Kauno rajono kaimai - Paštuva
Kaimas Kauno rajone, Raudondvario seniūnijoje, dešiniajame Nemuno krante. Yra medinė Šv. Barboros bažnyčia (pastatyta 1923 m.) su medine varpine, čia pat aplinkui kapinaitės, yra basųjų karmeličių ordino Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolynas (įkurtas 1994 m., tai vienintelė, tačiau ne pirmoji šio Ordino seserų bendruomenė Lietuvoje). Vienuolės dalyvauja vykdant socialines programas. Aptiktas išlikęs istorinis kapinynas (Paštuvos senkapiai), už 2 km į šiaurę įkurtas Paštuvos botaninis draustinis.
Istorija
Paštuva minima nuo XIII–XIV amžiaus, 1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje minima Paštuvos žemė (lot. terra Pastowen). XVII a. čia buvo Paštuvos dvaras, kurį valdė Karpiai (jų centras buvo Joniškėlyje). Viduramžiais Paštuvos pilis stovėjo Jaučakiuose, prie Vilkijos.
Netoli bažnyčios yra pilkapio formos buvusio Paštuvos žemių savininko Igno Karpio, brolių Jono ir Juozo Vailokaičių kapai. Pastarasis buvo kunigas, tarpukaryje lito išleidimo komisijos pirmininkas, Pirmojo, Antrojo ir Steigiamojo Seimų narys, po tremties dirbęs sielovados darbą Paštuvos bažnyčioje. Jo brolis Jonas Vailokaitis - finansininkas ir ekonomistas, 1944 m. pasitraukęs Vokietijon, mirė. 2007 m. palaikai pargabenti į Lietuvą ir palaidoti greta brolio.
Lit.:Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.