ŽINOMI NEIŠLIKĘ DVARAI
ALŠĖNŲ DVARAS. Duomenys neišlikę.(Alšėnų seniūnija)
ANTAGYNĖS DVARAS. 1940 m. dvarui priklausė 109 ha žemės. Paskutinis savininkas - H. Michelkevičius. (Babtų seniūnija)
AGNOPOLIO DVARAS. Gyvavo iki 1925 m. Savininkas - S. Balsevičius. (Domeikavos seniūnija)
ANTONIŠKIŲ DVARAS. Minimas XIX a. pabaigoje. Savininkas - gubernijos sekretorius G. Kunkevičius. 1931 m. pusę dvaro nupirko M. Vanžodas. Tarybiniais laikais dvaras nuniokotas. (Vandžiogalos seniūnija)
ARMONIŠKIŲ DVARAS. Sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu. Duomenys neišlikę. (Rokų seniūnija)
BUKOLAINIŲ DVARAS. 1940 m. dvarui priklausė 59 ha žemės, paskutinė savininkė – K. Milvidienė. (Babtų seniūnija)
BRŪŽĖS DVARAS. Duomenys neišlikę. (Batniavos seniūnija)
BUTVILONIŲ DVARAS. Duomenys neišlikę. (Vilkijos apylinkių seniūnija)
ČARNUOLĖS PALIVARKAS. Valdė V.Vaišvila. (Domeikavos seniūnija)
ČEKIŠKĖS DVARAS (1,5 km. į rytus nuo mietelio). Minimas nuo XV a. Duomenys neišlikę. (Čekiškės seniūnija)
JAGMINIŠKIŲ DVARAS. Duomenys neišlikę. (Vilkijos apylinkių seniūnija)
JUODGIRĖS DVARAS. Sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu. Duomenys neišlikę. (Rokų seniūnija)
JUODVARIO DVARAS. Sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu. Duomenys neišlikę. (Rokų seniūnija)
JUOZAPAVOS DVARAS. Gyvavo iki 1922 m. Savininkas – J. Godlevskis. Duomenys neišlikę (Garliavos apylinkių seniūnija)
„V. Lieponio liudijimu, tai buvo turtingas, bet labai žiaurus žmogus. Juozapavo dvare įsakęs savo žmonėms iškasti didelius prūdus. Urėdai suvarę visus aplinkinių dvarų baudžiauninkus. Per pusmetį iškasė du puikius, didelius prūdus. Bet tas atsiekta dideliausiais žmonių vargais, kančiomis ir net ne vienas dėl tų prūdų gyvybės nustojo. „ I.Stepukonienė
JUŠKEVIČIŲ DVARAS. Duomenys neišlikę. (Vandžiogalos seniūnija)
DAFTARTŲ DVARAS. Duomenys neišlikę. (Ringaudų seniūnija)
DAVALGONIŲ DVARAS. Žinomas nuo XVI a. 1567 m. Lietuvos Metrikoje minimi dvaro valdytojai šlėktos Davalgos (Dawalgowicze). 1927 m. Lietuvos Vyriausybė dvarą padovanojo pirmajam Lietuvos kariuomenės vadui generolui S. Žukauskui. Dažnas svečias generolo dvare buvo prezidentas A. Smetona su žmona. Čia lankydavosi Vyriausybės ministrai, kariuomenės vadovybės bei užsienio ambasadų atstovai. Tarybiniais laikais čia buvo kolūkio kontora. (Karmėlavos seniūnija)
DOMEIKAVOS DVARAS. Minimas nuo 1888 m. Gyvavo iki 1929 m. Savininkas - G. Martusevičius. (Domeikavos seniūnija)
DVARELIŠKIŲ DVARAS. Dvarui priklausė daug žemės, apie 600 margų miško, buvo dideli mūriniai pastatai, degtinės bravoras. Ilgą laiką dvaras priklausė dvarponiams Horoševičiams, kuriuos vietiniai gyventojai vadino Jaruševičiais. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvarą įsigijo baltagvardiečių generolas Vrangelis, vėliau - Šližiai. (Taurakiemio seniūnija)
JANOGRODO DVARAS. 1940 m. dvarui priklausė175 ha žemės. Paskutinis savininkas - V. Vyšniauskas. (Babtų seniūnija)
JUODONIŲ DVARAS. 1940 m. dvarui priklausė 174 ha žemės. Paskutinė savininkė - R.Vankovičaitė-Barkauskienė. (Babtų seniūnija)
KARMĖLAVOS DVARAS. Minimas nuo XVI a. pradžios. 1505 m. D.L.K. Aleksandras dvarą už paskolą užstatė Kauno vietininkui Vaitiekui Jonaičiui. 1527 m. Žygimantas Kęstutaitis pavedė Karmėlavą Slucko kunigaikščiui Jurgiui. 1538 m. Karmėlavos dvarą valdė LDK raštininkas Mykolas Lietuvis. 1949 m. dvaras atiteko Žygimanto Augusto žmonai Barborai Radvilaitei. Vėliau dvarą valdė didikai Oginskiai, Končiai, Siručiai. (Karmėlavos seniūnija)
KARKIŠKIŲ (MIRINIŠKIŲ) DVARAS. Pastatytas XIX a. pabaigoje. Išlikęs ūkinis pastatas. Duomenys neišlikę. (Ringaudų seniūnija)
KUČINSKŲ DVARAS. Dvaras pastatytas Vaitapolės dvaro žemėje. Šiuo metu - privati valda. Duomenys neišlikę. (Garliavos apylinkių seniūnija)
KVESŲ DVARAS. Duomenys neišlikę. (Batniavos seniūnija)
LAZDYNĖS DVARAS. Gyvavo iki 1940 m. Dvarui priklausė 80 ha žemės. Paskutinis savininkas - P. Baškis. (Babtų seniūnija)
MIKUCKIO DVARAS. Duomenys neišlikę. (Čekiškės seniūnija)
MILOŠŲ (UŽUMIŠKIŲ) DVARAS. Duomenys neišlikę. (Vandžiogalos seniūnija)
MUNIŠKIŲ DVARAS. Minimas nuo 1744 m. XIX a. antroje pusėje dvaras priklausė dvarininkams Zaleskiam, M. Prozorui, Bradauskams. Tarybiniais laikais įkurtas grūdų sandėlis. (Babtų seniūnija)
MANGARDIŠKIŲ DVARAS. Sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu. Duomenys neišlikę. (Rokų seniūnija)
PABALIŲ DVARAS. Duomenys neišlikę. (Vilkijos apylinkių seniūnija)
PAGIRMUONIO DVARAS. Sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu. Duomenys neišlikę. (Rokų seniūnija)
PAGYNĖS DVARAS. Istoriniuose šaltiniuose minimas 1744 m., XVIII-XIX a. priklausė Svolkieniams.(Babtų seniūnija)
PALASDUONIO DVARAS. Pirmas valdytojas – L.Teišerskis. Vėliau dvaras atiteko jo įdukrai V. Teišerskytei - Pancernienei. Yra išlikusi 1912 m. dvaro ūkio knyga lenkų kalba, kaštonų alėja. Dabatinis savininkas V. Pancerna. (Vilkijos apylinkių seniūnija)
PAMAIŠUPIO DVARAS. Sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu. Duomenys neišlikę. (Rokų seniūnija)
PASTREBĖS DVARAS. Paskutinis savininkas – J. Meškauskas. Duomenys neišlikę. (Babtų seniūnija)
PAVYTĖS DVARAS. Pirmieji savininkai Macarskiai, vėliau – Dobulevičiai. Sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu. Duomenys neišlikę. (Rokų sen.)
PRIENŲ DVARAS. Valdė Mikuckių šeima. 1905 m. čia susituokė J. Mikuckytė ir P. Višinskis. 1935 m. Prienų dvaro teritorijoje Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras P. Dovydaitis gavo 20 ha žemės. Išlikusi liepų alėja. (Čekiškės seniūnija)
REBZDŽIŲ DVARAS. Paskutiniai savininkai - P. Raudonikis ir M. Žilienė. Duomenys neišlikę. (Babtų seniūnija)
SANDVILIŠKIŲ DVARAS. Duomenys neišlikę. (Ringaudų seniūnija)
SEVERINAVOS DVARAS. Pastatytas 1926 m. Valdė Daugvilai. Dvaras buvo pavyzdinis, turėjo gerą žemės ūkio techniką. Gyvenamasis namas buvo su didžiule, spalvotais stiklais veranda. Tarybiniais laikais įkurtas daugiabutis gyvenamas namas. Šiuo metu pastatai sunykę, likę tik griuvėsiai. (Čekiškės seniūnija)
ŠAŠIŲ DVARAS. Paskutinis savininkas - A. Vainauskas. Duomenys neišlikę. (Babtų seniūnija)
ŠILELIO DVARAS. Duomenys neišlikę. (Raudondvario seniūnija)
ŠLIENAVOS DVARAS. Minimas nuo XVI a. Priklausė Libneriams, vėliau - Š. Motiejaičiui ir B. Libneraitei - Volenemčienei. (Samylų seniūnija)
TABARIŠKIŲ DVARAS. Iki šių dienų išlikęs tvenkinys, už bažnyčios - žydo Birmano šimtamečių liepų alėja, rūsys - sumūrytas apie 1935 m. iš plytų, pagamintų Garliavos plytinėje. Po Lietuvos žemės reformos dvaro žemė išdalyta gyventojams, 1927–1928 m. įsteigtai parapijai skirtas 8 ha sklypas. Duomenys neišlikę. (Ringaudų seniūnija)
TEOFANOVOS DVARAS. Savininkas - V. Sakalauskas. Duomenys neišlikę. (Domeikavos seniūnija)
UŽLIEDŽIŲ DVARAS. Minimas XVIII a. pabaigoje. 1770 m. dvaras atiteko bajorui J. Zabielai. Duomenys neišlikę. (Užliedžių seniūnija)
VAITIŠKĖS DVARAS. Duomenys neišlikę. (Ringaudų seniūnija)
VAITAPOLĖS DVARAS. Įkurtas XVIII a. pabaigoje. Apie Vaitapolės dvaro pavadinimą sako, kad „vaitas" - viršaitis, o „pole" - lankos (lenkiškai). XX a. pradžioje dvarą valdė J. Šatas, dvarui priklausė 77 ha žemės. Augino veislinius žirgus (eržilus). Vokiečių okupacijos metais dvare dirbo daugiau nei dešimt žmonių, kalintų koncentracijos stovykloje. 1942 m. dvarą paveldėjo dukra Z. Šataitė. Po karo dvaras nacionalizuotas, įkurti gyvenamieji butai. 1992 m. 72 ha dvaro žemių buvo grąžinta J.Šato anūkei Sk. Meškevičienei. Dvaro pastatai sunykę. (Garliavos apylinkių seniūnija)
VANDŽIOGALOS DVARAS. Minimas nuo XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais dvaras priklausė Rastauskams, Chlopickiams, Hartovskiams ir kt. XIX a. dvare veikė stiklo fabrikas. Duomenys neišlikę. (Vandžiogalos seniūnija)
VALERAVOS DVARAS. Duomenys neišlikę. (Vandžiogalos seniūnija)
VAREKONIŲ PALIVARKAS. Paskutinis savininkas - J. Glemža. Duomenys neišlikę. (Babtų seniūnija)
VINGYTĖS (PAJIESIO DVARAS). Dvaro rūmų pastatas buvo su ilgais požeminiais koridoriais. Tarpukariu dvaro savininkas - Nepriklausomos Lietuvos karininkas Banionis. Tarybiniais laikais dvare įrengtos Kauno elevatoriaus pagalbinės patalpos – grūdų sandėlis, vėliau – įsteigti butai.
VIRŠUŽIGLIO DVARAS. Duomenys neišlikę. (Taurakiemio seniūnija)
ZAUNIŠKIŲ DVARAS. Savininkai - Mikuckių šeima. Duomenys neišlikę. (Vilkijos apylinkių seniūnija)
ŽVIRGŽDĖS DVARVIETĖ. 1995 m. atliekant archeologinius kasinėjimus nustatyta, jog dvarvietėje gyventa XV – XVI a. Duomenys neišlikę. (Batniavos seniūnija)