RAUDONDVARIO SENIŪNIJA
Šilelio kaimas, V.Dautarto g. 41

2016 m. rugsėjo 7 d. šalia vienintelės per Šilelio kaimą (Raudondvario sen.) vingiuojančios
gatvės pastatytas paminklas čia gimusiam rašytojui, eseistui ir dramaturgui
Vladui Dautartui. Projekto autoriai: architektė V. Beigienė, skulptorius – D. Sodeika.
Raudondvario gimnazijoje 2014 m. įkurta Vlado Dautarto klasė, 3 km ilgio Šilelio gatvė palei
Nevėžį pavadinta Vlado Dautarto vardu.

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

ČEKIŠKĖS SENIŪNIJA
Kilovos km.

2016 m. rudenį Čekiškės miestelio gyventojo, tautodailininko Jono Klizo iniciatyva, Kilovos kaime (prie buvusio dvaro) pastatytas kryžius išnykusiems Mikliūnų, Teklinavos, Kašelkos kaimams atminti.

Lit. ir nuotr.: https://www.facebook.com/1463166047338375/photos/pcb.1479852789003034/1479848512336795/?type=3

BABTŲ SENIŪNIJA
Panevėžiuko kapinės

Kazys Puida (daugiau apie jį:https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazys_Puida) palaidotas 1945 m. Panevėžiuko kapinėse. 1989 m. kunigo Ričardo Mikutavičiaus iniciatyva ant rašytojo Kazio Puidos kapo (tikslią palaidojimo vietą nustatė kraštotyrininkas L. Juozonis) pastatytas ąžuolinis koplytstulpis su skardiniu stogeliu. Po stogeliu pritvirtinta koplytėlė, papuošta ažūrine ornamentika. Ant koplytstulpio užrašytas sakinys iš žymiausio jo romano „Magnus Dux“: „Viskas praeina, viskas grįžta, niekas išgyventa nepradingsta“. Autorius – tautodailininkas V. Žilinskas. Rašytojo, vertėjo Kazio Puidos kapas 1993 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

KARMĖLAVOS SENIŪNIJA
Ramučių km., Parko g.

Po Rusijos – Vokietijos kariuomenės mūšių, Ramučių km. ( buv. Davalgonių km.) palaidota 60 – 70 žuvusių Rusijos kariuomenės 124– osios pėstininkų divizijos 495-ojo Kauno pėstininkų pulko karių, kilusių iš dabartinės Vakarų Lietuvos teritorijos, taip pat 34 žuvę Vokietijos kariai. Tarp palaidotųjų – ir mūšio dėl Kauno tvirtovės aukos. Pagrindinis akcentas – išlikęs originalus betoninis trijų kryžių stogastulpis su užrašu „1915 m.", kuris buvo pastatytas dar 1920 m. Centrinis kryžius yra stačiatikių, dešinėje – liuteronų, kairėje, spėjama, – totorių (anksčiau ant jo yra buvęs pavaizduotas pusmėnulis). Tai rodo, kad šioje vietoje palaidoti skirtingų valstybių, tautybių ir religijų kariai.
2017 m. kapinaitės įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Daugiau: https://lt.wikipedia.org/wiki/Pirmojo_pasaulinio_karo_kapin%C4%97s_Ramu%C4%8Diuose

Lit.:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Pirmojo_pasaulinio_karo_kapin%C4%97s_Ramu%C4%8Diuose
https://kvr.kpd.lt

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

RAUDONDVARIS
Valančiaus g.

Čia palaidotas italų architektas, statybininkas Cezaris Laurynas Anikinis (Cesare Lorenzo Anichini 1787–1861). Po Napoleono karų XIX a. pradžioje atvykęs į Lietuvą ir čia vykdęs architektūrinius projektus. Vadovavo Raudondvario (1856 m., susprogdinta 1915 m.) ir Biržų (1858 m.) bažnyčių statyboms pagal architekto T. Tišeckio projektus. Suprojektavo ir pastatė: T. Komaro rūmus Onuškyje (1840 m.), Raudondvario kleboniją (1860 m.), grafo B. Tiškevičiaus Žiežmarių dvaro rūmus (apie 1857 m.), M. Švoinickio dvaro koplyčią-mauzoliejų Roduose (Panevėžio r., 1861 m.). Manoma, kad šiose vietose yra pastatęs ir daugiau pastatų. Dalyvavo Raudondvario dvaro rekonstrukcijos darbuose (XIX a. 4–6 d-metyje). 1993 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit. ir nuotr.: http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

KAčERGINĖ
J.Janonio g. 46

Gydytojo, Lietuvos kariuomenės brigados generolo Prano Vaiciuškos vilos restauravimas yra viena iš geriausių kultūros paveldo atgaivinimo istorijų Kauno rajone. Privatus asmuo medinį avarinės būklės pastatą prikėlė naujam gyvenimui. Kokia pastato būklė iki restauravimo, matyti iš Kultūros vertybių registre esančių nuotraukų. Naujose nuotraukose ─ neatpažįstamas vaizdas.
Griūvantį kultūros paveldo objektą padėjo prikelti Kačerginės bendruomenės, kuri inicijavo objekto įrašymą į Kultūros vertybių registrą, iniciatyva. Gydytojo, Lietuvos kariuomenės brigados generolo Prano Vaiciuškos vilai teisinė apsauga suteikta Trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 23 d. aktu. Pranas Vaiciuška (1876-1939) – gydytojas, brigados generolas, visuomenininkas, Mintaujos gimnazijoje priklausęs slaptai lietuvių mokinių ,,Kūdikio" draugijai, ugdžiusiai nacionalinę savigarbą, platinusiai draudžiamą spaudą. 1896 m. kartu su A. Smetona ir kitais organizavo pasipriešinimą privalomam maldų skaitymui rusų kalba.
Kačerginė tarpukariu buvo tapusi unikaliu priemiesčio kurortu, kuriame namus pasistatė nemažai garsių to meto visuomenės bei politikos veikėjų. Lietuvos kariuomenės brigados generolo, gydytojo Prano Vaiciuškos vila Kačerginėje pradėta statyti 1935 m. Vėliau joje veikė pradinė mokykla. Gerokai sunykęs pastatas ilgą laiką priklausė Kauno rajono savivaldybei. 2014 m. pastatą įsigijo privatus asmuo.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius 2015 m. sausio 8 d. suderino vilos pastato tvarkomųjų statybos darbų – kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų projektą (projekto vadovas ─ Rimantas Giedraitis, tvarkybos darbų vadovė ─ nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė architektė Loreta Janušaitienė), kurio sprendiniuose numatyta pakeisti susidėvėjusias lentas, restauruoti esamą medinę apdailą, tonuoti fasado spalvą, artimą esamai pilkai, šiferio dangą pakeisti į čerpes. Pastato tūris ir išplanavimas nuo pat statybos pradžios išlikę autentiški, nekeisti.
Lietuvos kariuomenės brigados generolo, gydytojo Prano Vaiciuškos vilos tvarkybos darbai, atlikti privačiomis lėšomis, yra vienas iš reikšmingiausių gerosios praktikos pavyzdžių Kauno apskrityje, skatinančių prisidėti kitus kultūros paveldo objektų savininkus prie mūsų istorijos išsaugojimo. Vilos savininkai pagal surastą ikonografinę medžiagą šiuolaikinėmis priemonėmis atstatė visą buvusią pastato struktūrą, išsaugojo daug autentiškų elementų. Prano Vaiciuškos vila atstatyta pagal ano laikotarpio ženklus, paliekant medinių lentų originalų apkalą, autentiškus stogo elementus, čerpes (surastas senojo gamintojo pavadinimas), langų sudalinimą, verandą. Daugiausiai autentikos palikta ties bokšteliu. Taip pat atstatyti originalūs laiptai viduje su ažūrine grafika. 

Lit.: http://www.kpd.lt/prano-vaiciuskos-vila-prikelta-naujam-gyvenimui/

Nuotr.: http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search, http://www.kpd.lt/prano-vaiciuskos-vila-prikelta-naujam-gyvenimui

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Skrebenų kaimas

Dauguma Stanislavos kapinyno kapų sunaikinta kasant žvyrą, o vėliau – užlyginant iškastą žvyrduobę.
1999 m.ištirtas 40 kv. m. kapinyno ploto.Rasta XVII-XVIII a. archeologinių radinių. 2003 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit. ir nuotr.: http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

BABTŲ SENIŪNIJA
Nausėdų km.

“Puidos kūrybinė energija trykšte tryška į visas puses. (tarpas) Deginantis troškimas – rašyti ir rašyti…Valingas užsispyrimas dirbti diena dienon, be jokio bohemiško atsipalaidavimo iškrovų.”/ O Pleirytė – Puidienė (žmona)

Nausėdų kaime, Babtų seniūnijoje dar tebestovi miestietiškas dviejų aukštų mūrinis namas su dviem balkonais ir veranda, kuriame 1938–1945 metais gyveno rašytojas Kazys Aleksandras Puida su antrąja žmona teisininke Stefanija Girdvainyte. Kieme išlikę ir kiti statiniai: medinis namas darbininkų šeimoms, dideli ūkiniai pastatai. 1939-aisiais vienkiemiui priklausė ir 23 ha žemės. Rašytojas norėjo įkurti šiuolaikišką ūkį. Dabartinis savininkas, ūkininkas A. Rinkevičius, sodybą nupirko iš Kazio ir Stefanijos Puidų sūnaus Gedimino, kuris čia praleido ankstyvosios vaikystės dienas. Namas, vietinių vadinamas Puidyne (Puidos dvaru), 1993 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Daugiau apie jį: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-001:J.04~2005~1367151737301/DS.002.0.01.ARTIC

https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazys_Puida

Lit.: Magnus Dux : istorinis romanas / Puida Kazys. - 2-as leid.. - Vilnius : Mintis, 1989. - 1 t. : iliustr. T. 1 : Puida, Kazys. Krėva / Puida Kazys. - Vilnius : Mintis, 1989. - 284, [1] p. : iliustr.
Paminėjo rašytoją (K. Puidos gimimo metinių paminėjimas) / Viltė Stankutė. - Iliusr. - Mūsų krašte // Naujos tėviškės žinios. - ISSN 1392-8686. - 2003 kovo 22, p. 4.
Babtų kraštotyros muziejaus renginys skirtas rašytojo 120-osioms gimimo metinės pažymėti.

Nuotr.: Alinos Ovčiarovienės