Pradinis Kraštotyra Straipsniai

Kraštotyra

Kauno rajonas knygose - 2015

Pakaunės krašto karžygiaiPakaunės krašto karžygiai : 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovų Vyties Kryžiaus kavalieriai ir savanoriai / Vilius Kavaliauskas. – Kaunas, 2015.

Knyga skirta Kauno rajono 60-mečiui paminėti.



Metų garliavietisMetų garliavietis / [sudarytoja Genovaitė Katinauskienė]. - Kaunas : Naujasis lankas, 2015.

Garliavos bendruomenės centro „Gaida" surinkta medžiaga apie nominuotus „Metų garliaviečius" (2006-2014m.)


  

ScanImage001

 Tradiciniai XIX a. pr. – XX a. pr.lietuvių merginų ir moterų kostiumai : sukurti D. ir Z. Kalesinskų liaudies amatų mokykloje / Zigmas Kalesinskas, Asta Vandytė ; fotogr. aut. Romualdas Požerskis. - Raudondvaris, Kauno r. : Kauno rajono muziejus, 2015. - 115,[1] p. : iliustr.

Kauno rajono muziejus

RAUDONDVARIS
Pilies takas 1

Kauno rajono muziejus sukurtas 2013 m. spalio 24 d. Kauno rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. TS-405, sujungus tris Kauno rajone esančius muziejus: Juozo Naujalio memorialinį su filialu Biliūnų kaime, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros Vilkijoje ir Babtų kraštotyros muziejus. Naujasis muziejus kuria glaudžius ryšius su praeitimi ir dabartimi, kaupia muziejines vertybes ir tyrinėja Kauno krašto istoriją, kultūrą, rengia XX–XXI a. Lietuvos ir užsienio dailininkų kūrinių parodas, pristato šiuolaikinį meną. Tačiau dabartinio Kauno rajono muziejaus priešistorė siekia kur kas ankstesnius laikus, menančius XX a. aštuntąjį dešimtmetį, kai Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo institute (LŽŪMEMT), Raudondvaryje, buvo įkurtas kraštotyros muziejus. Tokio muziejaus įkūrimo iniciatoriais Raudondvario dvaro pilyje buvo šio instituto darbuotojai Ramūnas Blažaitis (1935–2014) ir Milda Joneliūnienė (1935).
Muziejaus rinkiniuose – daugiau kaip 3000 muziejinių vertybių. Gausiausią rinkinio dalį sudaro kompozitoriaus Juozo Naujalio (1869–1934) gyvenimą, kūrybą, visuomeninę veiklą atspindintys eksponatai. Tai fotografijos, dokumentai, asmeniniai daiktai, muzikiniai kūriniai. Kitą rinkinio dalį sudaro Raudondvario, jo apylinkių, čia gyvenusių žymių žmonių gyvenimo istoriją liudijantys eksponatai, Kauno krašto etnokultūros kolekcija.
Ekspozicijos:
- „Lietuvos muzikos patriarchas Juozas Naujalis (1869–1934)“; joje įrengtas informacinis-edukacinis terminalas, skirtas vaikams ir jaunimui (animacija, 5 žaidimai, dokumentai, įrašai);
- Raudondvario istorija, Raudondvario dvaro sodyba, jos savininkai, archeologija;
- Fotoreprodukcijų paroda „B. H. Tiškevičius ir I. Feraud“, iš J. Stubbe asmeninio albumo;
- Stiklo kambarys (aut. A. ir A. Vaišniai) – autorių dovana Kauno rajonui.
- Raudondvario grafų Tiškevičių parko panorama iš pilies bokšto.

Istorija: Juozo Naujalio memorialinis muziejus įsteigtas 2002 m. sausio 1 d., remiantis 2001 m. lapkričio 8 d. Kauno rajono tarybos sprendimu Nr. 60, ,,Dėl Juozo Naujalio memorialinio muziejaus steigimo“. 2002 m. kovo 29 d. Juozo Naujalio memorialinis muziejus įregistruotas kultūros įstaigų registre kaip savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurios steigėjas Kauno rajono savivaldybės taryba. Tuometinio muziejaus veiklos sritis buvo nurodyta tokia: muziejų veikla ir istorinių vietovių bei pastatų saugojimas. Muziejaus tikslas – kaupti, saugoti, tirti ir eksponuoti Kauno krašto kultūros istoriją atspindinčius muziejinių vertybių rinkinius.
Nuo 2003 m. Juozo Naujalio memorialinis muziejus įsikūrė Raudondvario dvaro sodybos pilies–rūmų šiaurinėje dalyje, tuomet priklausiusioje Lietuvos žemės ūkio universiteto žemės ūkio inžinerijos institutui (LŽŪMEMTI). Muziejui buvo suteikta 260,62 kv. m. plotas, skirtas ekspozicijoms, parodoms, fondams ir kitoms reikmėms.
Pirmosios ekspozicijos buvo skirtos Lietuvos muzikos patriarchui Juozui Naujaliui, Raudondvario istorijai, dvaro ir jo savininkams, įžymiems raudondvariečiams ir reikšmingiausiems Raudondvario kultūros paveldo objektams parodyti ir atskleisti. Muziejaus ekspozicijų pagrindą sudarė Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto įkurto kraštotyros muziejaus ekspozicijos.
2002–2005 m. muziejui vadovavo direktorė Lina Lapienytė.
Nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. – direktorė Zita Nekrošytė.
2005 m. sausio 27 d. Kauno rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 6, ,,Dėl Juozo Naujalio memorialinio muziejaus statuto pakeitimo“. Juo buvo įteisintas Juozo Naujalio memorialinio muziejaus filialas Biliūnų kaime, privačioje Vandos ir Juozapo Liekių sodyboje. 2005 m. sausio 27 d. įsteigtam Juozo Naujalio memorialinio muziejaus filialui Biliūnų kaime vadovavo administratorius J. Liekis. Lankymui šis padalinys buvo atidarytas 2005 m. gegužės 18 d.Čia, didžiulėje sodyboje, esančioje netoli Nevėžio, galima susipažinti su XIX–XX amžiaus technika, žemės ūkio mašinomis, padargais, įrengimais, buities technika, kuriuos sukaupė darbštūs ir žingeidūs sodybos šeimininkai. Šio filialo tikslas – kaupti ir eksponuoti techninį ir etninį Kauno rajono kultūros paveldą atspindinčius objektus. Juozo Naujalio memorialinis muziejus ir filialas 2005 m. kovo 3 d. buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre.
2010 m. gegužės mėn. prasidėjus Raudondvario dvaro sodybos pilies remontui, Juozo Naujalio memorialinis muziejus remonto laikotarpiui persikėlė į laikinas patalpas Raudondvaryje, Instituto g. 22, buvusį Raudondvario dvaro svirną, pastatytą XIX a. viduryje.
Pabaigus Raudondvario dvaro sodybos pilies-rūmų remonto darbus, 2013 m. liepos 6 d. J. Naujalio memorialinis muziejus perkeltas į ankstesnes patalpas Raudondvario pilyje-rūmuose. Čia įrengtos Lietuvos muzikos patriarcho J. Naujalio ir grafo B. H. Tiškevičiaus kelionių po užsienio šalis bei jo meilės istoriją Izabelei Feraud (vok. Isabelle Godel-Feraud, 1852-1946) ekspozicijos, vėliau papildytos dr. Mindaugo Bertašiaus dvaro teritorijos archeologinių kasinėjimų ir dvaro pastatų remonto metu rastais radiniais.
2013 m. spalio 24 d. Kauno rajono savivaldybės taryba sprendimu TS-405 ,,Dėl Juozo Naujalio memorialinio muziejaus pavadinimo pakeitimo, jo filialo veiklos nutraukimo ir Kauno rajono muziejaus nuostatų patvirtinimo‘‘ sujungus Juozo Naujalio memorialinį, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros, Babtų kraštotyros muziejų ir Juozo Naujalio memorialinio muziejaus filialą Biliūnų kaime, įkurtas Kauno rajono muziejus, kuris Juridinių asmenų registre įregistruotas 2013 m. gruodžio 31 d.

Lit.:
http://www.krmuziejus.lt/apie-muzieju/muziejaus-istorija/

Padaliniai:

A. ir J. Juškų sodyba-muziejus;

Babtų kraštotyros muziejus;

Tradicinių amatų centras;

Obelynė;

  

Nacionalinės bibliotekų savaitės metu „Garliaviečių „ klube vyko renginys: „Skiautinių meno subtilybės“

Renginio plaktas

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė „Stiprios bibliotekos-stipri visuomenė" balandžio menesį sukvietė ir „Garliaviečių „ klubą į renginį „Skiautinių meno subtilybės".

Skaityti

Kauno rajono dvarai ir pilys - Daugvilų dvaras

Dvaro pastate šiuo metu daugiabutis gyvenamasis namas























DAUGVILŲ DVARAS 

Vilkijos seniūnija

Pastatytas apie 1934 m. Valdė dvarininkas J. Daugvila.
Tarybiniais metais čia veikė kolūkio kontora, biblioteka, medicinos punktas, valgykla. 1953 m. dvare filmuotas meninis filmas „Aušra prie Nemuno“.

  



  Nuotr. Alinos Ovčiarovienės, 2015 m. 

  

Kauno rajono dvarai ir pilys - Frandzeliavos dvaras

Dvaro gyvenamasis namas















FRANDZELIAVOS DVARAS
Rokų seniūnija

Frandzeliavos dvaras buvo dabartinio Frandzeliavos kaimo ribose. Dabar išlikę tik ūkiniai pastatai. Seniausias atsekamas dvaro savininkas nuo XIX a. pradžios - Prūsijos vokietis A.Frenkelis (Lietuvos banko tarybos narys, aktyviai rėmęs Lietuvos nepriklausomybę 1918 m.), kuris pats ar jo įpėdiniai XIX a. antroje pusėje dvarą arendavo Prūsijos valdiniui Enkei. Dvarui priklausė 30 ha. miškelis, vadintas Girute. Anot Rokelių gyventojo S.Furmonavičiaus, žmonės pasakoję, kad dar baudžiavos laikais , kai į dvarą vasaroti atvykdavę ponaičiai ir užsimanydavę pamedžioti, įsakydavę į medžius lipti baudžiauninkams ir kukuoti. Ponaičiai pro išlakias pušis ir ąžuolus taikydavę į „gegutes", o pataikę džiaugdavęsi. Vėliau šaudę ne į baudžiauninkus, o į garnius, nes čia jų labai daug buvę. Bet atsitikę taip , kad perkūnas išmušęs besiganančias dvaro karves. Iš penkiasdešimties tik dvi likusios. Žmonės kalbėję , kad tai - bausmė už garnius. XX a. pr. dvarą įsigijo trys žydų tautybės savininkai: Trivaksas - Rokeliuose, Fligeris - Rokų pusėje, o patį dvaro pastatą nusipirko Pfainstelis, vedęs olandę. Jis gyveno Šančiuose, o čia tik vasarodavo. Prie dvaro buvo didelis sodas, tvenkiniai, tiltukai, valčių. Pfainstelis valdė ir didžiąją Šančių dalį. Pfainstelio duktė ištekėjo už giriniko Eimaičio. Kad neištremtų į Sibirą, Eimaitienė kaimynams Batučiams ir Baciulevičiams pasiūlė po pusę namo ir Frandzeliavos žemes, bet vis tiek
Išlikę tarybiniais metais įkurtas daugiabutis gyvenamas namas ir buvęs grūdų sandėlis.

Lit.: Rokai ir jų apylinkės penkių amžių įkandin / [teksto autorė Vanda Mažeikienė]. - Kaunas : [Dakra], 2004.

Nuotr.: Alinos Ovčiarovienės, 2015 m.