Kraštotyra
Jansonas Egmontas Georgas
Teatrologas, kritikas, žurnalistas
Gimė 1939 m. rugpjūčio 2 d. Kaune
Mokėsi Vilniaus, Lekėčių (Šakių rajonas) pradinėse mokyklose, 1958 m. baigė Kulautuvos vidurinę mokyklą. 1958–1963 m. studijavo A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje.
Smailys Alfredas
GYDYTOJAS, KARDIOLOGAS, HABIL. DR. (BIOMED. M.; MED. M. DR. 1966)
Gimė 1928 m. gegužės 7 d., Girininkuose, Pakuonio valsč.
1949 m. baigė Kauno medicinos universitetą (dabar LSMŪ), vėliau aspirantūrą Maskvoje. Iki 1953 m. dirbo Kauno respublikinės klinikinės ligoninės chirurginio skyriaus ordinatoriumi. Nuo 1957 m. dėstė KMU Hospitalinės chirurgijos katedroje. 1957 m. tapo docentu, o 1969 m. – profesoriumi. 1957 m. jam suteiktas medicinos mokslų kandidato laipsnis. 1966 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. 1968–1994 m. buvo Kardilogijos instituto Širdies ritmo tyrimo labotarorijos vedėjas.
Vienas pirmųjų (apie 1956 m.) SSRS pradėjo širdies aritmijas gydyti elektros impulsais, daryti netiesioginį širdies masažą ir taikyti kitus reanimacijos metodus. Su bendradarbiais sukūrė širdies skilvelių virpėjimo garsinės diagnostikos aparatą. 22 išradimai, paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, inicijavo Prisikėlimo bažnyčios ir Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimą (buvo jo Senato narys). 1989 išrinktas SSRS liaudies deputatu (iki 1990 03 11). 1991 pradžioje kartu su kitais buvo Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio deleguotas lankytis Maskvoje neoficialioms deryboms su M. Gorbačiovu. 1994 jo iniciatyva Rygoje buvo įkurta visuomeninė organizacija Baltijos vienybė.
Parašė 7 monografijas, tarp jų: „Skilvelių virpėjimas“ (1977), „Žmogus ir vanduo “ (su V. Bražiuliu, 1984), Ultragarsas medicinoje (1985). Vadovėlio „Klinikinė chirurgija“ (1969–1980) vienas autorių.
Apdovanojimai: 1971 m. apdovanotas SSRS valstybine premija (1971, su A. Lukoševičiūte), 1992 m. – Sausio 13 atminimo medaliu.
Mirė 1995 m. balandžio 28 d. Kaune. Palaidotas Pažėrų kapinėse (Kauno r.).
Lit. : Pažėrų parapijai – 100 metų / [sudarytojos Marija Ąžuolaitienė, Loreta Vaičienė]. - Kaunas : V3 studija, 2010 (Kaunas : Aušra). - 87 p. : iliustr. - P. 21.
https://www.vle.lt/straipsnis/alfredas-smailys/
Nuotr. iš https://www.vle.lt/straipsnis/alfredas-smailys/
Inocenta - Zuzana Miliūtė
CHORVEDĖ, VIENUOLĖ
Gimė 1915 m. gegužės 16 d. Seirijų parapijoje.
Z. Miliūtė mokėsi SB vienuolyne (Kauno seserų benediktinų kongregacija), baigė dainavimo klasę. Vokiečių laikais dirbo muzikos mokytoja vaikų darželyje Marijampolėje ir vadovavo Šv. Vincento bažnyčios jaunimo chorui. Sovietmečiu dirbo muzikos mokytoja keliuose vaikų darželiuose. Sekmadieniais važinėjo į įvairias parapijas vargonininkauti.
1967-1970 m. dirbo Kudirkos Naumiestyje, nuo 1971–1996 m. – vargoninkavo ir vadovavo chorui Garliavos bažnyčioje. Suburė tokį chorą, kuris tapo pirmaujančiu Lietuvoje. Choro repertuare skambėjo klasikiniai religiniai kūriniai. Choristai, o jų buvo apie 50 vyrų ir moterų, apvažinėjo visą Lietuvą. Chorą visapusiškai rėmė tuometinis Garliavos klebonas prel. Andrius Gustaitis.
Mirė 1997 m. liepos 28 d. Kaune.
Lit. iš knygos Garliava. Laikas ir žmonės / I. Stepukonienė.– Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras [2016]: 1008 p.
Markelis Leonas
GYDYTOJAS, KARININKAS
Gimė 1912 m. liepos 1 d. Eivenių k., Dusetų valsč., Zarasų apskr.
Mokėsi Antalieptės pradžios mokykloje, 1932 m. baigė Kauno Jėzuitų gimnaziją. Nuo 1932 m. studijavo Vilniaus Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. 1933 m. rugsėjo 18 d. Utenos apskrities komendantūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1934 m. rugsėjo 15 d. baigė Karo mokyklą, buvo suteiktas pėstininkų atsargos leitenanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1939 m. baigė VDU ir dirbo dirbo Aukštadvario (Trakų apskritis), nuo 1944 m. rugpjūčio 13 d. - Babtų (Kauno apskritis) ambulatorijų vedėju,1949 m. gruodžio 1 – 1981 m. liepos 1 d. – Kauno rajono Čekiškės apylinkės ligoninės vyresniuoju gydytoju. Čekiškėje praleisti metai patys gražiausi ir kūrybiškiausi L.Merkelio metai. Jam vadovaujant, Čekiškės apylinkės ligoninė tapo žinoma ne tik Kauno rajone, bet ir visoje šalyje. Suteikti vardai - LSSR nusipelnęs gydytojas (1965), Socialistinio darbo didvyris (1969); apdovanojimai - Sovietų Sąjungos Lenino (1969) ir Darbo raudonosios vėliavos (1967) ordinais.
Mirė 1981 m. gruodžio 4 d. Kaune. Palaidotas Čekiškės kapinėse
Lit.: Gydytojo Loeno Markelio pėdsakai ir darbai Čekiškėje/ A.Vaičius.- Kaunas, 2012.
Jaunius Čemolonskas
Poetas
Gimė 1965 m. Kėdainių r.
Vidurinę mokyklą baigė Kulautuvoje, gyvendamas Kaune dirbo M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, dramos teatre, Menininkų namuose. Pirmieji eilėraščiai respublikinėje spaudoje pasirodė 1988 m.
Gustaitis Andrius
MONSINJORAS, GARLIAVOS PARAPIJOS ALTARISTAS
Gimė 1910 m. lapkričio 30 d. Girininkų k., Pažėrų parapijoje.
1919–1922 m. mokėsi pradžios mokykloje, 1922–1925 m. – Veiverių progimnazijoje, 1925–1930 m. Prienų gimnazijoje.1930–1931 m. studijavo Kauno VDU Medicinos fakultete, 1931–1935 m. – Kauno kunigų seminarijoje.
1935 m. birželio 16 d. buvo įšventintas kunigu ir tais pačiais metais paskirtas Gižų parapijos vikaru. 1936 m. vikaravo Prienų parapijoje. 1938 m. paskirtas Kalvarijos parapijos vikaru ir progimnazijos kapelionu, 1940 m. – Šakių parapijos vikaru. 1941 m. buvo Marijampolės berniukų gimnazijos kapelionas. 1943 m. vikaravo Plokščiuose. 1945 m. paskirtas Šakių parapijos klebonu ir dekanu. Jo rūpesčiu pradėta atstatinėti Šakių bažnyčia. 1948 m. klebonavo Didvydžiuose, 1950 m. Šventežeryje ir Pajevonyse. 1952 m. paskirtas Vilkaviškio parapijos klebonu ir dekanu, o 1956 m. – Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleriu. Nuo 1956 m. sausio 28 d. iki 1999 m. vasario 2 d. taip pat ėjo Vilkaviškio vyskupijos Bažnytinio tribunolo oficiolo pareigas. 1960 m. paskirtas Kauno A. Panemunės parapijos klebonu, 1969 m. papildomai patikėtos Margininkų parapijos klebono pareigos. 1971 m. tapo Metelių parapijos administratoriumi, 1976 m. – Igliaukos parapijos klebonu. 1980 m. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II kunigą A. Gustaitį paskyrė savo kapelionu – monsinjoru. 1981 – 1999 m. – Garliavos klebonas, Aleksoto dekanato dekanas. 1984 – 1994 m. – Vilkaviškio vyskupijos Kunigų tarybos ir Konsultorių kolegijos narys. 1985 m. paskirtas Kauno kunigų seminarijos klierikų nuodėmklausiu. 1999 m. paties prašymu atleidžiamas iš Vilkaviškio vyskupijos Bažnytinio tribunolo oficiolo, Aleksoto dekanato dekano ir Garliavos parapijos klebono pareigų ir paskiriamas Garliavos parapijos altaristu.
Mirė 2000 m. sausio 9 d.
Lit. : http://www.lcn.lt/bzinios/bz0002/002bl13.html
Nuotr. iš Garliavos Jonučių mokyklos muziejaus archyvo
Narcizas Freimanas
FOTOGRAFAS
Gimė 1943 m. Kaune.
Raudondvaryje baigęs 7 klases, pradėjo dirbti darbininku tuometinio Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos instituto mechaninėse dirbtuvėse fotografu. Dirbdamas vakarais baigė vidurinę mokyklą, trejus metus atitarnavo sovietinėje kariuomenėje. Pasinėręs į fotografiją jis ne tik fiksavo instituto mokslinius tyrimus, bet ėmėsi ir fotomeno. Su dailininku Andriumi Deltuva kūrė animacinius filmus, kurie pelnė prizus kino meno mėgėjų festivaliuose. Dirbo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, žemės ūkiui skirtuose spaudos leidiniuose. Nuo pirmojo numerio iki mirties fotografavo žurnalui „Mano ūkis", „Ūkininko patarėjui", „Šeimininkei". Menines fotografijas skelbė literatūros ir meno savaitraštyje „Nemunas". Fotoreportažai: Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimui, vykusiam 1988 m., atstatytos Muniškių bažnyčios atšventinimui, Sąjūdžio 20-mečio minėjimui Raudondvaryje, iškilmėms Švč. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje, Babtų gimnazijos priestato atidarymo ir mokslo metų pradžios šventei IR KT.
Mirė 2011 m. balandžio 29 d.
Lit.: Narcizas Freimanas // Naujos tėviškės žinios.- 2011, gegužės 3 d.