Visas virtualias edukacijas rasite Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Yuotube kanale, paspaudę čia.

KŪRYBINĖS EDUKACIJOS

2021.05.21 Virtuali edukacija „Diorama“, spauskite čia

2021.04.02 Velykos. Dažome kiaušinius, piešdami ant vandens (ebru technika), spauskite čia

2021.03.19 Virtuali kūrybinė edukacija vaikams "Pasigaminkime Laimės drugelius", spauskite čia

2021.03.05 Virtuali kūrybinė edukacija vaikams "Povas", spauskite čia

2021.02.19 Edukacija "Linksmas kačiukas iš veltinio", spauskite čia

2021.02.12 Edukacija šv. Valentino dienai „Širdžių medis“, spauskite čia

2021.01.15 Edukacija „Kaip originaliai supakuoti dovanas?“, spauskite čia

2021.01.15 Edukacija „Paukščiukas iš kankorėžio“, spauskite čia

2021.01.13 „1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius prisimenant“, spauskite čia

ĮVAIRIOS IT EDUKACIJOS

2021.01.24 Virtuali edukacija - Spartieji klavišai "Tinkercad" programoje, 1 dalis, spauskite čia

2021.01.24 Virtuali edukacija - Spartieji klavišai "Tinkercad" programoje, 2 dalis, spauskite čia

2021.01.03 Virtuali edukacija - 3D knygų skirtukas, spauskite čia

2021.01.03 Virtuali edukacija - 3D žaisliuko puošimas, spauskite čia

KNYGŲ PRISTATYMAI

2021.05.25 2021-ieji - Vytauto Mačernio metai, spauskite čia

2021.03.05 Virtualūs skaitymai “Prakalbinki gražia šneka“, skirta kraštietės, poetės Zitos Gaižauskaitės 70-mečiui paminėti, spauskite čia

2021.02.01 „Klampynių kronikos“ 2-oji dalis „Neramios dienos“, Metų knygos vaikams rinkimai 2020, spauskite čia

2021.01.25 „Maksas ir 92 musės“, Metų knygos vaikams rinkimai 2020, spauskite čia

2021.01.22 „Kas yra upė?“, Metų knygos vaikams rinkimai 2020, spauskite čia

2021.01.07 „Sniego žmogelių žiema“ Metų knygos vaikams rinkimai 2020, spauskite čia

ĮVAIRIOS PARODOS

2021.06.14 Virtuali paroda  „Liūdnoj ištrėmimo šaly“, skirta Gedulo ir vilties dienai. Atsisiųskite.

2021.06.07 Virtuali paroda „Aštuoniolika Marijos Gimbutienės gyvenimo ir mokslinės veiklos puslapių“ / parengta Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių/, skirta Marijos Gimbutienės metams paminėti.

2021.05.07 Virtuali paroda „Autografuotos knygos kelio į biblioteką istorija“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Atsisiųskite.

2021.05.17  Virtuali paroda „Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas – legenda, Lietuvos patriotizmo simbolis“, skirta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai. Atsisiųskite.

2021.03.29 Virtuali paroda „Lietuvių literatūra Latvijoje“, skirta Lietuvių kalbos dienoms.  Atsisiųskite.

2021.03.19 Virtuali paroda „Vertingos knygos apie LAIMĘ“, skirta Laimės dienai.   Atsisiūskite

2021.03.24 Virtuali paroda „Knygnešiai lietuvių kalbos išlikimo istorijoje“, skirta Knygnešio dienai ir Lietuvių kalbos dienoms paminėti. Atsisiųskite.

2021.02.17 Virtuali paroda „Rašytojai – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laurėtai“. Atsisiųskite.

2021.02.11 Virtuali paroda „Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai – valstybės kūrėjai“. Atsisiųskite.

2021.02.22 Virtuali paroda „Tarp žodžių ir širdies“, skirta poetės Zitos Gaižauskaitės 70-mečiui paminėti. Atsisiųskite.

2021.02.12 Virtuali paroda „Išlaikykim lietuvišką kalbą, lietuvišką širdį. Kardinolas Vincentas Sladkevičius“, skirta 2021-iesiems, Kardinolo Sladkevičiaus metams ir Lietuvių kalbos dienoms paminėti. Atsisiųskite.

2021.01.13 Virtuali moksleivių darbų paroda „Istorinė tiesa“, spauskite a

TREMTINYS, POETAS

Gimė 1932 m. vasario 14 d. Burneikių kaime, Betygalos valsčiuje, Raseinių apskrityje.

1941 m. birželio 14 d. su šeima ištremtas į Komiją. Paaugliui teko dirbti miško darbus, nuo septyniolikos pradėjo dirbti anglių kasykloje ir dirbo visą tremties laiką. Dirbdamas baigė Vorkutos vakarinę pamaininę mokyklą.
1953 m. vedė Domicelę Stagniūnaitę. 1975 metais su šeima grįžo į Lietuvą, įsikūrė Garliavoje, Kauno rajone.
1988 m. M. Babonas aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą, buvo vienas iš Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Garliavos skyriaus įkūrėjų, o nuo 1997 m. tapo šios Sąjungos pirmininku. Atėjus nepriklausomybei aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą, talkino statant paminklus žuvusiems už laisvę partizanams atminti.
Atsiminimus rašyti pradėjo 1953 m. Atskiri atsiminimų fragmentai atspausdinti „Kauno dienoje“, „Drauge“ ir kitoje spaudoje. M. Babono kūryba, atsiminimai alsuoja didžiule meile Lietuvai, savo kraštui. Istoriko R.Gudaičio žodžiais „Mindaugas buvo liepsnojantis lietuvis“. „Jaučiu pareigą priminti ateinančioms kartoms, gyvensiančioms po mūsų, kad perskaitę mano parašytus žodžius, jie suprastų, kad tėvynė ir laisvė nenuperkamos už jokius pinigus, turtus, regalijas, postus...“ / M. Babonas
M. Babonas parašė atsiminimų knygą „Per kančias neprarandant vilties“, kuri išleista 1997 ir 2014 m. ; eilėraščių rinkinius „O mintys, mintys begalinės, jus užrakint, uždraust negali...“, 2001 m.; „Apmąstymai eilėmis“, 2007 m. Eilėraščiai spausdinti poezijos rinktinėse – „Eiliavimai“, „Ten, sidabro vingy...“, „Nupinsiu Lietuvai vainiką“, straipsniai publikuoti knygose – „Lietuvos nepriklausomieji rašytojai“, „Vardą rašysim ant laiko delnų“, „Maironis: laiškai, atsiminimai“ ir kituose leidiniuose.
Mindaugas Babonas – Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narys, 2010 m. už nuopelnus kultūros ir visuomeninės veiklos srityje apdovanotas „Metų garliaviečio“ nominacija. 2017 m.  už pilietiškumą ir tautos istorinės atminties stiprinimą Kauno rajono savivaldybės apdovanotas Antrojo lygio garbės ženklu.

Mirė 2021 m.

KNYGNEŠYS, DARAKTORIUS

Gimė apie 1851 m. Sakalaučyznos km., buvusiame Aleksoto vls.

1882–1885 m., 1903–1904 m. mokė lietuviškai skaityti ir rašyti Digrių, Tvarkiškių ir Poderiškių kaimuose Kauno rajone. Turėdavo po 10-15 vaikų. Lietuviškos spaudos (elementorių, maldaknygių ir kt.) parsigabendavo iš Prūsijos pasienyje gyvenusių knygnešių. 
Nuo 1940 m. sausio 1 d. jam buvo paskirta 20 Lt daraktoriaus ir knygnešio pensija.

Lit. : Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004.

Knygnešiai ir knygnešystė Pakaunės krašte/ Inga Stepukonienė.–Kaunas, 2020.

2012 m. prie Čekiškės poliklinikos pastatytas koplytstulpis, skirtas žymaus vietos gydytojo Leono Markelio 100-osioms gimimo metinėms.
Autorius Jonas Klizas

Nuotr. Inesos Krasauskienės

Dienraštyje „Kauno diena“ 

Kauno regiono bibliotekų tinklaraštyje 

Kauno rajono savivaldybės e.svetainėje 

Viešosios bibliotekos svetainėje 

Naujienų portale etaplius.lt 

Kitur

2022 m. 

VALERIJUI MAKŪNUI –Kauno rajono merui, už šietimo idėjų propagavimą ir jgyvendinimą rajono mokymo ir ugdymo jstaigose, už nuolatinj Kauno rajono savivaldybės bendradarbiavimą ir visokeriopą paramą LSU skleidžiant gerąją patirtj apie Universiteto veiklas, organizuojant studentų pedagogines praktikas, jdarbinant LSU absolventus ir teikiant jiems metodinę pagalbą, suteiktasd LSU garbės daktaro vardas.

2020 m.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS APDOVANOJIMAI:

NELITAI GUDŽIŪNAITEI-BYBARTIENEI – Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė už puikų įstaigos darbo organizavimą valdant koronaviruso infekciją (COVID-19) Kauno rajono savivaldybėje.

ŽIVILEI KUDIRKIENEI – VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytoja, už profilaktinių tyrimų Kauno rajono savivaldybės medicinos ir globos įstaigų darbuotojams organizavimą ir sklandų suburtos komandos darbą.

MILDAI LABAŠAUSKAITEI - Kauno rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojai. Už reikšmingą indėlį koordinuojant Savivaldybės sveikatos priežiūros, kitų įstaigų veiksmus įgyvendinant Savivaldybėje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) valdymo

GRETAI VARNAITEI-VENSKIENEI – Piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkei. Už iniciatyvą aprūpinant dezinfekciniu skysčiu Kauno klinikų ir Kauno klinikinės ligoninės Infekcijų skyrius, pagalbos Kauno klinikinei ligoninei organizavimą statant 26 apsaugines palapines.

GEDIMINUI VILPIŠAUSKUI – Kauno rajono savivaldybės Bendrojo skyriaus vairuotojui. Už nepriekaištingą darbą, pavežant Kauno rajono gyventojus iš oro uostų, pasienio punktų į saviizoliacijos vietas, mobilius punktus tyrimams.

„Aukso paukštė" 2020

Pučiamieji
Kauno rajono Babtų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Algupys“, vadovas Jonas Girnius

https://www.lnkc.lt/go.php/lit/Puciamuju-instrumentu-orkestrai/137599

„Aukso paukštė 2018“
Nominacija „Geriausias krašto folkloro ansamblis ir jo vadovas“

Kauno rajono Ramučių kultūros centro Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Viešia“. Vadovė Jolanta Balnytė.

https://www.lnkc.lt/go.php/lit/Folkloro-kolektyvai/134357

„Aukso paukštė 2012“

Geriausia suaugusiųjų šokių grupė ir vadovas
Laureatai Garliavos kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolas“ ir vadovė Zita Vaškelienė.

„Aukso paukštė 2002“

Gominacija GERIAUSIAS VAIKŲ FOLKLORO ANSAMBLIS IR VADOVAS –
Kauno rajono Domeikavos vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis SERBENTĖLĖ
Vadovė Daiva BRADAUSKIENĖ 

„Aukso paukštė 2001“

Nominacija GERIAUSIAS VAIKŲ, JAUNIMO TEATRAS IR VADOVAS
no rajono Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos jaunimo dramos studija VAIDYBA
Režisierius Jonas DARAŠKEVIČIUS

„Aukso vainiko“ laureatai 2012 m.
Skulptorius Adolfas Teresius

KNYGNEŠYS

Gimė 1863 m. Poderiškių km., Garliavos valsč., Kauno apskr. 

Prisidengdamas kankliavimu, lietuviškas knygas platino Garliavos apylinkėse, nuveždavo jų Kauno kunigų seminarijos klierikams.

Mirė 1939 m. 

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004.

KNYGNEŠYS

Gimė 1874 m. Kampiškių km., Garliavos valsč., Kauno apskr.

Mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje. Priklausė čia įsikūrusiam slaptam mokinių lietuviškam būreliui. Vienas iš būrelio tikslų - gauti, skaityti ir platinti lietuvišką spaudą. 1891 m. seminarijoje kilo didžiulis triukšmas dėl to, kad tų metų lietuvių laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“ aprašyta mokytojo Lapinsko veikla prieš lietuvius. Siekdami išsiaiškinti, kas turi ryšių su nelegalios spaudos leidėjais, caro žandarai krėtė moksleivius. Pas K. Šešekevičių  rado lietuviškų knygų, todėl 1891 m. pašalino iš seminarijos. Išvyko į Peterburgą. Čia,studijuodamas universitete, toliau aktyviai veikė skleisdamas lietuvybę. Palaikė artimus  ryšius su V. Kudirka, J.Andziulaičiu-Kalnėnu, rašė straipsnius į  "Varpą", „Ūkininką“ ir kt.  1903 m. įkūrė Mažaturčių lietuvių savitarpio pagalbos draugiją. 1904 m. iš Peterburgo grįžo į namus Kampiškių km. Vietiniai parapijos kunigai, kuriems buvo svetima lietuviška dvasia, pradėjo rinkti apie jį žinias. Policija pradėjo daryti kratas jo tėvų namuose, todėl Kazimieras skubiai išvyko atgal į Peterburgą.  Tačiau, 1904 m.  liepos 11 d. buvo suimtas ir pasodintas į politinių kalinių kalėjimą „Krest“.

Mirė 1914 m. birželio 16 (19)d.  Kaune, teturėdamas 40 metų.

Lit.: Garliava: laikas ir žmonės : monografija / Inga Stepukonienė. – Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016.

KNYGNEŠYS

Gyveno Pagirių kaime (anksčiau vadintas Paliesiais), Čekiškės valsčiuje, kur turėjo sodybą. Daug metų buvo eigulys. Apie 1880 m. nutarė persikelti į Vilkiją. Už sutaupytus pinigus nusipirkęs 5 ha smiltyno, pasistatė naują namą ir jame apsigyveno su dviem dukromis Marijona (g. 1855 m.) ir Elžbieta (1860 m.).
Antanas Palubenskas priklausė slaptai kunigų M. Sederevičiaus ir K. Marcinkevičiaus spaudos platintojų grupei, kuri Vilkijos apylinkėse vadinta Sidabražolės vardu. Palubenskas palaikė nuolatinius ryšius su sielininkais, kurie jam tiekdavo nelegalius lietuviškus spaudinius. Palaidotas Pagirių kapinėse. Seserys Palubenskaitės buvo labai religingos ir abi davusios įžadus netekėti. Vilkijoje abi seserys tapo daraktorėmis. Palubenskų namuose susirinkusius vaikus mokė katekizmo, lietuviškai skaityti ir rašyti. Vietinių gyventojų liudijimu, į Palubenskų namus susirinkdavo daugiau kaip pusšimtis vaikų, norinčių įgyti mokslo ir tikėjimo pradmenų. Vaikų mokymu daugiau užsiimdavo Elžbieta, o Marijona Vilkijos miestelyje ir apylinkėse platino religinio turinio knygas ir lietuviškus laikraščius. Šią mokyklą globojo Vilkijos bažnyčios parapijos kunigai, visokeriopai rėmė Jurbarko klebonas Kazimieras Marcinkevičius, kuris Palubenskaitėms atgabendavo ir draudžiamų lietuviškų laikraščių.
A.Palubensko paraginta, knygnešės keliu pasuko Regina Liutkutė-Asanavičienė, kilusi iš Padauguvos kaimo. R. Asanavičienė gimė 1842 m. Su knygnešiu Antanu Palubensku ją siejo artima giminystė. Jis taip pat išugdė ir knygnešę bei daraktorę Uršulę Murauskaitę. Uršulė buvo luoša mergaitė, kuria knygnešys susidomėjo ir priėmė į savo šeimą. Ji buvo išmokyta rašyti ir skaityti. Knygas labai mėgo. Vaikščiodama po kaimus, nešiodavosi dvigubo dugno pintinę. Iš jos patikimiems žmonėms dalydavo maldaknyges, knygas, laikraščius. Įsteigė daug „Gerojo Rožančiaus“ kuopelių. Tų kuopelių nariams kas mėnesį keisdavo paveikslėlius. Slapta mokė vaikus katekizmo, skaityti lietuviškai. Mirė 1934 m. Palaidota senosiose Vilkijos kapinėse. Pagal jos paskutinę valią ant kapo buvo pasodinta daug sidabražolių.

Lit.:http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/3-stepukoniene_3.pdf