gyvas. Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys teigė, kad „tokių didvyrių kaip J. Lukša įkvėpti, mes savo pareigą atliktume nesudvejoję. Lietuvos kariuomenė pasirengusi saugoti ir ginti šalį tiek taikos, tiek karo metu“