English Kraštotyra
Gricius Augustinas
Rašytojas
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, 1939-1940 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.
Budrys Rimantas
PROZININKAS, PUBLICISTAS
Gimė 1930 m. sausio 11 d. Kaune.
Vaikystę praleido Kauno apskrities, Raudondvario valsčiaus, Didvyrių kaime.1937–1942 m. mokėsi Raudondvario pradžios mokykloje, 1942–1949 m. Kauno 8-ojoje gimnazijoje bei Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje. 1949–1954 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą bei žurnalistiką. 1954–1956 m. Valstybinės politinės ir mokslinės literatūros leidyklos redaktorius. 1956–1962 m. žurnalo „Švyturys“ redakcijos literatūrinis darbuotojas, skyriaus vedėjas. 1962–1963 m. laikraščio „Tėvynės balsas“ redaktoriaus pavaduotojas. 1963–1964 m. žurnalo „Mūsų girios“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, vyr. redaktorius. 1963–1965 m. Vilniaus universiteto Gamtos fakultete ir Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškininkystės fakultete laisvo klausytojo teisėmis klausė pasirinktų disciplinų. 1964–1993 m. jo iniciatyva įkurto žurnalo „Mūsų gamta“ redaktorius, 1993–1996 m. skyriaus redaktorius. 1995–1996 m. žurnalo „Santara“ apžvalgininkas. Kūrinius pradėjo spausdinti nuo 1947 m. Rašė gamtos ir žmogaus santykių, ekologijos temomis. Parengė fotoalbumą „Lietuvos gamta“, sudarė „Medžiotojo ir žvejo vadovą“. Parašė scenarijus dokumentinėms kino apybraižoms „Skriskite, baltosios gulbės“ (1965 m.), „Ežeruosna grįžta vasara“ (1966 m.). Apybraižų ir grožinės literatūros kūrinių išversta į rusų, ukrainiečių, anglų, vokiečių ir kt. kalbas. R. Budrio slapyvardžiai: R. Budvietis, R. Girdvainis ir kt.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1960 m.
B i b l i o g r a f i j a :
Baltųjų naktų krašte: kelionių apybraižos. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955.
Per kalnus, snaudžiančias girias: kelionių apybraižos. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957.
Eglės debesis šukuoja: kelionių apybraižos. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959.
Gyvos žemės mintys: apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1966.
Audra, pušis ir mano aviliai: apsakymai ir impresijos. – Vilnius: Vaga, 1967.
Šimtas zoologijos mįslių: mokslo populiarinimo. – Vilnius: Vaga, 1967.
Liepsnelė – saulės spindulys: girios novelių romanas. – Vilnius: Vaga, 1969.
Septynių vėjų salose: kelionės užrašai. – Vilnius: Mintis, 1970.
Ten nėra nei rudens, nei pavasario: kelionių apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1972.
Erškėtis prie kelio: novelės ir impresijos. – Vilnius: Vaga, 1972.
Nenusileidžiančios saulės fiorduose: kelionių apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1973.
Tadas Ivanauskas: gyvenimas ir veikla (su Janina Prūsaite). – Vilnius: Mokslas, 1976.
Netoli miglotos Tulės: kelionių apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1979.
Maumedžių auksas ir vario sala: kelionių apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1981.
Ledo jūrų švytėjimas: kelionių apybraiža. – Vilnius: Vaga, 1985.
Aš apsisprendžiu: atsiminimai / Tadas Ivanauskas. – Vilnius: Vyturys, 1994.
V a i k a m s :
Miško tilvikas ir mano kepurė: apsakymai vaikams. – Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960.
Kelionė į griovį: apysaka vaikams, 1961.
Kunis iš ežero: apysakaitė vaikams. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962.
Kanapėtas šienpjovys: apsakymai vaikams, 1963.
Švelniaragis grįžta į girią: vaizdeliai ir apysakaitė vaikams. – Vilnius: Vaga, 1966.
Dienoraštis iš paukščių tako: pasakojimai ir pasakos apie gamtą vaikams. – Vilnius: Vaga, 1968.
Tėtis ir jo vaikai: penkiolikos vaizdų apysaka vaikams (iliustr. Elvyra Kriaučiūnaitė). – Vilnius: Vaga, 1970.
Varinės salos lapė: pasakojimai iš šiaurės ir tolimų salų. – Vilnius: Vaga, 1971.
Prie Nemuno rytas: pasakojimai apie Tarybų Lietuvą (iliustr. Arvydas Každailis). – Vilnius: Vaga, 1975.
Kiekvienas turi savo taką: rinktinė vaikams (iliustr. Birutė Demkutė). – Vilnius: Vaga, 1979.
Raudonas žuvėdrų krantas: šiaurės apsakymai (iliustr. Viktoras Bakšys). – Vilnius: Vaga, 1980.
Fėjos ir jų šuo: pasakų-apysakų rinkinys. – Vilnius: Vyturys, 1986.
Tėtis ir jo vaikai: apysaka vaikams. – Vilnius: Vyturys, 1987.
Nuo gagų salų iki maumedžio slėnio: vaikams. – Vilnius: Vyturys, 1988.
Vabzdžių puota: apsakymas (dail. Vida Petrašiūnienė). – Kaunas: Šviesa, 2006.
Lapė ir vaikai: apsakymas (dail. Edita Žumbakytė-Mažuolienė). – Kaunas: Šviesa, 2006.
A p d o v a n o j i m a i :
1971 m. Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija už kelionių po Tarybų sąjungą apybraižas.
1979 m. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės medžiotojas.
1980 m. LTSR nusipelnęs žurnalistas.
1990 m. Lietuvos ornitologų draugijos Tado Ivanausko premija.
Mirė 2001m. lapkričio 3 d. Kaune. Palaidotas Vilniuje.
Vaičekauskas Juozas
Vargonininkas, chorvedys ir pedagogas
Gimė 1908 m. lapkričio 10 d. Pernaravoje, Kėdainių raj.
Selemenavičius Stasys
Chorvedys, vargonininkas
Gimė 1918 m. gegužės 13 d. Babtuose, Kauno apskr.
Rackevičius Vaclovas
Vargonininkas, pedagogas, choro dirigentas
Gimė 1921 m. sausio 5 d. Padvarių k., Ukmergės raj.
Padleckas Stasys
VARGONININKAS, MUZIKOS MOKYTOJAS, CHORVEDYS
Gimė 1907 m. kovo 20 d. Pavietavos k., Seredžiaus valsč., Jurbarko raj.
Vyriausiasis gausios Stanislavo ir Antaninos Padleckių šeimos (šeši sūnūs ir trys dukros) sūnus. Tėvai ir visi vaikai buvo muzikalūs žmonės, o trys – Stasys, Juozas ir Antanas tapo muzikais profesionalais. Bendrąjį pradinį išsilavinimą Stasys gavo Juodaičių (Jurbarko raj.) pradžios mokykloje, o vėliau baigė Vilkijos (Kauno raj.) gimnazijos aštuonias klases.
Keletą metų dirbo įvairius lauko darbus, padėdamas tėvams išlaikyti 20 hektarų ūkį ir išmaitinti gausią šeimą. Jausdamas didelį potraukį muzikai, 1929–1931 m. mokėsi vargonuoti pas Seredžiaus vargonininką Joną Šukį, taip pat lankė ir Juozo Naujalio vargonininkų kursus Kaune. 1931 m. subūrė Padleckių šeimos vokalinį oktetą, išmokė jį apie 20 dainų ir koncertuodavo gegužinėse bei klojimų vaidinimų vakaruose. Pradėjęs vargonininkauti Seredžiuje, vadovavo pavasarininkų ir šaulių chorams, dirbo su Belvederio aukštesniosios pienininkystės mokyklos moksleivių choru.
Nuvykęs į Klaipėdos kraštą, 1937–1939 m. dirbo Juknaičių (Šilutės raj.) pašte, subūrė jaunimo chorą. Vokiečiams okupavus Klaipėdą, pasitraukė į Šeduvą, o paskui persikėlė į Šiaulius. Čia dirbo pašto agentūroje, buvo įstojęs į muzikos mokyklą. 1939–1944 m. dirbo pašto agentūrose Seredžiuje (1939–1940 m.), Labanore (1940–1942) m. ir Kaune (1942–1944 m.).
1944–1948 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Betygaloje (Raseinių raj.), nuo 1948 m. rudens pradėjo mokytojauti Krakių (Kėdainių r.) vidurinėje mokykloje ir vadovauti moksleivių chorams. 1950–1960 m. gyveno ir dirbo Dotnuvoje. Vadovavo Lietuvos žemės ūkio akademijos ir vidurinės mokyklos chorams bei pučiamųjų orkestrui, neakivaizdiniu būdu choro dirigavimą studijavo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume.
1960 m. persikėlęs gyventi į Kauną, S. Padleckas vadovavo Kauno rajono Vilkijos, Ežerėlio, Altoniškių kultūros namų chorams, vokaliniams ansambliams ir pučiamųjų orkestrams. Kurį laiką dirbo su A. Kvedaro miškų ūkio technikumo Girionyse meno mėgėjų kolektyvais. Chorus ir pučiamųjų orkestrus parengdavo Kauno rajono ir respublikinėms dainų šventėms. Nuo 1970 m. dar kurį laiką vargonininkavo savo gimtinės parapijoje Juodaičiuose.
S. Padleckas choruose ir pučiamųjų orkestruose išugdė daug dainininkų ir muzikantų. Jis dirigavo daugelio rajonų dainų šventėse, sukūrė dainų chorams ir vokaliniams ansambliams. Išpopuliarėjo jo dainos „Gimtinė“ (paskelbta brolio Juozo Indros vardu), „Jaunystės šventė“, „Baltijos bangelė“, „Gražiausia šalis“, „Daina apie žemę“ ir kt. Kai kurios chorvedžio dainos skambėjo Kauno rajono dainų šventėse. Sukūrė keletą dvibalsių mišių bei giesmių.
Išaugino du sūnus – Romą ir Ovidijų, abu kvalifikuoti inžinieriai ir dideli muzikos bei šokio mėgėjai. Chorvedžių Stasio ir Antano Padleckių brolis Juozas Indra (1918–1968 m.) – žinomas kompozitorius, dainininkas (tenoras) ir dirigentas. Apie jį muzikologė Ona Narbutienė 1975 parašė ir išleido monografiją „Juozas Indra“.
Mirė 1986 m. kovo 25 d. Kaune
