Kauno rajonas knygose – 2018

Švietimas Pakaunės krašte : mokyklos ir mokytojai : monografija / Inga Stepukonienė ; Vilniaus universitetas, Kauno fakultetas. - Kaunas : Eurispauda, 2018.

Monografijoje pristatoma kauno rajono mokyklų istorija, jų darbo sąlygos ir veikla nuo įkūrimo iki šių dienų.

SAMYLŲ SENIŪNIJA
Šienava, Nemuno g.24

2015 m. Neveronyse atidengtas ir pašventintas paminklinis suolelis šio krašto nepriklausomybės kovų Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams atminti.

Šlienavos krašto Vyčio Kryžiaus kavalieriai:
Jurgis Kalašinskas, Liudas Kaufmanas, Pranas Palionis, Jonas Prakevičius, Jurgis Rakauskas, Antanas Randis, Kazys Stanevičius, Juozas Šimukonis, Vincas Vekeris.

1919-1920 m. pakaunės savanorių vardai įamžinti netradicinės formos paminklais – pusiau atversta istorijos knyga. Idėjos autoriai architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Danielius Sodeika įsitikinę, kad tokie paminklai tinka puoselėti istorinę atmintį. „Knygai suteiktos formos, proporcijos ir dydžiai artimi įprastam suoleliui. Prisėdę ant jo, mintimis nusikelsime į istorinius Lietuvos laisvės kovų laikus", – sumanymą aiškino architektė. Paminklą supa pasagos forma pasodinti raudoni žemaūgiai krūmai. Želdinių spalva ir forma, taip pat turi simbolinę prasmę.
Šiam atminties ženklui istorijos knyga su išrašytais pakaunės krašto karžygių vardais pasirinkta neatsitiktinai. Tai yra žurnalisto Viliaus Kavaliausko knygos „Pakaunės krašto karžygiai" tąsa.

Istorinių šaltinių duomenimis, į besikuriančią Lietuvos kariuomenę 1919 m. išėjo šimtai Garliavos, Babtų, Čekiškės, Raudondvario, Vandžiogalos, Lapių, Vilkijos, Zapyškio vyrų. V.Kavaliauskas savo knygoje suskaičiavo: net 96 vyrai ir moterys iš pakaunės krašto arba atgulę į jo žemę yra pelnę Vyties Kryžius. Dar gausesnė Kauno krašto savanorių armija – „Versmės" leidyklos duomenimis, joje mažiausiai 645 pavardės.

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

Obelynės istorija ir dabartis = Obelynė history and present / [Zigmas Kalesinskas] ; [vertėjas į anglų kalbą Jeffrey Andrev Clarke]. - Obelynė [i.e. Raudondvaris], Kauno r. : Kauno rajono muziejus, 2019.

Tai leidinys, kuriame rasite ne tik profesoriaus Tado Ivanausko biografijos gaires, bet ir iliustruotą Obelynės paveldo sodo vaismedžių veislių (iš kurių netgi 22! obelų) katalogą.

Nuo gamtos vaiko iki politiko : apybraiža [apie agronomą, politikos ir visuomenės veikėją Petrą Mikelionį] / Daiva Bartkienė, Petras Garnys. - Kaunas : Naujasis lankas : Metraštininkai, 2019.

Apybraiža apie P. Mikelionį, beveik visą gyvenimą skyrusį Kauno rajonui. 

Vilkijos getas 1941 metais / Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019.

Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo artimieji/ R.Pauliukaitienė,2019 m.

Leidinys skirtas Lietuvių chartijos 70-mečiui, prof. Jurgio Krikščiūno 125-osioms ir Jurgio Krikščiūno-Rimvydo 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kai Kaunas buvo Kaunas : pasivaikščiojimai po miestą 1938 m. / Giedrė Milerytė-Japertienė. - Vilnius : Tyto alba, 2019.
Tai knyga, perkelianti skaitytojus į 1938 m. laikinąją sostinę.

BATNIAVOS SENIŪNIJA
Bubių kaimas

 2018 m. lapkričio 23 d. – Lietuvos kariuomenės šimtmečio minėjimo dieną – Bubių kaime atidengta unikali medinė skulptūra. Skulptūra, kurioje įamžintos trys Lietuvos vėliavos spalvos, skirta Lietuvos 100 – čiui paminėti. Skulptorius Tadas Vosylius.

Daugiau:
https://kaunas.kasvyksta.lt/2018/11/23/kultura/salia-kauno-isskirtinis-statinys/
https://kaunas.kasvyksta.lt/2018/11/23/kultura/salia-kauno-isskirtinis-statinys/

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/ 

KAUNO MIESTO IR KAUNO RAJONO DALIS

„KAUNO TVIRTOVĖ "– tai gynybinių įtvirtinimų sistema, pastatyta Kaune ir jo apylinkėse 1882–1915 metų laikotarpiu ir turėjusi apginti vakarinę Rusijos imperijos sieną". Kaunas buvo strategiškai svarbi vieta: miestą kirto geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva ir Sankt Peterburgas–Karaliaučius, buvo pastatytas tiltas per Nemuną ir geležinkelio tunelis, čia susikirto svarbūs keliai. Be to, įkurti tvirtovę dviejų didelių upių santakoje buvo strategiškai tikslinga – tokia natūrali gamtinė aplinka, iškilus reikalui, priverstų puolančiąją kariuomenę išsklaidyti savo jėgas. Pablogėjus Rusijos ir Vokietijos santykiams, XIX a. 8 dešimtmetyje imta svarstyti pirmosios klasės tvirtovės įkūrimo Kaune galimybė, o galutinis sprendimas priimtas 1879 m. po Rusijos–Turkijos karo.Pirmuoju statybos etapu (1882–1889 m.) buvo pastatyti 7 fortai, 9 tarpinės baterijos, centriniai įtvirtinimai, kazematuoti sandėliai, kareivinės, administraciniai pastatai. Pirmo Kauno tvirtovės generalinio plano sudarytojai: generolai Konstantinas Zverevas, Nikolajus Obručevas ir pulkininkas Ivanas Valbergas. Visi pirmo statybų etapo fortai statyti pagal tipinį 1879 m. Rusijos imperijos mūrinio forto projektą, todėl yra panašios konstrukcijos, skiriasi tik konstrukcinių elementų išdėstymu ir integravimu į reljefą. Šie fortai paprastai yra netaisyklingo penkiakampio formos, turi dvi savarankiškas – artilerijos ir pėstininkų – pozicijas, kareivines, kazematuotas slėptuves ir šaudmenų sandėlius. Fortus juosia gynybiniai grioviai, kurių gynybai skirti užnugario kaponieriai, puskaponieriai ir centrinis kaponierius. Didžiąją dalį forto perimetro juosia kontreskarpinė siena, užnugarį – eskarpinė siena. Ilgalaikės baterijos – tai sunkiosios ir prieššturminės artilerijos pozicijos, išdėstytos tarpuose tarp fortų, toje pačioje fortų žiedo linijoje, ir skirtos užtikrinti besiginančios tvirtovės artilerijos jėgą. Baterijos kur kas mažesnės už fortus, susideda iš vienos ar kelių slėptuvių-sandėlių ir nedidelių galerijų, nutiestų į barbetus. Baterijas juosiantys gynybiniai grioviai, skirtingai nei fortų, neturėjo plytinių sienų.
Vėlesnį statybų etapą galima apibūdinti kaip Kauno tvirtovės modernizaciją. 1890 metais pagal S. Glinkos-Jančevskio projektą pradėti statyti Linkuvos gynybiniai įtvirtinimai, kurių pagrindą sudarė VIII fortas, vėliau įjungtas į modernią vientisą gynybinę sistemą. Šis fortas, X baterija, kairiojo sparno liunetas buvo sujungti žemės pylimais, taip pat kairiajame ruožo flange įrengtas vienintelis Kauno tvirtovėje vandens griovys. Šio forto statyboje jau naudotas betonas, jis buvo aprūpintas elektros energija, kanalizacija ir kitomis to meto naujovėmis. Pastačius VIII fortą, buvo uždaryta pirmoji fortifikacinė linija. Pastebėjus tvirtovės planavimo trūkumus, 1903 m. pagal naujausią profesoriaus K. Veličkos 1897 m. planą pradėtas statyti IX fortas. Šis fortas gerokai mažesnis, turėjo tik vieną – pėstininkų – poziciją, jo statyboje naudotas betonas, forte įrengta elektra, kanalizacija. 1908 m. patvirtintas fortų modernizacijos planas: nuspręsta modernizuoti pirmus 6 fortus, tačiau galutinai modernizuoti tik pirmieji trys. 1912 metais patvirtintas tvirtovės plėtros planas: suprojektuota antroji fortifikacinė linija su 12 naujų fortų. Tačiau dėl prasidėjusio I pasaulinio karo šis projektas galutinai neįgyvendintas – statybos darbai tevyko du sezonus, per juos buvo spėta pradėti betonuoti kazematus Romainių (dar vadinamame X forte ir iš dalies suformuoti reljefą kituose antrosios linijos fortuose.
Parengė Renata Kilinskaitė
Daugiau: http://atfort.kaunas.lt/
Lit.: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/997

Nuo 2018 m. balandžio mėnesio Viešojoje bibliotekoje veikia Mažųjų smalsučių klubas „0+“. Šis klubas išskirtinis tuo, kad jo nariai į klubą ne tik ateina, bet ir atropoja! Šį klubą įsteigusios bibliotekos darbuotojos - Vaikų centro edukatorė Šarūnė Baltrušaitienė ir bibliotekos dailininkė Greta Duobienė tikisi, kad mažylių draugystė su knyga, prasidėjusi nuo pirmųjų mėnesių, tęsis visą gyvenimą. Viena iš susitikimo dalių - „paskaityk man, mama“ yra susijusi su knyga.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Zapyškio biblioteka prisijungė prie Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos LBD skyriaus pilietinės iniciatyvos „Gimtųjų žodžių apkabintas, aš gyvas kalboje“ (J.Marcinkevičius) ir pakvietė priešmokyklinės grupės vaikus į popietę.

Stiprinant mamos ir dukters tarpusavio ryšį, šiltus santykius, gegužės 8 dieną Zapyškio bibliotekininkė Elvina Čirkova pakvietė į kūrybinę popietę „Mama - pabūkime kartu“.

Kaip ir kasmet, balandžio 23–29 dienomis, visose šalies bibliotekose vyko Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šių metų tema mums visiems primena, kad „Kartu mes kuriame ateitį“. Zapyškio bibliotekavisą savaitę vaikus ir suaugusius kvietė į renginius, skirtus paminėti Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei.

Birželio 20 dieną Zapyškio bibliotekoje vyko simbolių ir jų prasmių tyrinėtojos bei knygos „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ autorės Rasos Ambraziejienės paskaita ir knygos pristatymas „Pažink mūsų prigimties kultūros ženklus“.