Pradinis Kraštotyra Straipsniai Kauno rajono miesteliai ir gyvenvietės - Piliuona

Kauno rajono miesteliai ir gyvenvietės - Piliuona

 

Piliuona - gyvenvietė Kauno rajone, kairiajame Nemuno krante prieš jam išsiplečiant į Kauno marias. Taurakiemio seniūnijos centras, yra Piliuonos pagrindinė mokykla, biblioteka, kultūros centras, ambulatorija, senelių pensionatas, parduotuvės, paštas, koplyčia, apylinkėse – draustinis (260 ha), Piliuonos piliakalnis.

Piliuona. Piliakalnis. Pilėnai. Pilys… Pilu žodžius kaip grūdus į lietuvišką aruodą – burtažodžius sanskrito prokalbės senos… Ir laukiu kada susitiksim vėl – su Nemunu“ (A.Garmutė. Išėjo broliai. psl. 108)

Kaimas labai senas ir labai lietuviškas. Dar iš "diedų prodėdžių“ daina: Piliuonos kaimas tai labai slaunas, aplinkui miškas, vidus kaip Kaunas!“
Piliuonos slėnio žemė derlinga, juodžemio sąnašose labai gerai augdavo javai, ypač rugiai, o molingose šlaituose – runkeliai, kopūstai. Upeliuose, įtekančiuose į Nemuną, žuvys knibždėte knibždėjo. Nemune gaudydavę ūsorius, šamus ir kt. žuvis. Piliuonos slėnyje, vingiuodamas tarp senųjų geologinių krantų, Nemunas išrašo ištęstą raidę “S“. Į jį subėga šaltinėliai iš Žiegždrakalnio ir Kaunakiemio
Seni žmonės sako, kad Nemunas išneša ne tik savo šiukšles, bet ir visas mūsų negeroves. Palydėdami ledą, įmetame ir mes ką nors atlikusio: sudilusį ratlankį, seną indą, sulūžusią rankeną. Toks paprotys.
Istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1586 m. Darsūniškio inventoriuje turėjo 20 valakų žemės, 1744 m. priklausė Darsūniškio parapijai. 1586 m. Piliuonoje buvo 3 kiemai.
Nuo Piliuonos Pakuonio – Prienų ir Kauno kryptimis buvo daugybė dvarų. Žmonės gerai prisimena baudžiavą: merginą, nušautą dvaro sode, kuriai į medį liepęs lipti ponas ir kukuoti gegute; bausmių lovį, kuriame plakdavo baudžiauninkus; Jokiamiškio dvarponio laidotuves, kai nuo dvaro iki Pakuonio kapinių visas kelias – keli kilometrai - nustatytas per naktis degančios dervos statinėmis.
Ties Piliuona 1812 m. Napoleono armija plaukė Nemunu.
Apie 0,5 km. žemyn nuo Kaunakiemio, dešinėje vieškelio pusėje, yra užarti senkapiai. Kitame slėnio gale, prie Žiegždrakalnio – prancūzkapiai. Pasakojama, kad 1812 m. bėgdami iš Rusijos, sustirę nuo šalčio ir bado prancūzų kareiviai naktimis belsdavosi į lango stiklą, ieškodami prieglobsčio. Turbūt būta ir užsilikusių, nes buvo neturtingų gyventojų, tarnavusių pas ūkininkus, turėjusių prancūziškus vardus. (Ivona, Liudvika ir kt.)
Spaudos draudimo metais Piliuonos apylinkėse uždraustą literatūrą platino žinomi knygnešiai Bielinis, Šiugždinis. Atsirasdavo ir vietinių padėjėjų: Bajoraitis, J.Garmus, V. Palubinskaitė – Vainauskienė ir kt.
Antrojo pasaulinio karo metų fronto ugnis negailestingai nušlavė visas slėnio sodybas.
Pokario metais Piliuonoje vyko atkaklios Laisvės kovos. Čia veikė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai: garsieji “Saulė”–Alfonsas Aliukevičius, "Mažytis” – Kazimieras Pyplys, panemunių sakalai– “Viesulas”–Vytautas Marčiulionis ir jo brolis "Audronis"–Jonas Marčiulionis, 6 broliai Juodžiai su savo tėvu ir kt.
Sunkiai beatsistatančių senųjų ūkininkų laukė sovietiniai kalėjimai, katorga, tremtis.
Tie, kurie ištvėrė šią negandą, turėjo iš gimtųjų namų išsikraustyti dėl 1959m. išsiliejusių Kauno “marių”.
Kaimo vardą išsaugojo "kalninė" Piliuona. Prie asfaltuoto kelio išaugo nauji namai– į gyvenvietė atsikėlė daug gyventojų iš Nemuno užlietų vietovių.

Margininkai

Artimiausias Piliuonai kaimas yra Margininkai. Margininkų bažnytkaimis yra netoli Straunios upelio (kairysis Vyčio – Jiesios – Nemuno intakas, 2.4 km ilgio).
1888m pastatyta koplyčia, kurioje tris kartus metuose buvo švenčiami šv. Jurgio, Škaplierinės Marijos ir Angelų Sargų atlaidai. Tada į Margininkus iš Pakuonio atvažiuodavo daugiau žmonių.
1923m. įkurta parapija, priskiriant jai kai kuriuos Pakuonio ir A. Panemunės parapijų kaimus. Margininkų kaimo gyventojai paskyrė 10 ha žemės. Medinė koplyčia paversta Švč. Škaplierinės Marijos bažnyčia.
Vietovė priklausė Pakuonio valsčiui. Bažnytkaimyje 1940 m. buvo apie 250, o su to paties vardo kaimu – 500 gyventojų. Buvo mokykla, krautuvė, pašto agentūra.
Okupavus bolševikams Margininkai buvo Kauno rajono apylinkės centras. Apylinkės ūkininkai suvaryti į Gegužės ir Pirmūno kolūkius.

Lit.: Kauno rajono istorija -mokiniams ir mokytojams [Elektroninis išteklius] / rengėjai: A. Bulotas, D.Marmienė, O. Kukcinavičienė,…[et al.]. - [Kaunas] : Kauno rajono švietimo centras, 2007.