Kauno rajono Bažnyčios - Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčia

RINGAUDŲ SENIŪNIJA
Tabariškių kaimas, Gėlių g. 110

Iki 1926m. Tabariškių, Karkiškių, Čelebiškių, Miriniškių, Poderiškių ir kiti kaimai priklausė Garliavos ir Zapyškio bažnyčių parapijoms. Po I pasaulinio karo atkutę vietiniai ūkininkai panoro patys įkurti savo parapiją, pastatyti bažnyčią. Jiems vadovavo Juozas Mitkus iš Poderiškių kaimo, jam padėjo Jonas Jonas iš Mitkūnų ir J. Vanys iš Ringaudų. Jie kreipėsi į Seinų vyskupijos kunigą. Surinko 2000 gyventojų parašų. Vysk. A. Karonas 1926m. balandžio 21d. patvirtino naują parapiją. Po to J. Mitkus su padėjėjais iš žemės ūkio ministerijos išrūpino 8 ha žemės sklypą su buvusio Tabariškių dvaro pastatais. 1928m. pavasarį jie organizavo bažnyčios statybas čia pat, ant kalnelio, šalia dvaro centro. Statyba truko 3 mėnesius. Darbams vadovavo J. Bartninkas iš Armoniškių, o dirbo patys ūkininkai, rengė daug talkų. Bažnytėlė buvo nedidelė, medinė. Vėliau ją išplėtė. Baigta 1928m. vasarą.
Įdomu, kad patys gyventojai ėmė ieškoti ir kunigo, rašė skelbimus į laikraščius. 1928m. spalio 24d. Tabariškių klebonu paskirtas Vincentas Kizlaitis. Jis buvo turtingo ūkininko nuo Kybartų sūnus. 1928m. gruodžio 23d. bažnyčia pašventinta Kristaus Karaliaus vardu ir atlaikytos pirmosios kalėdinės pamaldos. Pati patalpa dar nebuvo kaip reikia įrengta, todėl naujasis klebonas dar 10 metų padedamas gyventojų turėjo atlikti daug darbų: įsigijo varpus, bažnytinius reikmenis, fisharmoniją, įrengė naują klebonijos špitolę, iškasė šulinį, aptvėrė šventorių, įveisė sodą. Pradėtos ir parapijos kapinės – 1929 sausio 4d. čia palaidoti pirmieji parapijonys. 1935m. pastatytas aukštas (15m.) kryžius. Savo dešimtmetį bažnyčia šventė visiškai įrengta, turėdama gerą vardą, mylima savo parapijiečių. 1936m. netoli bažnyčios pastatyta Tabariškių pradžios mokykla, kurioje V. Kizlaitis dėstė tikybą. Jis buvo širdies, veiklos žmogus, turėjo savo pomėgių, labai mylėjo vaikus, artimai bendravo su parapijiečiais (ypač Reneckiu, Mitkumi, Dovydaičiu, Kapčiumi ir kt.), kaimynais, dvasininkais - Karveliu, Majausku, palaikė šiltus ryšius su T. Ivanausku, rašytoju A.Griciumi ir kt. Jis sutuokė savo brolį Leoną su S. Nėries seserimi Onute Bačinskaite. Sako, jos abi lankiusios Tabariškėse pas kleboną. Nuo 1936m. Tabariškių parapija priklausė Ž. Panemunės dekanatui ir jungė apie 1850 parapijiečių.
Tik istorinė sumaištis sudrumstė ramų gyvenimą. Frontui traukiantis prie bažnyčios altoriaus buvo vokiečių kareivių besimeldžiantis vikaras Č. Stulpinskis. 1947m. rugsėjo mėnesį klebonas V. Kizlaitis buvo areštuotas už ryšius su partizanais, nuteistas 10 metų. Kalėjo Kazachstane. Grįžęs po reabilitacijos 1945m. Tabariškėse nebegyveno. Dirbo Pilviškių parapijoj, Alksnėnuose, ten ir palaidotas. Tabariškiečiai jį prisimena, aplanko jo kapą, užperka mišias, pamini geru žodžiu. Keli pasakojo savo atsiminimus, davė nuotraukų.
Porą metų Tabariškėse klebonavo kun. V. Degutis, bet už “antivalstybinį” pamokslą valdžios buvo išvarytas, bažnyčia uždaryta. Bet bažnyčios komitetas su pirmininku B. Martišiumi nenuleido rankų: rašė į Vilnių Religinių kultų tarybai, Kauno raj. Komunistų partijos ir vykdomajam komitetams ir tik 1951m. teikėsi leisti J. Aleksą, Zapyškio bažnyčios altaristą, paskirti Tabariškių klebonu. Iš bažnyčios buvo paimta klebonija, joje įsikūrė kelios mokyklos klasės. Klebonas glaudėsi senoje špitolėje. Nebuvo sąlygų nei bažnyčiai remontuoti, nei užsiimti platesne veikla. J. Aleksas mirė 1974m. Jis - vienintelis kunigas, palaidotas Tabariškių kapinėse.
Buvęs Paičių klebonas, A. Dumblauskas naujoje parapijoje labai daug nuveikė: išrūpino leidimus suremontuoti bažnyčią, pastatyti naują kleboniją, gražiai sutvarkė bažnyčios aplinką. Atsiimta bažnyčios žeme naudojosi LŽUA mokomasis ūkis, mokykla, o bažnyčiai beliko mažas lopinėlis sodo, tvenkinio pakrantė.
Atgimimo laikais ir Tabariškių parapija tarsi iš naujo sužydėjo, atsinaujino, pagražėjo, išplėtė savo įtakos sferą, kunigai intelektualai P. Račiūnas, R. Repšys ėmė dėstyti tikybą mokyklose, LŽŪ universitete. Ten įsteigė koplyčią. 1998m. iškilmingai buvo atšvęstas bažnyčios 70 – metis. Išplėsti ryšiai su visuomene. Dabartinis klebonas J. Kazlauskas tęsia savo pirmtakų didelius prasmingus sielovados darbus. Tiesa, 1999m. jis surado didelę dalį bažnyčios archyvo, apimančio 1926 – 1944m, pagal kurį galima buvo dokumentiškai atkurti pirmąjį parapijos dešimtmetį (1927 – 1937). 

Lit. : Tabariškių parapija vakar ir šiandien / parengė A. Dagilis. - Kaunas, 2003. - 139 p. : iliustr.. - Bibliogr. : p.139

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/