Pradinis Kraštotyra Straipsniai Klube „Atvertas ekranas“ K. Donelaičio poemos „Metai“ aptarimas ir Vytauto Rumšo dramos „Donelaitis“ peržiūra

Klube „Atvertas ekranas“ K. Donelaičio poemos „Metai“ aptarimas ir Vytauto Rumšo dramos „Donelaitis“ peržiūra

Klube „Atvertas ekranas“ K. Donelaičio poemos „Metai“ aptarimas
Klube „Atvertas ekranas“ K. Donelaičio poemos „Metai“ aptarimas

Spalio 12 d. klube „Atvertas ekranas“ K. Donelaičio poemos „ Metai“ aptarimas ir režisieriaus Vytauto Rumšo dramos „Donelaitis“ peržiūra, skirtas Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti.

Vytauto Rumšo režisuotoje drama, skirta Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui, kuris dar vadinamas lietuviškuoju Leonardu da Vinčiu. „Tai lietuviškos žemės grynuolis, aistringai aukštinantis lietuvybę, gamtos grožį ir dievišką pasaulio buvimą“.

Poemoje „Metai“ vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas. Joje K. Donelaitis sukūrė ryškių baudžiauninkų paveikslų, kaimo buities, papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių, pirmuosius lietuvių literatūroje groteskiškus dvarininkų šaržus, nevengė hiperbolizavimo, satyros, burleskos, humoro. K. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukštino darbą, dorą, žadino lietuvininkų (būrų) tautinę savimonę, tautiškumą gretino su dorybėmis. Poemai būdinga krikščioniška pasaulėjauta, didaktika, sodri, žodinga kalba. Ji parašyta antikizuotu unikaliu (toniniu ir metriniu) hegzametru, pėdoje kirčiuojant tik ilgą skiemenį.

Garliavos zakristijonas Arvydas Rastauskas susirinkusiems paskaitė savo kūrybos eiles apie gimtinę Lietuvą. Gal ruduo, gal K. Donelaičio poema „Metai“ paskatino dar ir dar kartą gėrėtis mūsų gražia kalba, gamta ir žmonėmis.

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė
B. Ruzgienė