Kauno rajono Cerkvės - Didžiųjų Ibėnų cerkvė

VANDŽIOGALOS SENIŪNIJA
Didieji Ibėnai, Ąžuolų g. 50

XIX a. pirmoje pusėje Didžiųjų ir Mažųjų Ibėnų kaimus valdė smulkieji bajorai. Nuslopinusi 1863 m. sukilimą, carinė valdžia daugumą sukilėlių ištrėmė į Sibirą, o į jų vietą atkėlė 32 sentikių šeimas. 1864 m. sentikiams Didžiuosiuose Ibėnuose pastatyta šventykla, 1890–1895 m. ji perstatyta. Cerkvė buvo medinė, neturėjo varpinės. Tik 1906 m. Kauno sentikiams leista pasistatyti mūrinę cerkvę. Sumūrytas pagrindinis įėjimas ir varpinė. Iki šių dienų cerkvė yra tarsi iš dviejų dalių – medinė ir mūrinė. Šventyklos vidus išpuoštas ikonomis, dovanotomis atskirų šeimų. Ikonas pagal užsakymą tapydavo Baltarusijoje gyvenantys dailininkai. Per pastaruosius 15 m. didžioji dalis ikonų dingo, nes maldos namai buvo ne kartą apvogti. Daugybę metų Ibėnų maldyklos šventikas buvo vietinis gyventojas Aleksandras Fiodorovas.
Centrinėje cerkvės dalyje yra paaukštinimas. Tai šventa vieta, kurioje stovi didysis cerkvės kryžius, vadinamas „Evangelija“. Ant paaukštinimo gali melstis tik garbingo amžiaus žmonės, vaikai ir merginos. Jaunos šeimos meldžiasi bendroje patalpoje (manoma, jog jie labiau nusideda). Moterys cerkvėje renkasi kairėje pusėje, o vyrai dešinėje. Šios tvarkos griežtai laikomasi. Tikintieji maldykloje kalba bendrą maldą, kuri yra tarsi savita išpažintis. Šventikas pasmilko ir kolektyviai visiems atleidžia nuodėmes. Švenčių metu maldykloje renkasi visos šeimos (suaugę ir vaikai), atvažiuoja tolimesni giminaičiai. Visi meldžiasi žiūrėdami į savo šeimos maldyklai paaukotą ikoną. Žvakeles uždega taip pat prie savos ikonos, kurioje pavaizduotas apaštalas yra laikomas šeimos globėju. Kiekvienas maldininkas savo vietoje turi kilimėlį, kuris daugeliu atvejų yra rankų darbo. Sentikiai saugo savo tradicijas, iki šių dienų išlaikė vestuvių, laidotuvių, gimimo papročius. Šiuo metu šventikas yra atvažiuojantis. Jis kviečiamas religinėms šventėms, vestuvių, krikštynų ar laidotuvių apeigoms atlikti. Ibėnų sentikių religinės bendruomenės pirmininkas yra Aleksandras Nicinas.
Kultūros paveldo departamento sprendimu 2009 m. Didžiųjų Ibėnų Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų sentikių cerkvė įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit. : Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius].

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/