GARLIAVOS SENIŪNIJA
Jonučių kapinėse

Paminklas knygnešiui – vaistininkui Kazimierui Aglinskui Garliavos Junučių kapinėse. Atidengtas 2017 m. Autorius istorikas Ričardas Gudaitis.

Daugiau: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2016/09/16/atmi_01.html, file:///D:/Darbui/Downloads/2734-Article%20Text-1689-1-10-20131108.pdf

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės

VILKIJOS SENIŪNIJA
VILKIJA

Stogastulio autorius J. MIkutaitis. Registruotas Lietuvos kultūros vertybių registre.

Lit. ir nuotr.:https://kvr.kpd.lt/

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Palazduonio kaimas

Šaltinis yra Kauno miškų urėdijoje, Vilkijos girininkijos teritorijoje, I miškų masyvo 6 kvartalo pietiniame pakraštyje į šiaurės vakarus nuo Butvilonių piliakalnio. Už 12 m. į šiaurės vakarus nuo jo, aukštumoje, stovi, stovi mūrinė koplytėlė su Kristaus ir Marijos statulomis. Vienas medinis kryželis įkeltas ir į eglę ties šuliniu. Pirmąsias žinias apie šią vietą randame 1935 m. Lietuvos žemės vardyno anketose, kur ji vadinama Šulnėliu arba Prizginto šulnėliu, ir kur pasakyta, kad Palazduonio šaltinio vanduo turįs „gydomos ir šventos reikšmės". 1936 m. apie šią vietą duomenų surinko Balys Buračas, nors jų ir nepaskelbė. Senosios kartos žmonių pasakojimai rodo, kad ši vieta iš seno buvo laikoma šventa, XIX a. pab. – XX a. per. Čia jau stovėjo medinė koplytėlė, šalia kurios buvo ir dėžutė aukoms rinkti. Prie Palazduonio šaltinio žmonės užsukdavo vykdami į atlaidus Seredžiuje arba Čekiškėje. Šaltinio vandeniu praustis, šio vandens parsinešti visada ateidavo ir ligoniai. Daugiausia buvo gydomos akys, vanduo taip pat geriamas, laikomas šventu.

Lit.: Lietuvos Lokaliniai tyrimai
Kultūros paveldo departamentas
Nuotr.: https://kvr.kpd.lt

SAMYLŲ SENIŪNIJA
Vaišvydavos kaimas

Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto (dabar *Kauno marių) aukštutinės terasos šlaite. Aikštelė keturkampė, pailga PV­-ŠR kryptimi, 36x22 m dydžio. Jos PV krašte supiltas 2 m aukščio, 14,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas 40 m ilgio, 17 m pločio, 2 m gylio griovys. ŠR šlaite, 3 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa. Šlaitai statūs, iki 25­-27 m aukščio.
Į PV nuo piliakalnio griovio įrengtas priešpilis. Jo aikštelė ovali, pailga Š­-P kryptimi, 4x3 m dydžio, iš visų pusių apjuosta 2 m aukščio, 8 m pločio pylimu, kurio išoriniai šlaitai 4 m aukščio. V pylimo šone yra įvažiavimas.ŠR piliakalnio šlaitas griūva į Kauno marias, aikštelė ir pylimo ŠV galas apardyti I Pasaulinio karo apkasų. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, priešpilis dirvonuoja.
Į Š ir V nuo piliakalnio 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų (Š dalis užlieta Kauno marių). 1 km į Š nuo piliakalnio buvo II tūkst. pradžios - XV a. senkapis, tyrinėtas 1913 m. (užlietas Kauno marių).Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.Pasiekiamas Kauno­-Piliuonos plentu (yra 150 m į kairę (ŠR) nuo jo).2008 m. registruotas Lietuvos kultūros vertybių registre.

Lit.http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=170
Nuotr.: https://lt.wikipedia.org

RAUDONDVARIS
M. Valančiaus g.

Stačiakampio formos betoninis postamentas ir ant jo stovintis dviejų dalių betoninis, simetrinės formos paminklas Raudondvario kapinėse Lietuvos kariniam ir politiniam veikėjui, visuomenininkui, generolui Jonui Galvydžiui – Bykauskui. Jis buvo vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių, parengė Lietuvos kariuomenės formavimo projektą. 1921-1926 m. vadovavo Karo mokyklos ir Kauno įgulai. Steigiamojo Seimo atstovas, aktyvus krikščionių demokratų partijos narys. (daugiau apie jį: http://www.uzpaliai.lt/zymus-uzpaliu-krasto-zmones/20-galvydis-bykauskas-jonas). Marmurinėje lentelėje įrašas "A†A/GALVYDIS BYKAUSKAS/ATSARGOS GENEROLAS/1864-1943/PAULINA KYBARTAITĖ/GALVYDIENĖ BYKAUSKIENĖ/1873-1955/REQUIESCAT IN PACE".
Kapas 2017 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Daugiau:
http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/jgalvydzio-bykausko-kapas-raudondvaryje-kulturos-vertybe-849552
file:///D:/Darbui/Downloads/byk_band2.pdf

Lit.: https://kvr.kpd.lt

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

VILKIJOS SENIŪNIJA
Vilkija, Vydūno al. ir Kauno g. sankryža

Paminklas Vilkijoje palaidotiems Sovietų Sąjungos kariams, žuvusiems 1944 m. Palaidojimo vietos teritoriją 2006 m., Rusijos Federacijos lėšomis, sutvarkė Rusijos Ambasada Lietuvoje. Kapai aptverti akmens mūro tvora, teritorija išklota betono plokštėmis, centre yra akmeninė paminklinė lenta, kurioje įrašytos 11– os žuvusiųjų pavardės.
1993 m. ši vieta įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit.:
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/memorialas-tarybiniams-kariams-nelieciamas-del-pagarbos-mirusiems.d?id=12274588

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
ALTONIŠKIŲ KAIMAS

Kryžiai ir atminimo lentos 1951 m. gegužės 20 d. toje vietoje žeminėje nusišovusiems Tauro apygardos štabo Visuomeninės dalies viršininkui J. Totoraičiui – Čigonui ir Žalgirio rinktinės partizanams D. Poškutei – Danutei, B.Trumpiui – Rytui, M. Žindžiuvienei – Tigrienei atminti.
Išlikusi bunkerio duobė, kurią 2011 m. atstatė Vytauto Didžiojo 2-os rinktinės Zapyškio šaulių 9-os kuopos šauliai.
2018 m. įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Lit.:

Pietų Lietuvos partizanų sritis : atlasas : Dainavos ir Tauro apygardos / [parengė Edita Jankauskienė, Dalia Kuodytė, Rūta Trimonienė, Dalius Žygelis ; žemėlapius parengė Rimantas Žvirblis ; ats. redaktorė Dalia Kuodytė]. - Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2008.

https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

BATNIAVOS SENIŪNIJA
Batniavos kaimas

Aikštelė (trikampė, apie 160 m ilgio šiaurės ir pietų kryptimi ir 20 m pločio pietiniame gale į šiaurės pusę žemėja apie 3 m; aikštelė apaugusi mišku, jos viršuje yra seno keliuko žymės), pylimai (aikštelės pietiniame gale supiltas 0,7 m aukščio ir 6 m pločio pirmas pylimas su 1,4 m aukščio išoriniu šlaitu; už prieš šį pylimą iškasto griovio supiltas antras 0,5 m aukščio ir 4,5 m pločio pylimas su išoriniu 1,2 m aukščio šlaitu; pylimai sulėkštėję; grioviai (pirmas, tarp abiejų pylimų esantis griovys yra 1 m gylio ir 4 m pločio, antrasis, prieš antrą pylimą esantis griovys yra 0,5 m gylio ir 3 m pločio; grioviai užslinkę); terasa (piliakalnio pietvakariniame šlaite, apie 1 m žemiau aikštelės pirmas griovys ir antras pylimas virsta apie 3 m pločio terasa); šlaitai (statūs, 10–12 m aukščio nuo Nemuno slėnio ir Tamsės upelio; šiaurės vakarų šlaite yra gilios seno keliuko provėžos, šlaitai apaugę mišku. Priklauso kompleksui Paštuvos piliakalniui su priešpiliu. Datuojamas II tūkstantmečio pr. 2017 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit. ir nuotr.:https://kvr.kpd.lt

Tradiciniai XIX a. pr. – XX a. pr.lietuvių merginų ir moterų  kostiumai : sukurti D. ir Z. Kalesinskų liaudies amatų mokykloje / Zigmas Kalesinskas, Asta Vandytė ; fotogr. aut. Romualdas Požerskis. - Raudondvaris, Kauno r. : Kauno rajono muziejus, 2015

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
ZAPYŠKIS

Zapyškio senosios žydų kapinės, kuriose palaidoti Zapyškio žydų tautybės gyventojai. 1992 m.kapinės įrašytos į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Nuo kada laidota šiose kapinėse tiksliai nėra žinoma. Spėjama, kad nuo žydų įsikūrimo Zapiškyje. Miestelis minimas nuo 1575 m. Per jį ėjo svarbus Kauno-Virbalio prekybos ir pašto traktas. 1825-1847 m. turėjo miesto teises. 1800 m. Zapiškyje gyveno 107, 1856 m. - 486, 1897 m. - 547, 1923 m. - 589 gyventojai. 1940 m. Zapyškyje veikė žydų pradinė mokykla, gyveno apie 50 žydų šeimų.

Lit. ir nuotr.:https://kvr.kpd.lt