Kauno rajono miesteliai ir gyvenvietės - Zapyškis

Zapyškis – miestelis Kauno rajone, prie kelio Kaunas–Jurbarkas, kairiajame Nemuno krante. Yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1942 m.), senoji bažnyčia prie Nemuno (1578 m.), paštas kultūros centras, biblioteka, kelios parduotuvės, senosios kapinės (rytiniame pakraštyje), degalinė, prieplauka. Zapyškio pagrindinė mokykla yra gretimame Kluoniškių kaime.

Istorija

Zapyškis minimas nuo 1508 metų. Zapyškio dvaras įkurtas XVI a. pirmoje pusėje. Jis priklausė Sapiegoms ir buvo vadinamas Sapiegiškiu, bet vėliau imtas vadinti Zapyškiu. XVI a. pabaigoje minimas ir Zapyškio miestelis, kurio pirkliai tuo metu lankydavosi Kėdainiuose, Raseiniuose. Per Zapyškį ėjo Kauno – Virbalio prekybos ir pašto traktas, kuris neteko reikšmės, kai XIX a. buvo nutiestas Varšuvos – Rygos pašto kelias per Marijampolę, Veiverius, Garliavą. XVI a. antroje pusėje P. Sapiegos rūpesčiu ir lėšomis buvo pastatyta bažnyčia. (Remontuota ir perstatinėta 1677, 1744, 1763, po 1812 m. karo ir po 1846 m. potvynio. Nuo XX a. pradžios pamaldos nebevyko.) XVII a. veikė parapinė mokykla. Lietuvos centrinio valstybinio archyvo dokumentuose rasta žinių, kad Kauno apskrities Zapyškio pradinė 2 komplektų mokykla buvo įkurta 1865 m. 1934 m. pastatyta nauja pradinė mokykla, kuri per karą sudegė. (1949 m. atstatyta mokykla tapo septynmete, 1961 m. ji buvo pertvarkyta į aštuonmetę. 1967 m. duris atvėrė nauja dviaukštė mūrinė mokykla.) XVIII a. pradžioje miestelis labai nukentėjo nuo karų. 1795 m. atitekęs Prūsijai, Zapyškis neteko prekybinių ir ūkinių ryšių su Kaunu, kitais Lietuvos miestais ir ėmė nykti. 1800 m. jame tebuvo 107 gyventojai. Užnemunę prijungus prie Rusijos (1815 m.) miestelis atsigavo. Pagyvėjo prekyba (vyko turgūs ir prekymečiai). 1825 m. Zapyškiui buvo suteiktos miesto teisės. 1846 m. daug žalos miestui padarė potvynis: dalis namų visiškai sugriuvo. Nukentėjo Zapyškis ir per Pirmąjį pasaulinį karą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Zapyškyje buvo smulkių amatininkų , kiti gyventojai vertėsi žemdirbyste, dar kiti – žvejyba. Pokario metais Zapyškio apylinkėse vyko partizaninė kova. Miškuose buvo įrengta nemažai bunkerių. Gyventojai buvo prievarta suvaryti į keletą kolūkių. Vėliau liko tik Zapyškio kolūkis( veikęs iki 1991 m.).

2005 m. gegužės 19 d. Prezidento dekretu patvirtintas Zapyškio herbas. Zapyškyje prie pat Nemuno stovi Šv. Jono (Vytauto) ankstyvosios gotikos bažnyčia. Pastatyta 1578 m. Nuo XX a. pradžios religinėms reikmėms nebenaudojama. Pavaizduota miestelio herbe.

Lit.: Pažintis su Lietuva. Tūkstantmečio knyga. T.2, p.431.

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.