Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Kauno marių regioninis parkas

TAURAKIEMIO, SAMYLŲ SENIŪNIJOS

KAUNO MARIŲ REGIONINIS PARKAS - tai kompleksinė saugoma regioninės svarbos teritorija, skirta kraštovaizdžio su jo elementais, gamtos ir kultūros kompleksams išsaugoti, rekreacijai, pažintiniam turizmui plėtoti. Parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdžio kompleksą, jo gamtines ekosistemas, didžiąsias atodangas, kultūros vertybes.

Parkas apima dalį Kauno miesto, Kauno ir Kaišiadorių rajonų savivaldybių teritorijų. Iš viso bendrame 9869 ha parko plote yra 33,5% miškų, 53% vandens telkinių, 1,2% pelkių, 10,5% žemės ūkio naudmenų, 1,5% gyvenviečių ir 0,3% kitokių naudmenų. Specifinis Kauno marių kraštovaizdžio bruožas yra įspūdingos 10-20 m. aukščio krantų atodangos. Botaniniu požiūriu ypač vertingas kadagių slėnis Arlaviškių botaniniame draustinyje. Svarbiausias akcentas Kauno marių RP yra Kauno marios.Jos buvo sutvenktos 1959 m., pastačius Kauno hidroelektrinę. Užtvenkus Nemuną, marių dugnu virto didelė dalis upės slėnio. Iš viso vanduo užliejo 6350 ha plotą. Prieš užliejant šį plotą, į aukštesnes vietas buvo iškeldinta 721 sodyba. Bendras tvenkinio ilgis yra 93 km., didžiausias plotis 3,3 km., didžiausias gylis – 22 m.
Svarbiausios parko vertybės yra didžiosios atodangos., užlietos Nemuno intakų žiotys, suformavusios įlankas, virtusias lietuviškais „fiordais". Prie marių augančiuose miškuose gausi augalija ir gyvūnija. Miškuose yra ypač retų Lietuvos žinduolių – didžiųjų miegapelių. Perėjimo ir migracijos metu mariose aptinkami beveik visų Lietuvoje registruotų rūšių vandens paukščiai.
Kauno marių teritorijoje yra vienas didžiausių Lietuvoje gamtos paveldo objektas – Girionių parkas. Prie Arlaviškių yra kadagių slėnis – botaninis draustinis, kur 4,6 ha plote auga įvairių formų įspūdingo dydžio 60-90 metų amžiaus paprastieji kadagiai.
Marių pakrantės išsiskiria reljefo formų ir biotopų įvairove, vingiuotais, stačiais, ragyvų išvagotais marių krantais su aukštais bangų ardomais klifais. Daugybė šaltinių, atsivėrusių šlaituose, sudarė sąlygas griovų, vėliau virtusių raguvomis, formavimuisi. Pakrantėse pagausėjo mažų pelkučių dėl Kauno marių patvankos pakilimo. Mariose gausu nedidelių salų bei seklumų, kurias supa nendrių, švendrių, meldų ir kt. sąžalynai. Kai kuriose pakrantėse plyti iki 300 m. pločio užpelkėjusios viksvinių ir varpinių augalų pievos. Pakrantės, seklumos ir salos yra svarbios daugelio vandens ir pelkių paukščių lizdavietės. Kauno rajono teritorijoje vertingiausi vandens ir pelkių paukščių biotopai yra vidurinėje vandens saugyklos atkarpoje ties Piliuona, Arlaviškėmis.
Pagrindinės Kauno marių RP rekreacines zonos yra žemutinė Kauno marių dalis bei marių akvatorija į pietus nuo Rumšiškių, Pažaislio, Amalių – Palemono, Girionių miško parkai, Žiegždrių, Viršužiglio ir Arlaviškių miškai.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr

Nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_mari%C5%B3_regioninis_parkas