Kauno rajono miesteliai ir gyvenvietės - Karmėlava

Karmėlava – miestelis Kauno rajone, kairiajame Neries krante, prie kelio Kaunas–Jonava-Zarasai. Seniūnijos centras. Miestelyje stovi medinė Šv. Onos bažnyčia (nuo 1945 m.), veikia Kauno oro uostas, Kauno teritorinė muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, baldų bendrovė „Magdaris", langų ir durų „Girupa", duonos ir pyrago gaminių „Mentora ir Ko", „Baltasis pyragas" gamyba, B. Buračo vidurinė mokykla, biblioteka, kapinės, paštas .

Ties Karmėlava, kairiajame Neries krante, stūkso Karmėlavos piliakalnis vadinamas Pilimi. Nuo piliakalnio atsiveria plati Neries slėnio panorama. Greta miestelio yra mažesnė gyvenvietė – Karmėlava II.

Istorija

Tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Karmėlavą 1387 m. įkūrė LDK kunigaikštis Jogaila. Vietovė minima XIV a. pabaigos kryžiuočių kelių aprašymuose, kuriuose vadinama Kremilow. 1529 m. minimas Karmėlavos miestelis ir Karmėlavos bažnyčia (pirmoji katalikų bažnyčia). 1549 m. Karmėlavos dvaras atiteko Barborai Radvilaitei. Kai kurie XVIII a. šaltiniai nurodo, kad apie 1600 m. ant Karmėlavos piliakalnio buvusi pilis, naudota kaip reprezentacinis rūmas. Karmėlava pažymėta 1613 m. pirmajame LDK žemėlapyje. 1663 m. Simono Siručio rūpesčiu atidaryta pirmoji parapinė mokykla (atkurta 1777 m.). 1792 m. kovo 17 d. paskutinis Lenkijos ir Lietuvos valstybės karalius Stanislovas Augustas suteikė miesteliui Magdeburgo teises ir herbą. Po1795 m. valstybės padalijimo Karmėlava buvo paskirta Kauno gubernijos Kauno apskričiai.1898 m. atidaryta rusiška mokykla. 1918 m. buvusiame Karmėlavos dvare įsteigta mergaičių ūkio ir namų ruošos mokykla. Iki 1932 m. Karmėlava priklausė Turžėnų, vėliau –Pažaislio valsčiui. Dar vėliau buvo sudarytas Karmėlavos valsčius.

Pavadinimo kilmė

Tiksli Karmėlavos vardo kilmė neaiški. Priesaga -ava yra slaviškos kilmės, bet tikriausiai susiformavusi vėliau nei šaknis. Istorikai mano, kad pastaroji kilusi nuo pavardės Kurmis ar Kurmelis, bet nežinia, kodėl šaknyje pasikeitė raidė u į raidę a. Kitų teigimu, tai sudurtinis kuršių ir jotvingių vietovardis, reiškiantis kuršių kraštą, bet šakninio balsio kaita vis tiek išlieka neaiški. Gali būti, kad šaknis karmėl- siejasi su karmelitais. Liaudies etimologijoje pasakojama legenda apie merginą, kuri labai patiko karaliui. Tas ją pakvietė į savo pilį ir žadėjo vesti, bet užuot laikęsis pažado, uždarė merginą pilies bokšte. Tada mergina verkė ir vis guodėsi – „Karalius melavo..." „Karalius melavo..."

Oro uostas

Nuo 1988 m. liepos 1 d. Karmėlavoje veikia Kauno oro uostas. 1991 m. uostui suteiktas Tarptautinio oro uosto statusas. 1996 m. tapo Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) nariu. Šiuo metu Kauno oro uostas yra antras pagal dydį keleivinis oro uostas Lietuvoje. 2000 m. čia įkurtas Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centras

Kapinės

Karmėlavos kapinės yra į vakarus nuo gyvenvietės, užima 82 ha. Tai pagrindinės Kauno miesto gyventojų kapinės, veikiančios nuo 1985 m. Kasmet čia palaidojama apie 1000 mirusiųjų.

1998 m. lapkričio 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas naujasis miestelio herbas, kuriame pavaizduotos dvi lašišos.

Lit.: VLE. T.9, p.455

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pažintis su Lietuva.Tūkstantmečio knyga. T.2, p.440