Kauno rajono miesteliai ir gyvenvietės - Raudondvaris
Raudondvaris – gyvenvietė Kauno rajone, greta kelio Kaunas–Jurbarkas, šalia Nemuno ir Nevėžio santakos. Seniūnijos centras, stovi Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia (pastatyta 1938 m., daug sakralinio meno kūrinių), yra kapinės, išlikę XVII a. dvaro sodyba su pilimi ir parku. Pilyje veikia kompozitoriaus J. Naujalio memorialinis muziejus (nuo 2002 m.). Parke organizuojami koncertai, festivaliai, parodos ir kiti renginiai. Raudondvaryje veikia LŽŪU žemės ūkio ir inžinerijos institutas (įkurtas 1956 m., apie 100 darbuotojų, užsiima moksline ir gamybine veikla), Raudondvario gimnazija, Anelės ir Augustino Kriauzų mokykla - darželis, vaikų darželiai „Riešutėlis" ir „Saulutė", yra kultūros centras (pastatytas 1970 m., yra 320 vietų salė, teatrinė scena, kino įranga), biblioteka, ambulatorija, paštas . Čia stovi paminklas kompozitoriui J. Naujaliui (pastatytas 1994 m.). Raudondvaryje aktyvi choreografinė, dramos, vokalinė muzikos veikla. Senoji Raudondvario dalis yra pakalnėje (dabartinis gyvenvietės centras išsidėstęs ant kalno) ir vadinasi Šiaudine (arba Solomenka, kadangi senovėje namai čia buvo dengti šiaudais). Čia yra rezistentų kapinaitės. Nuo Raudondvario į rytus akmeniniu grindiniu galima nueiti link tilto per Nevėžį (pastatytas 1951 m.). Netoliese įsikūręs Raudondvario medelynas.
Istorija
Tai viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių. XIV a. tai buvo kovų su kryžiuočiais vieta, prie Nevėžio stovėjo Vyrgalės pilis, kurią sunaikino kryžiuočiai. Kaip didikų rezidencija Raudondvaris minimas nuo 1615 metų, kai čia buvo pastatyti dvaro rūmai. Tų metų rugsėjo 2 dieną Jonas Dziavaltauskas laiške LDK dvarionui Mykolui Kiškai užsimena apie pilį. Raudondvario dvarą įsigijo Radvilos. Pasakojama, kad pilies pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė. 1819 m. dvarą įsigijo grafas Mykolas Tiškevičius, kuris buvo pirmas Tiškevičių giminės atstovas, tapęs Raudondvario savininku. Vėliau Raudondvaris atiteko M.Tiškevičiaus sūnui grafui Benediktui Emanueliui Tiškevičiui. 1830–1831 m. sukilimo metu dvaro rūmai nukentėjo, po to buvo pertvarkyti ir papildomai pastatyti kiti mūriniai dvaro pastatai: oranžerija (1837–1839 m.), pietinės oficinos antrasis aukštas (1839 m.), šiaurinė oficina (1840 m.), XIX a. viduryje – arklidės ir ratinė, įrengė parką. Nuo 1840 m. Raudondvaryje dirbo architektas Jokūbas Voleris iš Rietavo, nuo 1847 m. – Laurynas Cezaris Anikinis. Po 1855 m. rekonstrukcijos rūmai įgijo neogotikos bruožų. Valdant Tiškevičiams (iki 1915 m.) dvaras garsėjo kaip kultūros ir meno centras. Rūmuose buvo dailės galerija, biblioteka (apie 10–20 tūkst. knygų ir rankraščių, siekiančių XVI–XVII amžių). 1856 m. pastatyta pirmoji Raudondvario bažnyčia.1857 m. birželio 2 d. vyskupas M.Valančius pašventino naująją Raudondvario bažnyčią
Raudondvario pilis Dvaro arklidės ir ratinė
I pasaulinio karo metais dvaro rūmuose buvo įsikūrusi vokiečių Oberosto valdybos būstinė. Po pirmojo pasaulinio karo Raudondvario dvaras buvo nacionalizuotas, jo žemė išdalyta. 1927–1942 m. rūmuose Lietuvos moterų globos komitetas įsteigė vaikų namus. 1927 m. pradėti tvarkyti susprogdintos bažnyčios griuvėsiai. Statybai panaudotos senosios bažnyčios plytos ir pamatai. Bažnyčia statyta 1930 – 1938 m., jai suteiktas Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vardas.
II pasaulinio karo pabaigoje besitraukdami vokiečiai sunaikino rūmus ir oranžeriją. 1959–1973 m. pagal architektų S. Čerškutės ir V. Jurkšto projektą pilies dvaro ansamblis buvo atstatytas, paryškinti jos renesansiniai bruožai.
1967 m. rūmuose įsikūrė LSSR žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institutas (dabar Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutas).
1994 m. dvaro rūmuose įrengta Raudondvario ir grafų Tiškevičių istorijos ekspozicija, taip pat atidaryta nuolatinė ekspozicija kompozitoriaus J. Naujalio atminimui, o 2002 m. sausio 1 d. jo garbei čia atidarytas memorialinis muziejus. Atkurta grafų dvaro vėliava. 2008 m. dvaro ansambliui suteiktas kultūros paminklo statusas.
Pavadinimo kilmė
Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini Aukštąjį dvarą, vėliau XVII a. – Aukštąjį Raudondvarį. Tokį pavadinimą nulėmė raudonų plytų pilis.
Parkas
Šalia dvaro 1834 m. buvo įkurtas pilies parkas, rekonstruotas XX amžiuje. Šiaurinis parko pakraštys pereina į mišką. Čia auga raudonasis klevas, veimutinė pušis, kryminė liepa, pavasarį pražystantys edelveisai. Parko takeliai veda link Nevėžio kraštovaizdžio draustinio. Senasis („vestuvinis") takas veda link Raudondvario medelyno, kur gausu dekoratyvinių medžių ir krūmų. Draustinis apima Nevėžio slėnį (kylant aukštyn nuo tilto ties Raudondvariu), įkurtas siekiant išsaugoti Nevėžio erozinį senslėnį ir jo kraštovaizdį bei retųjų augalų bendrijas.
Raudondvario medelynas
Įkurtas 1927 m. Iš pradžių tai buvo sodininkystės medelynas, užimantis apie trečdalį dabartinio ploto. Vėliau imta auginti miško sodmenis, dekoratyvinius augalus. Šiuo metu medelyno plotas – 22,8 ha. Auginama apie 60 tūkst. sodinukų ir 2-3 tūkst. kalėdinių eglaičių. Medelyne išauginti augalai pasklinda po įvairius Lietuvos rajonus, patenka į kaimynines šalis.
2007 m. vasario 22 d. Prezidento dekretu patvirtintas Raudondvario herbas.
Lit.: Pažintis su Lietuva. Tūkstantmečio knyga. T.2, p.444
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.