RINGAUDŲ SENIŪNIJA
Armaniškių km.

1914 m. vokiečiams puolant I fortą, jo prieigose žuvo daug vokiečių ir rusų karių – 1183. Jie palaidoti prie šalia esančio Armaniškių kaimo, netoli „Via Baltica“ kelio, bendruose kapuose. Tai antros pagal dydį Pirmojo pasaulinio karo karių kapinės Kauno rajone. Kad čia palaidoti I-ojo pasaulinio karo dalyviai, nustatyta tik 1990 metais.
2008 m. karių kapines tvarkė Vokietijos karinių pajėgų karių grupė, prie centrinio kryžiaus buvo padėta memorialinė lenta su užrašu vokiečių, rusų ir lietuvių kalbomis: „ŠIOSE KAPINĖSE PALAIDOTI VOKIEČIŲ KARIAI/ PAGERBKIME JŲ IR VISŲ KITŲ KARO AUKŲ ATMINIMĄ“. Žuvusiųjų atminimui pastatyti aštuoni nauji kryžiai ir paminklas su įrašu rusų kalba, įkasti stulpai prie įvažiavimo.
2016 m.kapinaitės įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Lit.:
https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kulturos-paveldas/armani%C5%A1ki%C5%B3-k-ringaud%C5%B3-sen-i-pasaulinio-karo-kari%C5%B3-kapin%C4%97s/
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

GARLIAVOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Stanaičių km. 

Kapinaitės yra netoli kelio „Via Baltica“ į Marijampolę. Aplink jas ariami laukai. Teritorija 0,04 ha apaugusi medžiais, viduryje stovi naujas medinis kryžius. Yra išlikę 12 betono kryželių su iškaltais užrašais vokiečių kalba. Kryžių aukštis – 45 cm, plotis – 35 cm. Pagal vietos gyventojų pasakojimus, tokių kryžių yra buvę ir daugiau.
1994 m.kapinaitės įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą

Lit.:
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search
https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kulturos-paveldas/i-ojo-pas-karo-vokie%C4%8Di%C5%B3-kari%C5%B3-kapin%C4%97s-kauno-r-sav-stanai%C4%8Di%C5%B3-k-garliavos-apylinki%C5%B3-sen/

Nuotr.: Virginijos Tamašauskienės
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

BATNIAVOS SENIŪNIJA
Tirkšlių kaimas

Tai senovinė laidojimo vieta, 2,5 km į šiaurę nuo Kulautuvos. Valstybinės reikšmės archeologijos paminklas.
Rasti 7 griautiniai kapai iš kurių keturiuose būta VI a. įkapių. Vienas kapas vėlyvas (XVII–XIX a.). Dar rasta XI–XII a. auka, kurią sudaro apdegę to meto geležiniai ginklai. 1997 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. 

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Rupunioni%C5%B3_kapinynas

Nuotr.: http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

ROKŲ SENIŪNIJA
Girininkų km.

Knygnešiui Petrui Varkalai (1872 – 1941) atminti, gimtosios sodybos vietoje (pastatas išlikęs) Girininkų kaime, Rokų seniūnijoje, 1991 m. pastatytas stogastulpis. Autorius – Viktoras Žilinskas. Centrinė gatvė pavadinta P. Varkalos vardu.
P. Varkala apie 1894-1899 m. tarnavo caro kariuomenėje, kur užmezgė ryšius su lietuvių organizacijomis. Gavęs lietuviškos spaudos jau kariuomenėje dalinosi ja su lietuvių kareiviais. Grįžęs į Lietuvą pasišventė knygnešystei. Savo aplinkoje susirado bendraminčių, užmezgė ryšius su Tilžės lietuvininkais-veikėjais. Bendradarbiavo su knygnešiais A.Garmumi, J.Girniumi, J. Gabriu-Paršaičiu, J.Čėsna, J.Marčiulioniu, V. Bielskumi, K. Aglinsku. Prie knygnešystės prisidėjo ir kiti penki jo broliai.

Daugiau apie jį: http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/knygnesiai/petras_varkala.html

Lit.: Garliava: laikas ir žmonės : monografija / Inga Stepukonienė ; Pasaulio lietuvių centras. - Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016.

Nuotr.: Virginijos Tamašauskienės

RAUDONDVARIS
Valančiaus g.24

„Tikrasai gyvas muzikos judėjimas Lietuvoje prasideda nuo Naujalio....“/St.Šimkus“

Raudondvaris – kompozitoriaus, vargonininko, pedagogo, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojo Juozo Naujalio (1869 – 1934) gimtinė. Pirmas paminklas Raudondvaryje Juozui Naujaliui atminti, pastatytas 1969 m. buvusios gimtosios sodybos vietoje. Paminklas trikampio formos, 2,45 m aukščio. Fasadinėje pusėje iškaltas užrašas: ,,Juozo Naujalio gimtinė“, pietinėje - data ,,1869-1934‘‘, šiaurinėje - ,,Lietuva brangi“ gaidos motyvas. Autorius architektas V. Gabriūnas.
1994 m., minint Lietuvos muzikos patriarcho 125-ąsias gimimo metines, Raudondvaryje atidengtas skulptoriaus L. Žuklio ir architekto G.Baravyko sukurtas trijų metrų aukščio monumentas.
1994-1995 m. Raudondvario dvaro sodyboje atidaryta J. Naujalio ekspozicija, 2002 m. įkurtas
J. Naujalio memorialinis muziejus (daugiau apie jį: https://www.krsvbiblioteka.lt/lt/krastotyros-knygos/34-straipsniai/1314.) Kaip meninis akcentas muziejui - 1989 m. Raudondvario pilies parke pastatyta skulptūra iš granito „Vaidila su varpu“. Skulptūra laimėjo antrąją vietą konkurse J. Naujalio paminklui sukurti. Autorius skulptorius L. Strioga.
J. Naujalis – profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkas, savo veikla bei kūryba pelnęs lietuvių muzikos patriarcho vardą. Jo kūrybinį palikimą sudaro apie 200 įvairaus žanro kūrinių: giesmės, dainos chorams simfoninė poema „Ruduo” (apie 1930 m.), pjesė „Svajonė” (1921 m.), trio, preliudai, fugos, kantatos ir kt.
Be muzikinės veiklos J.Naujalis užsiėmė ir lietuviškos spaudos platinimu. Dirbdamas vargonininku Vabalninke (Biržų raj.), eidavo po kaimus užrašinėdamas tautosaką. Kartu nešdavosi lietuviškos spaudos ir ją platino.

Daugiau apie jį: https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Naujalis

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. - Vilnius : Diemedis, 2004 (Vilnius : Vilniaus spauda). - 670, [1] p. : iliustr.

Nepamiršo J.Naujalio / Antanas Vaičius. – Skaitytojų laiškai // Naujos tėviškės žinios. – 2009, kovo 21, p. 4.

http://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/naujalis/

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

RINGAUDŲ SENIŪNIJA
Ringaudų kaimas

Aut. Juozas Jonaitis

Lit. ir nuotr.: http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search