Kauno rajono Bažnyčios - Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
LAPIŲ SENIŪNIJA
Lapės, Mokyklos g. 2
Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – viena seniausių mūrinių bažnyčių Lietuvoje. Tiksli bažnyčios pastatymo data nėra žinoma, tačiau manoma, kad tai galėjo būti XVI a. Kitais duomenimis, 1639 m. apleistą bažnyčią restauravo ir Lapių parapiją įsteigė Žemaitijos kaštelionas Jonas Adolfas Lackis. Apie 1782 m. beveik sugriuvusią bažnyčią atstatė Lapių dvaro savininkas Dominykas Tiškevičius. 1899 m. kunigas Andrius Rakauskas ir parapijiečiai bažnyčią padidino ir atnaujino. Iki 1908 m. bažnyčioje įrengti „Šv. Kazimiero“ ir „Šv. Juozapo“ vitražai. Jų autorius –Vladislovas Pšibitnevskis.
Bažnyčioje virš įėjimo į zakristiją yra paveikslas su Čenstakavos Dievo Motinos atvaizdu. Šį paveikslą Lapių parapijiečiams padovanojo kunigas Adolfas Gižynskis, kilęs iš Lietuvos, kunigavęs Prancūzijoje ir Lenkijoje. Ant pirmojo pilioriaus, tik įėjus į bažnyčią, yra kitas paveikslas, vadinamas „Lepšiškių Madona“. Pasakojama, kad paveikslas yra kabojęs vietos gyventojo Simono Chmieliausko name, Lepšiškių kaime. Karo metu vokiečių kareiviai važiavę per kaimą ir plėšę namus, užėję pas S. Chmieliauską, bet pamatę šventą paveikslą, atatupsti spruko atgal, pagalvoję, jog tai bažnyčia. Po tėvų mirties, M. Chmieliauskaitė - Sudikienė šventąjį „Lepšiškių Madonos“ paveikslą padovanojo Lapių bažnyčiai.
Bažnyčios fasaduose esančios devynios epitafinės lentos iš XIX–XX a. pradžios liudija apie bažnyčios kriptoje palaidotus žmones. 1993 m. bažnyčia įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Skulptūra „Rūpintojėlis“, saugoma kaip Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vertingoji savybė. 1999 m. prieš bažnyčią pastatytas Vinco Kankalio sukurtas ąžuolinis paminklas, paskirtas nužudytiems negimusiems vaikams.
Daugiau: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lapi%C5%B3_%C5%A0v._Jono_Krik%C5%A1tytojo_ba%C5%BEny%C4%8Dia
Lit.: Kauno arkivyskupijos bažnyčios : [iliustruotas žinynas]. - [Kaunas] : Terra publica, [2010].
Lietuvos bažnyčios : iliustruotas žinynas / [sudarytoja Laima Šinkūnaitė]. - Kaunas : VšĮ "Terra Publica", 2009.- P. 104-105.