GARLIAVOS KNYGNEŠIO KAZIO AGLINSKO ŽMONA

Kazys Aglinskas Garliavos bažnyčioje 1891 m. birželio 25 (7) d. susituokė su Liudvika Nikolai. Ji gimė Balbieriškyje, tėvai – Feliksas Nikolai ir Juzefa Matuzevičiūtė; manytina, kad tėvas buvo prancūzų kilmės. Nikolai šeima buvo griežtų lietuviškų pažiūrų. Liudininkais buvo pakviesti Motiejus Holiakas (Oleka), gydytojas, gyvenantis Maskvoje, ir Tomas Ferdinandas Žilinskas iš Veiverių, ėjęs valstybės tarėjo pareigas, Veiverių mokytojų seminarijos mokytojas, didysis lietuvybės puoselėtojas. Kazimiero ir Liudvikos santuoka patvirtinta asmeniniais jų parašais.
Liudvika Aglinskienė buvo vyro bendramintė ir aktyviai įsitraukė į draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo veiklą. Ji ne tik priiminėdavo atgabentas laikraščių ir knygų siuntas, jas slėpdavo, bet ir organizuodavo leidinių išgabenimą tolimesniais keliais, šelpė ir maitino užėjusius knygnešius. Namus ne kartą krėtė caro žandarai, ieškojo draudžiamos spaudos. Tačiau ji visuomet rasdavo būdų apsisaugoti.
Po vienos kratos praėjus kelioms dienoms, nuo žandarų sumušimo, nervinio sukrėtimo, L. Aglinskienė, būdama tik 45 metų, mirė.
Mirė 1906 m. balandžio 17 (30) d.

Lit. iš knygos Garliava. Laikas ir žmonės / I. Stepukonienė.– Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras [2016]: 1008 p.

Vargonininkas, pedagogas, chorvedys

Gimė 1903 m. vasario 5 d. Viekšnelių k., Telšių r.

KNYGNEŠYS

Gimė 1865 m. Vanagų kaime, Ukmergės apskrityje.

Buvo trobelninko sūnus, nuo 8 iki 22 tarnavo pas ūkininkus. Mokėsi batsiuvio amato. 1889 m. apsigyveno Raudondvaryje, plukdė į Vokietiją sielius. Grįždamas parsigabendavo knygų, religinių paveikslėlių, Gyvojo rožančiaus brolijos kortelių. Vėliau užsiėmė tik spaudos platinimu, apie 16 metų. ( iki draudimo panaikinimo). 1895 m. buvo sulaikytas policijos netoli Babtų, atimta 91 lietuviška knyga. Nubaustas 2 mėn. arešto policijos areštinėje. 1897 m. sulaikytas Virbalio muitinėje – palto kišenėse rado 32 lietuviškas maldaknyges, ir apie 300 religinių paveikslėlių. Gavo 3 mėn. arešto.
Nuo 1903 m. gyveno Novosiolkos vienkiemyje Molėtų rajone.

Mirė 1935 m.

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904 / B.Kaluškevičius .- 2004.

KNYGNEŠYS, GYDYTOJAS

Gimė 1868 m. sausio 13 d. Girininkuose, Garliavos apyl. Kauno raj.

Mokėsi Veiveriuose, Seinuose. 1881-1888 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1888-1893 m. – Maskvos universitete, Medicinos fakultete. Dalyvavo slaptos lietuviškos studentų draugijos veikloje. Gavęs gydytojo diplomą, dirbo  Maskvoje, nuo 1894 m. – Smolenske. Įtarus platinant lietuvišką spaudą, P. Kairiūkščio bute buvo atlikta krata. Buvo rasta lairaščio „ Ūkininkas“ du numeriai. Paskirtas trijų mėnesių areštas. 1902 m. caro paliepimu ištremtas vieniems metams. 1920 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo ligoninėse, rašė straipsnius į medicininę spaudą.

Mirė 1932 m. lapkričio 3 d. Kaune.

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004.

KNYGNEŠYS

Gyveno Čekiškėje, Kauno raj.

Nuo 1895 m. gyveno Ariogaloje, Raseinių raj. Tarnavo dvaruose, klebonijoje. Buvo raštingas. Lietuvišką spaudą platinti pradėjo apie 1890 m., gabendavo iš Mažosios Lietuvos. Iš karto nešdavo apie 4 pūdus (apie 64kg). Kartu su vyru eidavo ir žmona Ieva Povilaitytė- Ivanauskienė. Palaikė ryšius su kitais knygnešiais - Pranu Paprecku, Juozu Karabinu ir kt. Platindavo vaikščiodamas po kaimus, knygas nešdavo kuprinėje. Ivanauskų namuose kratos būdavo dažnai. Knygas slėpdavo bažnyčios varpinėje. Įkliuvo su lietuviška spauda tik 1910 m. ties Seredžiumi. Ištrūkęs iš policijos, pabėgo į JAV ir ten po poros metų žuvo anglių kasykloje. Likusi Lietuvoje žmona tęsė lietuviškos spaudos platinimą.

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004.

KNYGNEŠYS

Gimė 1862 m.

1885 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Deltuvos (Ukmergės r.), Lygumų (Pakruojo r.), Skaudvilės (Tauragės r.), Raudėnų (Šiaulių r.) ir kitose parapijose. Kunigaudamas platino religinio turinio knygas ir laikraščius. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, vėliau „Šaltinyje“, „Draugijoje“, „Vilniaus žiniose“ ir kituose. Prasidėjus 1905 m. revoliucijai prisidėjo prie tautinio lietuviško judėjimo. Carinei administracijai pasiūlius kunigą nubausti, buvo pažemintas pareigose ir išsiųstas į Babtų parapijos Muniškių filiją.

Mirė 1917 m. lapkričio mėn. 26 d. Muniškiuose, Kauno raj.

KNYGNEŠYS

Gimė apie 1830 m.

Gyveno Juočionių kaime (kaimas buvo netoli Kulautuvos), Kauno r. Sielininkas 1885 m. rugsėjo 12d., grįžtant iš Mažosios Lietuvos, Kauno geležinkelio stotyje muitininkai iš jo atėmė dvi lietuviškas knygas. 1888 kovo 18 d. Kauno apygardos teisme išteisintas.

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004.

KNYGNEŠYS

Gimė 1841 m.sausio 18 d. Suvalkijoje

Kunigu įšventintas 1865 m. kovo 5 d. Pirmosios kunigavimo vietos nežinomos. Vėliau iki 1873 m. buvo Seinų katedros vikaras. 1873-1881 m. kunigavo Lenkijoje. 1882 m. paskirtas Garliavos klebonu ir Marijampolės dekanu. Šias pareigas užėmė iki mirties. Važiuodamas į Seinus pas vyskupą dekanato reikalais seminarijos studentams nuveždavo lietuviškos spaudos, kurios gaudavo iš Kalvarijoje gyvenusio knygnešio kunigo Adomo Grinevičiaus. Grįždamas atgal Kalvarijoje gaudavo lietuviškos spaudos Kauno kunigų seminarijos auklėtiniams.

Mirė 1907 m. spalio 4 d. Garliavoje, Kauno raj.

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004.

KNYGNEŠYS

Gimė 1858 m.  gruodžio 26 d. 

Jaunystėje dirbo mokytoju. 1889 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1894 m. ir paskirtas vikaru į Saudargą.1897 m. perkeltas į Garliavą, 1900 m. - į Jelenevą (Lenkija). 1901 m. perkeltas vikaru į Šunskus, o 1902 m. – vėl į Garliavą. 1910 m. paskirtas Pažėrų klebonu. Čia rūpinosi mokyklos statybomis.

Mirė 1920 m. Pažėrų km., Kauno raj.

Lit.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. – Vilnius : Diemedis, 2004

https://bbf.lt/AgKxn

KNYGNEŠYS

Gimė apie 1863 m.

„Eina ir lieka pėdos gilios
Ir jų neužsnigt.
Smagu po gimtą žemę vaikščiot
Ir pėdsakus palikt...“ (J.Marcinkevičius)

Gimė 1863 m. Riogliškių km., ūkininkų šeimoje. Vaikystėje lankė Zapyškio pradinę mokyklą. Mėgo skaityti knygas, domėjosi gimtojo krašto istorine praeitimi. Buvo gabus, mokėjo keletą kalbų. Spaudos draudimo metais B. Sutkus bendravo su vietiniais knygnešiais, iš jų gautas knygas ir laikraščius platindavo gyventojams. Artimi ryšiai jį siejo su Vincu Kudirka. Būsimasis daktaras vasarą gyveno pas dėdę kleboną Jurgį Kolytą. B. Sutkus tapo tikru V. Kudirkos talkininku Zapyškyje. Kadangi V. Kudirką nuolat sekė caro žandarai, klebonas J. Kolyta prašė sūnėno nelaikyti klebonijoje draudžiamų knygų, nes žandarai jų ieškojo ne tik klebonijoje, bet ir bažnyčioje. Tačiau B. Sutkus buvo sumanus konspiratorius - mokėdavo paslėpti knygas bažnyčioje esančioje vargonų spintoje ir po laiptais.
B. Sutkus bendravo su dvarininke Marija Daukšaite-Dambravičiene. Ji nuo 1883 m. globojo studijuojantį V. Kudirką. Jos namuose vykdavo pasitarimai knygų platinimo klausimais. Pasitarimuose dalyvaudavo V. Kudirka ir B. Sutkus.
B. Sutkus vedė būdamas 33 metų. Turėjo12 vaikų, iš kurių išaugino aštuonis. Aktyviai rūpinosi savarankiškos Lekėčių parapijos įsteigimu, dalyvavo visuomeninėie veikloje, rinko spaudos draudimo laikotarpio knygas ir laikraščius. Domėjosi muziejininkyste: buvo surinkęs nemažai titnaginių kirvukų ir senoviškų girnų kolekciją. Dalį surinktų eksponatų perduodavo į muziejus. Net Ir sulaukęs garbaus amžiaus, jei reikėdavo, B. Sutkus pėsčiomis ateidavo ir į Kauną.
Artimai bendravo su dailininku Jonu Šileika, kuris apie 1932 m. nutapė B. Sutkaus portretą. Su gamta, su gimtuoju kraštu nepertraukiamais ryšiais susietą žmogų matome šiame B. Sutkaus portrete. Orus, inteligentiško veido valstietis, buvęs knygnešys, ramus ir didingas rymo gimtojo Nemuno šlaite, prie senos liepos, kurios drevėje slėpdavo knygas.

B. Sutkus mirė 1945 m., sulaukęs 82-ejų. Palaidotas Lekėčių kapinėse.
Prosenelio knygnešio pomėgį knygai paveldėjo proanūkės Alma Ališauskaitė-Drumelienė ir Saulė Ališauskaitė-Vaidelienė.

Lit. :
Novužės krašto vaikai / Bernardas Aleknavičius, Vincentas Aleknavičius. - Marijampolė : Ramona, 1999 (Kaunas : Spindulys). - 2 t. : iliustr.. - ISBN 9986-851-27-0
[D.] 1 : XVIII-XIX a. iškilieji zanavykai. - 1999. - 243, [1] p. : iliustr., faks.. - Tiražas 1000 egz.. - ISBN 9986-851-26-2 (įr.) : 30 Lt

Ėjo vyrai nemunais [ Lekėčių miestelio gyventojų visuomeninė veikla] / Bernardas Aleknavičius.- XXI amžius, 2001, Nr. 89.
Knygnešys ir švietėjas Baltrus Sutkus / Antanas Vaičius. - Iliustr. - Iš krašto praeities // Naujos tėviškės žinios. - ISSN 1392-8686. - 2006, geg. 6, p. 6.