Pradinis Kraštotyros knygos Straipsniai Kauno rajono miesteliai ir gyvenvietės - Babtai

Kauno rajono miesteliai ir gyvenvietės - Babtai

 

Herbas

Babtai – miestelis Kauno rajone, 1 km į vakarus nuo automagistralės Vilnius–Klaipėda, ant kairiojo Nevėžio kranto. Ties Babtais į Nevėžį įteka Gynia, netoliese yra Babtų kaimas. Babtai – seniūnijos centras. 1853 m. pastatyta medinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, paminklas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti (pastatytas 1933 m., nugriautas 1965 m., atstatytas 1989 m. ant Stabaunyčios kalno).


Istorija

Pirmą kartą Babtai paminėti 1386 m., antrą 1394 m. kryžiuočių žvalgų pranešimuose. 1394 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose kaip tėvonija (kiemas Baptindorf), 1394 m. čia buvusios šešios sodybos (šeimynos). XV a. pabaigoje - XVIII a. Babtai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda. XVI a.–XVII a. Babtai tapo judriu prekybiniu miesteliu. 1672 m. pastatyta pirmoji Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. 1732 m. suteikta savaitinio turgaus ir trijų prekymečių privilegija, 1777 m. jau veikė parapinė mokykla. 1792 m. suteiktos laisvojo miesto teisės ir herbas.

Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Babtuose buvo 1200 gyventojų. Kaip ir visai Lietuvai, Babtams teko patirti kaizerinės Vokietijos okupaciją. Sutriko ekonominis gyvenimas, nes produktus teko atiduoti vokiečiams. Buvo nustatytos komendanto valandos, buvo draudžiama vaikščioti be leidimo. Nepaklusus – pusė metų kalėjimo ar piniginė bauda (1000 markių). Pametus pasą, grėsė katorga iki 10 metų. Be vokiečių žinios negalima buvo nei kiaulės pasipjauti, nei grūdų malūne susimalti. Į malūną galima buvo važiuoti tik su kortelėmis. O jei maldavo namuose girnomis, tai viršutinius akmenis atimdavo. Kepdami duoną, žmonės į ją dėdavo kaštonų, sėmenų, išspaudų, nes neturėjo daug duoninių miltų. O ir tuos slėpdavo. Ir mėsą slėpdavo aviliuose, šiene ir net senam žmogui paruoštame karste. Kiaules penėti buvo draudžiama, augindavo slėptuvėse. Vokiečiai atimdavo gerus arklius.

Lietuva – agrarinis kraštas. 1922 m. Lietuvos steigiamasis seimas priėmė žemės reformos įstatymą. Dvarų žemė buvo valstybės išperkam ir skirstoma savanoriams, bežemiams, mažažemiams. Reforma beveik nepakeitė Babtų miestelio žmonių žemvaldystės. Žemė ir toliau buvo dirbama rėžiais, ganoma bendrose ganyklose.1931 m. miestelio žemė buvo išskirstyta į vienkiemius. Bet buvo palikta žemės ir visuomeniniams sklypams: valsčiui, mokyklai, kapams ir t.t. Ūkininkai stengėsi įsigyti žemės ūkio technikos. Statydavo vandens malūnus. Mietelyje stovėjo XIX a. sumūrytas pastatas – “magazinas”. Tai sandėlis javams supilti. Čia buvo laikomos grūdų atsargos badmečiui. Nuo 1932 m. šiame pastate įrengtas pieno priėmimo centras. Smulkių ūkinių prekių žmonės įsigydavo Babtų parduotuvėse, kurias valdė žydai. Buvo net restoranas “rūta”, priklausė Julijai Ratkelienei. Buvo ir kirpykla, karšykla, vaistinė, turgus. Veikė ir medicinos punktas, paštas, pirtis, net areštinė (daboklė). Kiekvienas kaimas turėjo savo kalvį. Jie įsikurdavo prie vieškelių. Geriausi kalviai: A. Baltrušaitis, J. Jakutavičius ir Jankelis. Mietelyje buvo keturi vyriškų drabužių siuvėjai. Siuvėjus kviesdavosi į namus. Jie apsiūdavo visą šeimą. Tuo laikotarpiu siuvėjus maitindavo, o už darbą sumokėdavo pinigais ar maisto produktais.Moterys verpdavo, po to ausdavo raštuotas staltieses, lovatieses, rankšluosčius. Iš drobės siūdavo marškinius. Paklodės ir užvalkalai buvo lininiai. Kraičiui paklodes, rankšluosčius ir užvalkalus puošdavo nėriniais.Babtų geriausi siuvėjai: J. Karmelavičius, P. Mizerevičius, J. Kaminskas, J. Mankevičius, E. Jurgelevičiūtė, T. Kaminskaitė, A. Žilobeckienė, E.Liaudanskienė.Geriausios audėjos: J. Lisauskienė, T. Čebatarauskienė, V. Damaniauskaitė, T. Krukauskaitė.Ūkininkams labai svarbus dalykas buvo keliai. Pigiausias – vandens kelias. Nevėžis buvo naudojamas susisiekimui.

1903 metais tarp Kauno ir Babtų kasdien plaukiojo nedidelis garlaivis. Kelionė iki Kauno užtrukdavo 3 valandas. Keleiviniai laivai plaukiojo į Stabaunyčią ir Babtus maždaug iki 1954 m. Net Stabaunyčios kaimo vardas, manoma, kilęs nuo laivų prieplaukos. Stabauti – reiškia stabdyti laivus. Babtuose gatvė, vedanti link Nevėžio, nuo seno iki dabar vadinama Prieplaukos gatve. Per Nevėžį žmonės keldavosi keltais. Buvo du keltai ties Stabaunyčia, Muniškiais ir Babtais.

1861-1950 m. miestelis buvo valsčiaus centras. Nuo 1774 m. minima pašto stotis, kuri veikė iki XX a. pradžios. Nuo XVIII a. antrosios pusės su pertraukomis veikė parapinė mokykla, 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, nuo 1950 m. vidurinė mokykla. Nuo 1949 m. tapo „Nevėžio" kolūkio centras, nuo 1960 m. Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties, nuo 1987 m. Lietuvos vaisių ir daržovių MTI(vienintelis Baltijos šalyse vaisių ir daržovių mokslinių tyrimų institutas, čia kuriamos naujos sodų ir daržų kultūrų veislės, naujos technologijos) eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. Kraštotyros muziejus (įkurtas 1958 m., virš 6500 eksponatų), biblioteka, kultūros centras.

Vietos gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, daugelis buvo ištremta. Spaudos draudimo metu aktyviai veikė knygnešiai. 1941 m. birželio mėn. ir 1945-1952 sovietų valdžia iš Babtų ištrėmė 34 žmones. Per nacių okupaciją 1941 m. rugpjūčio 31 d. Babtų šile sušaudyti 85 žydai. 1944 m. miestelis apgriautas, po karo atstatytas.

Pavadinimo kilmė

Babtų pavadinimą paaiškinti sunku, kadangi nei lietuvių, nei latvių ar prūsų kalbose nėra panašiose šaknies žodžių (babt- ar bapt). Labiausiai tikėtina, kad tai būsiąs asmenvardinės kilmės vietovardis. Deja, šiais laikais nėra išlikę Babto ar Bapto pavardžių, tačiau turint omenyje, kad miestelis atsirado ne vėliau kaip XIV a. 2-ojoje pusėje, todėl asmenvardis galėjo būti visai individualus, savotiškas, o palaipsniui išnyko. 1994 m. gegužės 23 d. Prezidento dekretu patvirtintas naujasis Babtų herbas.

Lit.: Pažintis su Lietuva. - Kaunas : Pažintis su Lietuva, 1999-. - Leidžiama taip pat: anglų k. "Acquaintance with Lithuania", lenkų k. "Znajomość z Litwą", pranc. k. "Faire connaissance avec la Lituanie", vok. k. "Bekanntschaft mit Litauen", rusų k. "Знакомьтесь: Литва".

Kauno rajono istorija -mokiniams ir mokytojams [Elektroninis išteklius] / rengėjai: A. Bulotas, D.Marmienė, O. Kukcinavičienė,…[et al.]. - [Kaunas] : Kauno rajono švietimo centras, 2007