Pradinis Kraštotyra Straipsniai Kauno rajono paminklai - Paminklinis akmuo poeto A.Vištelio - Višteliausko gimtosios sodybos vietai pažymėti

Kauno rajono paminklai - Paminklinis akmuo poeto A.Vištelio - Višteliausko gimtosios sodybos vietai pažymėti

478444

RINGAUDŲ SENIŪNIJA
Gaižėnų kaimas 

1995 m. pastatytas paminklinis akmuo, skirtas poeto A.Vištelio - Višteliausko gimtosios sodybos vietai pažymėti. Ant akmens įrašas : „Aušrininko, varpininko, 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Garibaldžio kovų Italijoje dalyvio, poeto A.Vištelio – Višteliausko gimtinė. 1995“ (manoma, jog čia poetas gimė).

Andrius Vištelis - Višteliauskas buvo bene žymiausias „Aušros“ poetas, jos rėmėjas ir platintojas, tačiau poetinis talentas nebuvo stipriausia šios asmenybės pusė. Kitas Vištelio biografijos posūkis – 1863 m. sukilimas. Dalyvavo kovose Balbieriškio, Pilviškių, Ąžuolų Būdos miškuose. Už sumanumą ir drąsą pelnė karininko laipsnį. Sukilime jis ne tik kovojo, bet ir kūrė sukilėlių dainas. Bene populiariausia ir dar ilgai po sukilimo dainuota – „Maršas Lietuvos“. Sužeistas pateko į nelaisvę ir nežinia kokiu būdu pavyko pabėgti į Vakarus. Atsidūrė Italijoje, kovojo Garibaldžio armijos gretose. 1886 m. išvyko į Pietų Ameriką, kur gyveno iki gyvenimo pabaigos. 
Gyvendamas svetur, palaikė glaudžius ryšius su M. Akelaičiu, J. Basanavičiumi, J. Šliūpu, J. Mikšu, M. Jankumi ir kitais Lietuvos šviesuoliais. Bendradarbiavo „Varpe“, „Lietuviškajame balse“, „Vienybėje lietuvninkų“ ir kt. Pasirašinėjo slapyvardžiais J. A. W. Lietuvis, JAVL, KJAWL. Kurti pradėjęs nuo 17 metų, parašė lyriškų, artimų liaudies dainoms eilėraščių, pasakėčių („Lietuviškoji kalba“, „Regėjimas“, „Šviesūnas ir pelėda“), išvertė lenkų poezijos kūrinių, tarp jų – J. Kraševskio „Vitolio raudą“ (1881). Jo kūrybinis palikimas išbarstytas Tilžės, Poznanės, Karaliaučiaus, Varšuvos ir kitų miestų lietuvių ir lenkų spaudoje.

1983 m. išleistoje P. Palilionio poemoje „Vėjuota saulė“ viena poema „Visais gyvybės ko-deksais“ skirta A. Vištelio atmini¬mui. 1987 m. Kauno dramos teatras pastatė J. Marcinkevičiaus pjesę apie A. Vištelį „Erelnyčia“ (šeši vieno gyvenimo epizodai).

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės