Kauno rajono dvarai ir pilys - Kilovos dvaras

KILOVOS DVARAS
Čekiškės seniūnija

Kilovos kaimo istorija glaudžiai susijusi su dvaru. Kada pastatytas šis puikus 2-jų aukštų rūmas nėra tiksliai žinoma. Manoma, kad XVIII a. p. – XIX a. pradžioje. Kur dabar Mikliūnų kaimas buvo Kilovos dvaro laukai. Ten, ant Dubysos kranto buvo dvaro šeimininkų kapai. Nepriklausomos Lietuvos laikais ten buvo laidojami savižudžiai. Kilovos dvaro savininkais yra buvę Stropeikiai ir jų žentas Luščiauskas Jonas. Iš jo dvarą nupirko Šulcienė, o iš jos – Nikolajus Ivanovičius Dochturovas. 1876 m. birželio 15 d. jis Kilovos dvarą ir plytinę pardavė Olgai Ivanovnai Baturinai – Protasovai (1846 11 22 – 1931 11 12). Ji buvo Anatolijaus Dimitrijievičiaus Baturino – senatoriaus ir tikrojo valstybės patarėjo žmona. Jie susituokė 1864 m. vasario 16 d. dvaras parduotas už 15000 sidabrinių rublių (taip įrašyta pirkimo – pardavimo akte). Šiame akte liudininkais įrašyti Kilovos kaimo valsiečiai Kazimieras Kukanauskas, Juozas Buivydas, Antanas Cinkus, seniūnas Kazimieras Buivydas ir dvarininkas Kalikstas Tvirbutas (duomenys iš pirkimo – pardavimo akto, kuris saugomas Ariadnos Mezencevos šeimos archyve). Tačiau Kilovos kaimo gyventojų tarpe kalbama, kad dvarininkai mėgdavo lošti, bet 1876 m. dvaro pirkimo – pardavimo aktas nurodo tikslesnį dvarininkų pasikeitimą Kilovos kaime. Akte nurodytas dvaro dydis – 318 dešimtinių žemės ir 65 dešimtinės miško. Viso 383 dešimtinės.
Iš senųjų dvaro pastatų yra išlikęs akmeninis mūrytas pastatas, kuriame įrašyta pastatymo metai “1834”.
XIX a. pabaigoje Olga Baturina įsigijo ir vandens malūną prie Dubysos (susprogdintas 1944 m. rugpjūčio 1 d. besitraukiančios vokiečių kariuomenės).
1920 m. į Kilovos dvarą pas motiną iš Ukrainos atvyksta O.Baturinos duktė Olga Anatolijeva Baturina – Mezenceva (1872 03 06 – 1948 12 10). Ji Ukrainoje buvo ištekėjusi už Boriso Sergejevičiaus Mezencevo (1866 11 13 – 1920 04 03). Tai buvo komersantas, atsargos rotmistras ir tikras patarėjas. Mirė nuo vidurių šiltinės. O.Mezenceva atvyko į Kilovą su savo sūnumi Gavrijila Borisovičiumi Mezercevu (1915 03 19 – 1982 03 04). Kilovos gyventojų tarpe jis buvo vadinamas Gogos pravarde. Po motinos O.Baturinos mirties 1931 m. lapkričio 12 d. dvaro ir malūno savininke tapo Olga Mezenceva.
Pravedant žemės reformą dalis Kilovos dvaro žemės buvo išdalinta savanoriams ir dvaro kumečiams. O.Mezencevai buvo palikta 83 ha žemės ir vandens malūnas kaip nenusavinama žemės norma. Tai nurodoma matininko Čepelevičiaus sustatytame akte 1928 m. vasario 8 d. tačiau O.Mezenceva nebuvo žemės ūkio specialistė. Ji buvo baigusi Peterburgo konservatoriją, mėgo dailųjį siuvinėjimą, o žemės ūkio klausimus patikėdavo nuomininkams. Dvarui priklausančios žemės dydis palaipsniui mažėjo. Pagaliau dvarininkė Olga Mezenceva bankrutavo. Dvaro centras atiteko Aizikui Finui ir Icikovičiui Chaimui. Jie valdė 63,94 ha. Buršteinas Boruchas įsigijo 28 ha ir vandens malūną.
Vokiečių okupacijos metais (1942-1944), dvare gyveno vokiečių repatriantų Vegnerių šeima. Likęs gyvas šios šeimos atstovas Emilis Vagneris, 1993 m. atvykęs iš Vokietijos su labdara į Lietuvą, apsilankė ir Kilovoje. Čia aplankė savo pažįstamus Kilovos kaimo gyventojus.
Pokario metais dvare gyveno Milcerio Augusto, Sadlausko Aleksandro, Butvilo Antano šeimos. Ilgus metus čia gyveno Trockaitis Stasys, o ir dabar tebegyvena Januškienė Valerija.
Tačiau iš buvusio didingo ir gražaus pastato šiandien belikę tik griuvėsiai (išlikęs tik vienas butas).
1949 m. balandžio 9 d. Kilovos dvare įvyko steigiamasis kolūkio “Pirmūnas” narių susirinkimas. Kilovos dvaras tapo Kilovos brigados centru.

Šiandien Kilovos kaime begalo nyku - nėra dvaro ir likę tik senieji kaimo gyventojai, kurie dar mena dvaro didybę.

Lit.: Kauno rajono istorija -mokiniams ir mokytojams [Elektroninis išteklius] / rengėjai: A. Bulotas, D.Marmienė, O. Kukcinavičienė,…[et al.]. - [Kaunas] : Kauno rajono švietimo centras, 2007.

 Nuotr. iš Antano Vaičiaus asm. archyvo

Nuotr. Alinos Ovčiarovienės, 2015 m.