Pradinis Kraštotyros knygos Straipsniai ŽINOMI NEIŠLIKĘ DVARAI

ŽINOMI NEIŠLIKĘ DVARAI

PAVYTĖS DVARAS. Pirmieji savininkai Macarskiai, vėliau – Dobulevičiai. Sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu. Duomenys neišlikę. (Rokų sen.)

PRIENŲ DVARAS. Valdė Mikuckių šeima. 1905 m. čia susituokė J. Mikuckytė ir P. Višinskis. 1935 m. Prienų dvaro teritorijoje Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras P. Dovydaitis gavo 20 ha žemės. Išlikusi liepų alėja. (Čekiškės seniūnija)

REBZDŽIŲ DVARAS. Paskutiniai savininkai - P. Raudonikis ir M. Žilienė. Duomenys neišlikę. (Babtų seniūnija)

SANDVILIŠKIŲ DVARAS. Duomenys neišlikę. (Ringaudų seniūnija)

SEVERINAVOS DVARAS. Pastatytas 1926 m. Valdė Daugvilai. Dvaras buvo pavyzdinis, turėjo gerą žemės ūkio techniką. Gyvenamasis namas buvo su didžiule, spalvotais stiklais veranda. Tarybiniais laikais įkurtas daugiabutis gyvenamas namas. Šiuo metu pastatai sunykę, likę tik griuvėsiai. (Čekiškės seniūnija)

ŠAŠIŲ DVARAS. Paskutinis savininkas - A. Vainauskas. Duomenys neišlikę. (Babtų seniūnija)

ŠILELIO DVARAS. Duomenys neišlikę. (Raudondvario seniūnija)

ŠLIENAVOS DVARAS. Minimas nuo XVI a. Priklausė Libneriams, vėliau - Š. Motiejaičiui ir B. Libneraitei - Volenemčienei. (Samylų seniūnija)

TABARIŠKIŲ DVARAS. Iki šių dienų išlikęs tvenkinys, už bažnyčios - žydo Birmano šimtamečių liepų alėja, rūsys - sumūrytas apie 1935 m. iš plytų, pagamintų Garliavos plytinėje. Po Lietuvos žemės reformos dvaro žemė išdalyta gyventojams, 1927–1928 m. įsteigtai parapijai skirtas 8 ha sklypas. Duomenys neišlikę. (Ringaudų seniūnija)

TEOFANOVOS DVARAS. Savininkas - V. Sakalauskas. Duomenys neišlikę. (Domeikavos seniūnija)

UŽLIEDŽIŲ DVARAS. Minimas XVIII a. pabaigoje. 1770 m. dvaras atiteko bajorui J. Zabielai. Duomenys neišlikę. (Užliedžių seniūnija)

VAITIŠKĖS DVARAS. Duomenys neišlikę. (Ringaudų seniūnija)

VAITAPOLĖS DVARAS. Įkurtas XVIII a. pabaigoje. Apie Vaitapolės dvaro pavadinimą sako, kad „vaitas" - viršaitis, o „pole" - lankos (lenkiškai). XX a. pradžioje dvarą valdė J. Šatas, dvarui priklausė 77 ha žemės. Augino veislinius žirgus (eržilus). Vokiečių okupacijos metais dvare dirbo daugiau nei dešimt žmonių, kalintų koncentracijos stovykloje. 1942 m. dvarą paveldėjo dukra Z. Šataitė. Po karo dvaras nacionalizuotas, įkurti gyvenamieji butai. 1992 m. 72 ha dvaro žemių buvo grąžinta J.Šato anūkei Sk. Meškevičienei. Dvaro pastatai sunykę. (Garliavos apylinkių seniūnija)

VANDŽIOGALOS DVARAS. Minimas nuo XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais dvaras priklausė Rastauskams, Chlopickiams, Hartovskiams ir kt. XIX a. dvare veikė stiklo fabrikas. Duomenys neišlikę. (Vandžiogalos seniūnija)

VALERAVOS DVARAS. Duomenys neišlikę. (Vandžiogalos seniūnija)

VAREKONIŲ PALIVARKAS. Paskutinis savininkas - J. Glemža. Duomenys neišlikę. (Babtų seniūnija)

VINGYTĖS (PAJIESIO DVARAS). Dvaro rūmų pastatas buvo su ilgais požeminiais koridoriais. Tarpukariu dvaro savininkas - Nepriklausomos Lietuvos karininkas Banionis. Tarybiniais laikais dvare įrengtos Kauno elevatoriaus pagalbinės patalpos – grūdų sandėlis, vėliau – įsteigti butai.

VIRŠUŽIGLIO DVARAS. Duomenys neišlikę. (Taurakiemio seniūnija)

ZAUNIŠKIŲ DVARAS. Savininkai - Mikuckių šeima. Duomenys neišlikę. (Vilkijos apylinkių seniūnija)

ŽVIRGŽDĖS DVARVIETĖ. 1995 m. atliekant archeologinius kasinėjimus nustatyta, jog dvarvietėje gyventa XV – XVI a. Duomenys neišlikę. (Batniavos seniūnija)