Kauno rajono miesteliai ir gyvenvietės - Šlienava
Šlienava - gyvenvietė Kauno rajone, Samylų seniūnijoje, į rytus nuo Kauno, 3 km už Girionių, Kauno marių pietinėje pakrantėje. Iš pietų prieina Dubravos miškas. Yra medinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (pastatyta 1959 m.), Šlienavos pagrindinė mokykla (įkurta 1919 m)., biblioteka (nuo 1952 m.), kultūros namai. Šlienava (Slowiss) minima kryžiuočių kronikose. 1387m. Jogailos rašte Skirgailai Šlienava vadinama Šlavaišuva..
Istorija
Šlienavos apylinkės gyvenamos nuo seniausių laikų. Archeologinių tyrinėjimų metu gyvenvietėje arba netoliese jos rasta neolito akmeninių kirvukų, lygiosios ir grublėtos keramikos, titnago dirbinių, kaulų liekanų, molinės urnos. 1956 m. archeologai Šlienavoje rado širdinių strėlių, gremžtukų, keramikos dalykų. Radiniai priskirti III – II tūkstantmečiui pr. Kr. Šlienava minima kryžiuočių kronikose. Pirmą kartą paminėta 1365 m. Vygando Marburgiečio kronikoje kaip Slawegen. Kronikose rašoma, kad XIV a. pabaigoje Šlienava buvo labai niokojama kryžiuočių. 1365 m. kryžiuočiai ją sudegino, vėliau žudė gyventojus, niokojo jų turtą. 1376 m. gruodžio 26 d. Šlienava niokota „ugnimi ir kalaviju", 600 kryžiuočių užpuolė jos gyventojus ir pasiėmė iš viso valsčiaus 500 žmonių, iš kurių 205 nusivarė į Prūsiją ir saugojo, o 40 nužudė. 1387 m. balandžio 28 d. Ldk Jogailos privilegijoje Skirgailai, kuria Jogaila jam pavedė Trakų kunigaikštystę, tarp Rumšiškių kaimo ir Kauno minima Šlavaišuvos (Šlienavos) vietovė. Viduramžiais Šlavaišuva buvo buvo valsčiaus centas, XIV a. 2-ojoje pusėje ji priklausė Ldk Kęstučiui. Tam valsčiui priklausė Vaišvydava ir kitos aplinkinės gyvenvietės. Šlienavą mini Hermanas Vartbergietis kaip Salwisawe, Slawislow ir vadina ją žeme (terra). Dar Šlienava vadinta Slowiss, Sloasser, Sloaszen ir kt. Senovėje čia stovėjo Šlienavos dvaras. Jis nuo XVI a. priklausė Libneriams. Iš 1582 m. birželio 17 d. jo inventoriaus matyti, kad Kauno apskrities karuža Jonas Jonaitis Vidra, velionies daktaro Ruperto Finkos testamentu globojęs Ruperto vaikus ir visą turtą; pusę Šlienavos dvaro, skirto Libnerių palikuonims, minėto inventoriaus surašymu buvo perduota Lydos storastai Šimui Motiejaičiui ir poniai Benignai Libneraitei-Volenemčienei. Tuo metu dvaro inventoriaus būta gana turtingo, aruodai buvę pilni grūdų, tvartai galvijų; ūkio pastatai buvo šiaudais dengti. Dvaras turėjo 12 avilių, pastatai buvę mediniai, su plytinėmis grindimis, buvę daug tvenkinių, išgriautas malūnas ir kt. 1709-1712 m. pastatyta Šlienavos koplyčia. Vėliau joje kartą per metus švęsti Šv. Mato atlaidai. 1909 m. Šlienava priskirta Kampiškių parapijai. Tarpukariu vyko gegužinės pamaldos. Gyventojai buvo laidojami Samylų kaimo kapinėse. 1940-1944 m. prie koplytėlės pastatyta bažnyčios salė. 1959 m. įkurta Kampiškių-Šlienavos parapija (perkeliant bažnyčią iš Kampiškių į Šlienavą). 1812 m. per Šlienavą pražygiavo Napoleono armija, kurios kariai palaidoti vadinamajame Šlienavos prancūzkapyje. Tarpukariu kaime buvo įsikūręs šaulių organizacijos būrys, „Pavasario" kuopa, kuri turėjo savo skaityklą. Kuopai vadovavo mokyklos vedėjas. 1936 m. mokykla persikėlė į naują pastatą centrinėje J. Biliūno gatvėje (dabar Kultūros namai), įtaisytas radijo imtuvas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą vieno Šlienavos gyventojo sklype rasti senkapiai, kuriuose rasta monetų su Vyčiu. Radinius pasiėmė vietos mokytojas. Tarpukariu Šlienava priklausė Aukštosios Panemunės valsčiui. Statant Kauno HE, 1959 m. Šlienavon perkelta Kampiškių bažnyčia, taip pat priskirti neapsemti Mozūrų, Naujųjų Dvareliškių ir Šilėnų kiemai. Tarybiniais metais buvo Biliūno kolūkio centrinė gyvenvietė. 1983 m. prie Šlienavos pastatyti vandens nuotekų valymo įrenginiai.
Administracinis-teritorinis pavaldumas:
Viduramžiai Šlienavos valsčiaus centras
XX a. Tarpukaris Aukštosios Panemunės valsčius
Sovietmetis Samylų apylinkė (kurį laiką jos centras)
1995–Samylų seniūnijos centras
Gyventojai
1923 m. buvo 367 gyventojai ir 59 sodybos, 1959 – 710 gyv., 1970 – 981 gyv., 1979 – 1337 gyv., 1987 – 1499 gyv. 2001 -1796 gyv. Šlienavoje gyventojų padaugėjo 1956 – 59 m. užliejus Kauno marioms 39 kaimus, kada iš jų daug gyventojų persikėlė į Šlienavą.
Lit.: Tarybų Lietuvos enciklopedija T.4, p. 213
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos