Pocius Antanas

Pedagogas lituanistas, muziejininkas, kraštotyrininkas

Gimė 1931 m. gegužės 9 d. Vanagiškių k. (Raseinių r.)

1944 m. baigė Viduklės (Raseinių r.) pradinę mokyklą, 1944–1947 m. – Viduklės progimnaziją. 1947–1949 m. mokėsi Raseinių gimnazijoje, 1949–1953 m. baigė Viduklės vidurinę mokyklą.

1953–1955 m. A. Pocius dirbo Viduklės vidurinėje mokykloje mokytoju. Tuo metu jis pradėjo kraštotyros veiklą – lankydamasis kaimuose, užrašė senųjų Viduklės apylinkių gyventojų dainų.

1954–1971 m. su pertraukomis jis neakivaizdžiai studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą, įgijo pedagoginį filologinį išsilavinimą. 1971–1974 m. jis tęsė studijas neakivaizdinėje aspirantūroje, bet dėl nepalankių gyvenimo sąlygų jas nutraukė.

1955–1980 m. jis gyveno ir dirbo Anykščių rajone.

1955–1957 m. A. Pocius buvo Aulelių septynmetės mokyklos mokytojas, 1957–1962 m. – Žaliosios septynmetės mokyklos, po jos pertvarkymo 1962–1965 m. – Žaliosios aštuonmetės mokyklos direktorius. Nuo 1969 m. jis kiek laiko dirbo Kurklių vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju.

Anykščiuose jis susidomėjo kraštotyra, inicijavo ir kartu su bendraminčiais išleido pirmąjį Anykščių kraštotyros straipsnių rinkinį "Anykščiai" (1971 m.), pats jį iliustravo ir publikavo kelis apžvalginius straipsnius.

1980 m. persikėlęs į Kauną, A. Pocius 1980–1984 m. dirbo Kauno kelionių ir eskursijų biure, buvo ekskursijų vadovų rengimo kursų direktorius. 1984 m. jis buvo Literatūros muziejaus direktorius, 1984–1986 m. – Kipro Petrausko memorialinio muziejaus direktorius. Jo rūpesčiu buvo kapitaliai suremontuoti Ievos Simonaitytės muziejus Priekulėje (Klaipėdos r.), Salomėjos Nėries muziejus Palemone (Kaunas) ir Stasio Šimkaus muziejus Kaune, įrengtos naujos jų ekspozicijos.

1986–1996 m. jis dirbo Kauno 12-ojoje, 47-ojoje ir "Aušros" vidurinėse mokyklose lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. Lietuvos Atgimimo metais jis kūrė Sąjūdžio grupes Kauno mokyklose, dalyvavo Mokytojų koordinacinės tarybos veikloje, kartu su bendraminčiais Kauno mokytojų namuose įkūrė humanitarų klubą "Aušra".

Senatvėje jis gyvena Domeikavoje (Kauno r.), yra šio didžiausio Lietuvoje kaimo metraštininkas.

A. Pocius buvo vienas iš Kauno žemaičių bendrijos steigėjų, jos pirmininko pavaduojas kultūrinei veiklai. Jis ėmėsi išsaugoti Simono Stanevičiaus gimtąją sodybą Kanopėnuose (Raseinių r.). Jo iniciatyva 1989 m. įkurta Simono Stanevičiaus bendrija, tapusi pirmuoju kraštiečių sambūriu Raseinių krašte, A. Pocius yra šios Bendrijos seniūno pavaduotojas. Bendrija leidžia metraštį "Aitvarai", skelbdama straipsnius apie Raseinių karšto ir visos Žemaitijos istoriją, tarp jų – ir A. Pociaus rengiamas publikacijas.

A. Pocius parengė ir išleido pirmąjį Raseinių krašto kraštotyros leidinį "Viduklė. Kraštas ir žmonės" (1993 m.), sudarė knygelę "Viduklės progimnazija. Moksleivių ir mokytojų atsiminimai" (2001 m.), buvo regioninės monografijos "Viduklė" (2002 m.) sudarytojas ir daugelio straipsnių autorius, monografijos "Raseinių rajono mokyklos" (2004 m.) vyriausiasis redaktorius, reprezentacinio leidinio "Raseinių kraštas" (2008 m.) ir rinkinio "Paupys" (2009 m.) sudarytojas. Jis išleido biografinį kraštotyros leidinį "Partizanų kapelionas kun. Algirdas Mocius" (2011 m.), sudarė ir išleido regioninę monografiją "Domeikava" (2013 m.), sudarė ir išleido knygą „Kęstučio apygardos vadai" (2015 m.).

Įvairiuose leidiniuose ir periodikoje jis paskelbė per 80 straipsnių ir apybraižų istorijos, literatūros ir kultūros paveldo klausimais.

Bendradarbiaudamas su Lietuvos televizijos Nijolės Baužytės laidos "Mūsų miesteliai" filmavimo grupe, jis kūrė trijų dalių televizijos dokumentinį filmą "Viduklė".

Už aktyvią kultūrinę veiklą A. Pocius apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko atminimo medaliais, įvairių institucijų padėkos raštais. Jis yra Krašto apsaugos bičiulių klubo garbės narys (nuo 2011 m.).