Veverskis Kazys

LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS (LLA) ĮKŪRĖJAS IR IDEOLOGAS, BRIGADOS GENEROLAS

Gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno apskr. Veliuonos vlsč., Kalvių k. ūkininkų šeimoje.

1938 m. baigė Aušros berniukų gimnaziją Kaune, mokėsi Karo mokykloje, 1940 m. pirmoje pusėje studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete, buvo studentų ateitininkų korporacijos Kęstutis pirmininkas. 1940 m. birželio 6 d., SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją, gyveno internuotųjų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau – Berlyne. 1941 m. grįžo Lietuvą, vėl studijavo Vilniaus universitete. Nukentėjęs nuo nacių okupacinės valdžios 1941 m. gruodžio 13 d. Vilniuje su kitais įkūrė karinę ir politinę organizaciją Lietuvos laisvės armija, siekusią Lietuvos gyventojų sukilimu iškovoti nepriklausomybę; ši organizacija buvo įkurta kaip būsimos Lietuvos kariuomenės branduolys nepriklausomybės atkūrimo atveju.
K. Veverskis buvo Lietuvos laisvės armijos vyriausiasis vadas, iš 1943 m. pirmoje pusėje įkurtų 4 apygardų vadovavo Vilniaus apygardai. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu armija buvo suskirstyta į 2 sektorius: Organizacinį (OS) ir Veikiantįjį (VS); Veikiantysis sektorius buvo pavadintas Vanagais – tai antisovietinių partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas. K. Veverskio vadovaujamas Vanagų organizacijos štabas buvo įkurtas prie Platelių ežero. Čia 1944 vasarą veikė Vanagų karinė mokomoji stovykla. 1944 m. K. Veverskis su generolu M. Pečiulioniu ir inžinieriumi B. Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovaujantį politinį centrą.
Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Po jo mirties nutrūko Lietuvos gynimo komiteto veikla, Lietuvos laisvės armija neteko organizacinio savarankiškumo.
Palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Atminimo įamžinimas:
1993 m. „Aušros“ gimnazijoje atidengta grupinė atminimo lenta, kurioje šalia kitų dešimties Nepriklausomybės kovose žuvusių gimnazistų pavardžių, įrašytas ir Kazys Veverskis.
1994 m. žūties vietoje, kairiajame Nevėžio šlaite (Užliedžių sen., Kauno r.) Lietuvos Laisvės armijos įkūrėjo atminimui pastatytas medinis koplytstulpis. Drėgmės ir laiko apgadintas jis atiduotas muziejui. Jo vietoje 2014 m. atidengtas juodo metalo kalavijo formos paminklas su virš jo kylančia laisvės paukšte (skulpt. Marijus Petrauskas ir archit. Violeta Beigienė).
2006 m. Panemunėje jo vardu pavadinta nauja gatvė, 2011 m., minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Kauno rajone, Raudondvaryje, tiltui per Nevėžį suteiktas Kazio Veverskio vardas ir atidengta atminimo lenta.
2014 m. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Kazlų Rūdos poligonui suteiktas Brigados generolo K. Veverskio vardas, jame iškilmingai atidengta atminimo lenta.

Mirė 1994 m. gruodžio 28 d.

Lit.: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=VEVERSKIS%20KAZYS
https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-veverskis/
Daugiau: http://tiny.lt/s5rf4ck