Pradinis Kraštotyros knygos Straipsniai Kauno rajono piliakalniai - Guogų piliakalnis

Kauno rajono piliakalniai - Guogų piliakalnis


Guogų piliakalnis

TAURAKIEMIO SENIŪNIJA
Guogų kaimas

Piliakalnį 1953 m. aprašė Petras Tarasenka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kai buvo pradėta statyti Kauno hidroelektrinė, atliko Lietuvos istorijos institutas 1955-1956 m., tyrimų vadovai Ona Kuncienė ir Adolfas Tautavičius, ir vėliau, 1989 m., tyrimų vadovas Gintautas Zabiela. 1955–1956 m. ištirta dalis pylimo ir 660 m² gyvenvietės plotas, 1989 m. – pylimo ir aikštelės liekanos.
Nustatyta, kad pylimas piltas 4 kartus, manoma, kad paskutinės trys rekonstrukcijos vykdytos XIII a.- XIV a. Aikštelė lyginta ir didinta. Pylime rasta sutvirtinimų iš akmenų ir molio. Po pylimu aptiktos dviejų kapų liekanos. Viename jų buvo kaukolė ir stuburo slankstelių, kitame - dalis kaulų. Kapai datuojami II a. pr. m. e. - I a. m.e. Aikštelės pakraštyje aptikta 7 m ilgio sudegusios medinės gynybinės sienos liekanų – išilginių rąstų sienas jungė skersinės.
Piliakalnyje rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, pjautuvėlinių peilių liekanų, žalvarinė skardelė. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis - 0,6-1,0 m storio, išskiriami trys horizontai. Po juo, gyvenvietės rytinėje dalyje, rastas I a. - II a. mirusiojo kapas. Ankstyviausiame horizonte (I tūkstantmetečio pirmoji pusė ir vidurys) rasta 4,0 x 6,5 m dydžio akmenų grindinys. Jį dengė degėsių sluoksnis, greičiausiai sudegusio pastato liekanos. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, molinių verpstukų, geležinio peilio įkotė, geležinė diržo sagtis, akmeninis galąstuvas, kaulinis ylos kotas, molio tinko. Vidurinio horizonto (I tūkstantmečio pabaiga-2 tūkstantmečio pradžia) būdingi radiniai - juosva arba juoda žiesta keramika, puošta banguotu raštu. Taip pat rasti 2 moliniai tigliai, geležies gargažių, šlako. Vėlyviausias horizontas susidarė XVII a. - XIX a. , kai apleistoje gyvenvietėje ėmė kurtis sodybos. Jame rasta žiestos lygios keramikos, naudoti puodynės pavidalo plonasieniai indai.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. 2012 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Guog%C5%B3_piliakalnis

Nuotr. Marytės Naunčikienės