Pundzevičius Eduardas

Gimė 1929 m. kovo 29 d. Dabikinės km, Šiaulių apskr.

Mokėsi Šiaulių pradinėje mokykloje. Tėvams persikėlus į Palemoną, čia baigė pradinę mokyklą(1941m.). Vėliau mokėsi Kauno Jėzuitų gimnazijoje. Mirus tėvui persikėlė gyventi pas dėdę į Telšius, ten ir mokėsi. Vėliau įstojo į Kauno finansų technikumą, kurį baigęs pradėjo dirbti Kaišiadorių finansų skyriuje vyriausiuoju buhalteriu. Dįrbdamas lankė ir Kaišiadorių vidurinės mokyklos vienuoliktą klasę, kurią baigė 1947 m. Po egzaminų, už rezistencinę veiklą E. Pundzevičius buvo suimtas ir nuteistas kalėti dešimt metų, iš kurių šešerius mctus kalėjo lageryje, o ketverius gyveno tremtyje Kazachstane.

Užsienio kalbų mokėsi mokykloje, pas mokytojus poliglotus, tremtyje iš drauge kalėjusio austro. Būdamas tremtyje įstojo į Alma Alos užsienio kalbų instituto neakivaizdinį skyrių. 1956 m. grįžus į Lietuvą mokėsi Vilniaus pedagoginio instituto neakivaizdiniame skyriuje.

Nuo 1968 metų dirbo Garliavos I vidurinėje mokykloje mokytoju. Dėstė anglų, prancūzų, vokiečių, esperanto kalbas. Iš viso mokėjo dvylika pasaulio kalbų.

Daug dėmesio skyrė knygų vertimams. Bedradarbiavo su „Vagos" leidykla. Išvertė F. Kupeeio „Pionierių", F. Bret Harto „Gabrielį Konrojų", M. Meips Dodž „Sidabrines pačiūžas" — iš anglų kalbos, H. Dai-kovičiaus „Dakai", Sonios Larian „Spalvotąjį žemyną", Džordže Belano „Aš,.Richardas Vagneris" — iš rumunų kalbos, J. Kriangės „Vaikystės atsiminimus", S. Vangelio „Senelio ministras", „Gugucę — laivo kapitoną", V. Prochino „Rudens lapų šventę", T. P. Mečino „Balandės mirtisį" — iš rusų kalbos, iš viso 11 knygų.

Mirė 1983 m. lapkričio 25 d. Garliavoje. Palaidotas Jonučių kapinėse.