Kauno rajono kaimai - Girininkai
Rokų kaimas
XIX a. II pusėje Girininkai, per kuriuos teka Girmuonio ir Moteros upeliai, minimi kaip gana pasiturinčių ūkininkų kaimas. Iš čia kilo nemažai išsilavinusių ir Lietuvos tautiniam atgimimui nusipelniusių žmonių. Juozas Kairiūkštis savo autobiografijoje rašė, kad mokėsi Girininkuose pas daraktorių, o visi mokyklos daiktai buvo pervežami iš vieno kaimo ūkininko pas kitą. Girininkų kaimą ne kartą autobiografijoje mini dr. J. Basanavičius. Po Lietuvių mokslo draugijos įkūrimo, kadangi artimai bendravo su K. Aglinsku, dr. J. Basanavičius 1908 m. balandžio 27 d. per Rinkūnus ir Pavytį atvažiavo į Aglinsko gimtąjį Girininkų kaimą pas Kemežį, iš kurio, kaip nurodo autobiografijoje “…pirkau Mokslo draugijos muziejui senovišką drobulę ir žiurkštą”. Vakare pro Raželių dvarą grįžęs į Garliavą, jautėsi pailsėjęs, atgavęs nervinę pusiausvyrą.
Nepriklausomybės metais (1918-1940) Girininkų kaimas minimas kaip esantis 6-8 km. nuo Pakuonio ir priklausantis Pakuonio valsčiui. 1923 m. čia buvę 28 ūkiai ir 247 gyventojai, o 1939 m. - 29 ūkiai ir 161 gyventojas. Kaime veikė P. Varkalos malūnas ir pradžios mokykla. Netoli Girininkų kaimo, Vainatrakio link, buvo pastatytas Pavasarininkų paminklas. Nepriklausomybės laikotarpio pabaigoje kaimo gyventojai pastatė paminklą prašantį Dievo pagalbos, kurį Girininkuose galima pamatyti ir dabar.
Beveik visame Pakuonio valsčiuje ūkininkai neskurdo, jų tarpe buvo ir gerokai pasiturinčių. Šiose vietose buvo įsikūrę ir nemaža dvarų. Visai šalia Girininkų, apie 5 km. nuo Pakuonio buvo Pangermankos dvaras. 1926 m. dvaras išparceliuotas ir pavadintas Dangstytės vardu. 1936 m. jame buvo 20 ūkių ir gyveno apie 100 gyventojų.
Pokario metais šiose apylinkėse vyko smarkus partizaninis judėjimas. Vietovė buvo gana miškinga, todėl čia dažnai lankėsi J. Lukšos-Daumanto partizanai. “Geležinio vilko” apygardos partizanai, vadovaujami rinktinės vado Uosio net buvo užėmę buvusio Pangermuonio tarybinio ūkio punktą, nuginklavo jį saugojusius pareigūnus ir savo dalinio reikalams nusavino daug grūdų ir galvijų. Vainatrakio kaimo aštuoni vyrai 1945 m. buvo suėmę tris rusų plėšikus, kuriuos pristačius į Aukštosios Panemunės komisariatą paaiškėjo, kad plėšikai - tai sovietinės kariuomenės leitenantas ir du rusų kareiviai. Pokario metais daugelis Girininkų kaimo gyventojų, kadangi jie buvo gana turtingi ūkininkai, buvo ištremti.
Lit.: Kauno rajono istorija -mokiniams ir mokytojams [Elektroninis išteklius] / rengėjai: A. Bulotas, D.Marmienė, O. Kukcinavičienė,…[et al.]. - [Kaunas] : Kauno rajono švietimo centras, 2007.