Linksmakalnis Liutsbergis

Linksmakalnis (Litsbergis) 2005

NEGAUSIUOSE RAŠYTINIUOSE ŠALTINIUOSE APIE L1NKSMAKALNĮ MINIMA-CITUOJU;IKI 1944 METŲ LINKSMAKALNIS NIEKUO NEIŠSISKYRĖ IŠ KITŲ KAIMŲ, ŽMONĖS AUGINO GYVULIUS, ARĖ LAUKUS,IR BUVO VOS KELIOS SODYBOS...'

NESINORĖJO TIKĖTUOG TOKIOS GRAŽIOS GAMTOS PRIEGBLOBSTYJE, ISTORIJA PRASIDEDA TIK NUO II-JO PASAULINIO KARO,BEI RUSŲ ĮKURTOS ŽVALGYBOS BAZĖS. IR AŠ NEKLYDAU.

1944 METAIS LINKSMAKALNYJE ĮSIKURIA RUSIJOS KARIŠKIAI,ATVAROMI VOKIEČIŲ BELAISVIAI IR PRADEDAMOS DIDŽIULĖS STATYBOS. ANT PASTATŲ ATSIRANDA RAIDĖS NKVD,MVD,KGB. TERITORIJA APTVERIAMA AUKŠTA SPYGLIUOTA TVORA. ĮĖJIMAS TIK SU LEIDIMAIS. ČIA KARINĖ BAZĖ, TAI TSRS KGB RADIOTECHNIKOS IR RADIOELEK¬TRONIKOS, UŽSIENIO ŽVALGYBOS IR DIPLOMATINIO RYŠIO SU VAKARŲ EUROPA , DALINYS. ŠIĄ TERITORIJĄ VALDĖ SOVIETŲ KARIŠKIAI. PAŠALINIAI ŽMONĖS ČIA NEPATEK¬DAVO. PRIE PAGR. VARTŲ STOVĖJO AUTOMATAIS GINKLUOTI KAREIVIAI.

1944 M. ATVARYTI VOKIEČIŲ BELAISVIAI PRADEDA STATYTI GYVENAMAUOSIUS NAMUS. SENOS SODYBOS SUNAIKINAMOS.ŽMONĖS IŠKELIAMI GYVENTI KITUR. PASIBAIGUS STATYBOM VOKIEČIŲ BELAISVIAI SUŠAUDOMI. DAUGIABUČIUOSE APSIGYVENA RUSŲ KARIŠKIAI.

KARINIS MIESTELIS TURĖJO VISKĄ;SAVĄ LIGONINĘ, KULTŪROS RŪMUS, BIBLIOTEKĄ, VAIKŲ DARŽELI, 10-METĘ MOKYKLĄ,PARDUOTUVĘ KURI TUO METU GARSĖJO PREKIŲ GAUSA. ĮSTAIGŲ DARBUOTOJAI GYVENO VIETOJE, TODĖL PAŠALINIAI ČIA IR NESIPAINIOJO.

VOKIEČIAI BAIMINASI.KAD II-JO PASAULINIO KARO METAIS KAUNO APYLINKĖSE ŽUVUSIŲ TAUTIEČIŲ PALAIKAI PERLAIDOJ ANT NEBŪTŲ IŠNIEKINTI. 2001 METŲ VASARĄ VOKIETIS MANFREDAS DROBĖ LINKSMAKALNYJE IEŠKOJO VOKIEČIŲ KARO BELAISVIŲ PALAIKŲ. SURADO NEDAUG, NORS ŽINOMA, JOG STATYBOMS BUVO ATVARYTA NEMAŽAI BELAISVIŲ.

VYKDANT KRAŠTOTYRINĮ DARBĄ GRETIMOJE GYVENVIETĖJE- ILGAKIEMYJE-GYVENTOJA JANINA ISATKINIENĖ PASAKOJO, JOG VOKIEČIŲ BELAISVIAI IR ČIA BUVO ATVEŽAMI DARBAMS, BET SUŠAUDYTŲ ČIA NEBUVO.

JANINA ISATKINIENĖ PAMINĖJO VIENĄ IŠ SVARBIAUSIŲ FAKTŲ, JOG VEIVERUKŲ (DABAR PAJIESIO) KAPINAITĖSE YRA KUPSTAS, KURIS ŽYMI VOKIEČIŲ KARO BELAISVIŲ DALAIKUS. ŠIĄ ŽINIĄ PRANEŠIME VOKIEČIAMS, KURIE 2004 METŲ LIEPOS 17 D. LINKSMAKALNYJE PASTATĖ PAMINKLINI AKMENĮ „VOKIEČIŲ KARO AUKOMS, KURIŲ KAPŲ NEBUVO ĮMANOMA SURASTI, ATMINIMUI". TEKSTAS VOKIEČIŲ IR LIETUVIŲ KALBOMIS. NUO ŠIO LAIKO JIE DAŽNAI LANKOSI LINKSMAKALNYJE IR DĖKOJA MŪSŲ GYVENTOJAMS UŽ SUTVARKYTĄ APLINKĄ PRIE PAMINKLINIO AKMENS.

LINKSMAKALNIO KULTŪROS CENTRO KRAŠTOTYROS KLUBAS 2001 M. VASARĄ SU VOKIEČIU MANFREDU DROBE( stovi centre) KASINĖJANT VOKIEČIŲ KARO BELAISVIŲ PALAIKUS NUOTRAUKA S. KREGŽDIENĖS

MIRTIS TIES NEMUNU(1)

Vokiečiai baiminasi, kad Antrojo pasaulinio karo metais Kauno apylinkėse žuvusių tautiečių palaikai perlaidojant nebūtų išniekinti juodųjų vertelgų.

Manfredas Drobė, dabar jau pensininkas Bundesvero papulkininkis, savo žetoną į Lietuvą atsivežė tam, kad galėtų parodyti, kaip atrodo vokiečių kario asmens atpažinimo ženklas.

MIRTIS TIES NEMUNU(2)

Ruošiantis perlaidoti Antrojo pasaulinio karo metais žuvusius vokiečių karius, buvo iškirsta brūzgynais tapusi alyvų giraitė -pro senąsias Zapyškio kapinaites atsivėrė vaizdas į koplytėlę ir vaizdingus Nemuno šlaitus

Teko iškirsti alyvų giraitę

Šių metų kovą pradėjęs darbą Kauno rajone, M.Drobė teigė veiklos Lietuvoje turįs penkeriems metams. Inžinieriaus, buvusio Bun-desvero papulkininkio, užduotis surašyti visas įmanomas vokiečių karių palaidojimo vietas, skrupulingai suregistruoti kapavietes, identifikuoti jose palaidotus karius, palaikus pervežti į laikinąją saugojimo vietą, o vėliau perlaidoti į jau tikrai amžinojo poilsio vietą. Lietuvoje arba - jei pageidaus surasti žuvusiųjų giminės - Vokietijoje. Valstybiniai Vokietijos ir Lietuvos susitarimai garantuoja vokiečių karių kapų apsaugą ir karo metu žuvusių vokiečių teisę į amžiną ramybę bei draudžia šalia vokiečių kapinių statyti ir įrengti bet kokius objektus, nesuderinamus su tų vietų orumu.

Vakar M.Drobė turėjo baigti iškasti savo žuvusius tautiečius, palaidotus senosiose Zapyškio kapinaitėse. M.Drobei patarimais talkinanti Kauno rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriaus kultūros vertybių vyriausioji specialistė Vidimanta Poškaitienė papasakojo, kad nepraeinamais alyvų brūzgynais virtusiose, 1825-1925 metais veikusiose kapinaitėse pirmiausiai teko iškirsti visus krūmus. Paskui iš anksto su Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritoriniu padaliniu suderintose vietose pasamdyti lietuviai darbininkai pradėjo kasti.

Rado mažai žetonų

Zapyškio kapinaitėse radome 31 žuvusiojo palaikus, tačiau tik 12 žetonų", - apgailestavo vokietis. Nerūdijančio metalo žetoną, žuvus kariui, įdėdavo į burną, taip iš anksto palengvinant asmenybės identifikavimo procedūrą. Raudonu markeriu plane pažymėjęs pagal žetonus identifikuotų karių kapavietes, M.Drobė atsivertė susegtą pluoštą dokumentų ir pagal archyvo duomenis ėmėsi kitų karių atpažinimo procedūros.

M.Drobės pasakojimu, kiekviename vokiečių karių būryje būdavo specialus žmogus, rinkdavęs in-formaciją apie karius. Kai karys žūdavo, būdavo užfiksuojama jo žuvimo data, vieta ir sužeidimo po¬būdis. Visos žinios suplaukdavo į specialią Vokietijos įstaigą "Deutsche Dienstelle", kurios archyvu dabar naudojasi Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga.

Šalia vieno Zapyškio kapinaitėse Antrojo pasaulinio karo metais palaidoto kario palaikų buvo rasta gertuvė, o joje - pageltusio popie¬rėlio skuteliai, ant kurių buvo vos vos matyti skaičiai. M.Drobė popieriaus lapelio likučius laiko polietileno paketėlyje, taip juos apsaugodamas nuo kenksmingo atmosferos poveikio. Vokietis rodė, kaip pagal kiek geriau įskaitomus skaičius jis savo archyviniuose dokumentuose bando identifikuoti kario asmenybę. Kario kaulai tuo tarpu gulėjo tvirtai užrištame neperšviečiamame pilkšvai žydrame polietileno maiše, panašiame j lietuviškus šiukšlių maišus.

Karių kaulai specialiu mikroautobusu keliaus į laikinąją poilsio vietą netoli Kauno. Ten kiekvieno žuvusiojo palaikai bus perdėti į medinį karstą ("sarkofagą", anot M.Drobė).

M.Drobė negalėjo pasakyti, kurios vokiečių armijos kariai žuvo pries Zapyškiu. "Yra pionierių (gal tiltą per Nemuną statė?), tankistų, motošaulių ir net jūreivių žetonų. Tačiau atpažinimo ženklas, suteikiamas kariui visam gyvenimui, gali byloti viena, o munduras, perkėlus karį tarnauti į kitos rūšies dalinius, ką kita", - aiškino Rytų Vokietijos armijoje, o paskui Bundesvere 27-erius metus tarnavęs papulkininkis ir parodė savo asmeninį žetoną. Dabar jau pensininkas M.Drobė savo žetoną į Lietuvą atsivežė tam, kad galėtų smalsiesiems parodyti, kaip atrodo vokiečių kareivio asmens atpažinimo ženklas.

Laikas - ne sąjungininkas

Didžiausia problema vokiečių karių perlaidojimu besirūpinantys Vokiečių karių kapų globos tauti¬nės sąjungos žmonės vadina laiką. "Seni žmonės miršta, o jaunesni nebežino, kur palaidoti vokiečių kariai", - skundėsi M.Drobė. Jis su nerimu aiškino, ką vokiečiams reiš¬kia karo liudininkų mirtys: "Didėja šansų, kad vokiečių kareivių likimai likę.

"Deja, aš esu tik žmogus, kuriam irgi reikia miegoti ir valgyti", - guodėsi M.Drobė, apgailestaudamas, kad negali pats apvažiuoti visų Kauno apylinkių ir pakalbinti visų senų žmonių. Jis norėtų, kad mačiusieji, kaip buvo laidojami žuvę vokiečių kariai, atsilieptų. Tai M.Drobei labai padėtų, atliekant tautiečių jam patikėtą užduotį. Savo veiklą Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos nariai vadina "darbu taikos vardan".

škasti Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių vokiečių karių palaikai maišuose keliaus į laikinąją poilsio vietą, ten bus perdėti į medinius karstus ir lauks perlaidojimo valandos Zapyškio senosiose kapinaitėse rasti 31 žuvusiojo vokiečių kario palaikai, tačiau tik 12 jų buvo galima identifikuoti pagal rastus žetonus.

Ieškant visų likimo brolių iš Marijampolės, Lazdijų, Alytaus, Varėnos, Kupiškio, Kėdainių, Panevėžio, Kupiškio, Pasvalio, Biržų ir Rokiškio. Tada šalies vidurio ir rytų regionuose žuvę vokiečių kariai, kurių giminės nebus rasti arba nenorės j tėvynę parsigabenti žuvusiųjų palaikų, bus perlaidoti Kauno Šančių karių kapinėse. 2,5 hektaro užimančios kapinės visam laikui galės priglausti apie 10 000 karo aukų.

PRIE PLENTO, SUKANT LIEPŲ ALĖJA LINKSMAKALNYJE YRA SENOSIOS [NEVEIKIANČIOS] VEIVERUKŲ - DABAR VADINAMOS PAJIESIO, KAPINAITES.JŲ PRADŽIA-NAPALEONO LAIKAI.ŠI ARMIJA ŽYGIAVO PER LIETUVĄ [1812M] IR TIES ŠIA VIETA SUSTOJO PAILSĖTI. KARIAI UŽMIGO IR DAUGELIS IŠ JŲ SAŠĄLO. ČIA IR PALAIDOTI.

ĮDOMIOS KAPINAITĖS TUO, KAD ČIA PALAIDOTI IR 1863M. SUKILIME DALYVAVĘ 3 BAUDŽIAUNINKAI, IR VOKIEČIŲ BELAISVIAI, IR RUSŲ KARIAI. ČIA ILSISI IR RAŠYTOJOS GARMUTĖS PRODIEDUKAI - ŠTUOPINIAI.

PASKUTINIS LAIDOJIMAS APIE 1954 M. KAI PASTATĖ IŠLAUŽO BAŽNYČIĄ[1933], ATSIRADO KAPINĖS, DAUG IŠLAUŽIŠKIŲ PERLAIDOJO SAVUS ŠEIMOS AR GIMINĖS NARIUS.

1960 M.PRIE JIESIOS UPELIO[ ŠALIA KAPINAIČIŲ] VYKDĖ MELIORACIJĄ, KASĖ PRŪDUS.PLAČIAU PAKASUS, PRADĖJO RISTIS KAUKOLĖS, KAULAI.PO TOKIO REGINIO KASINĖJIMUS BAIGĖ.SPĖLIOJAMA, AR TAI NAPALEONO ARMIJOS KARIAI [NES ŽEMUTINĖJE KAPINAIČIŲ DALYJE PALAIDOTA],AR RUSŲ ARMIJOS KARIAI. DABAR JAU MAŽAI GYVŲJŲ, KURIE PRISIMINTŲ KAS TEN PALAIDOTA. GERB. JANINA ISATKIN1ENĖ IŠ ILGAKIEMIO PAPASAKOJO , JOG ČIA PALAIDOTA VISA JOS GIMINĖ [ IR DIEDUKAI ].JI DAR PRISIMENA VISUS , KURIE ČIA ILSISI.

DABAR KAPINAITĖSE RADOME RŪSĮ, TAI KOPLYČIOS LIKUČIAI. IKI 1918 M. ČIA BUVO LAIKOMOS ŠV. MIŠIOS. KUNIGAS ATVYKDAVO IŠ GARLIAVOS. 1918 M. KOPLYČIA SUDEGĖ.

KAPINAITĖS BUVO APTVERTOS MEDINE TVORA. KURIOS DABAR NĖRA. LIKĖ DIDŽIULIAI MEDŽIAI. KURIE ĮRĖMINA KAPINIŲ TERITORIJĄ.

SUSIRŪPINOME, AR NAUJAS KELIAS-NEBUS TIESIAMAS PER KAPINAIČIŲ TERITORIJĄ

 

VIENA SENOLĖ IŠ ALYTAUS MINĖJO, KAD IKI II PASAULINIO KARO ,LINKSMAKALNYJE GYVENO VOKIEČIŲ KARIŠKIAI. JI TUO LAIKU DIRBO PRIENUOSE, IR MATYDAVO,KAIP VOKIEČIŲ KARIŠKIAI ATEIDAVO Į RESTORANĄ PIETAUTI.JIE BUVO MANDAGŪS, KULTŪRINGI, KILMINGI...

ŠIE DUOMENYS RENKAMI IR TIKSLINAMI...

GAN ĮDOMI LINKSMAKALNIO GYVENVIETĖS PRAEITIS; PAŠONĖJE SUŠALO DALIS NAPALEONO ARMIJOS, IKI II-JO PASAULINIO KARO GYVENVIETĖJE ŠEIMININKAVO VOKIEČIŲ KARIŠKIAI, PER II-JĮ PASAULINĮ KARĄ ČIA ĮSIKURIA RUSŲ KARIŠKIAI.

 

VAŽIAVUS Į LINKSMAKALNĮ, KAIRĖJE PUSĖJE STOVI RAUDONŲ PLYTŲ PASTATAS. TAI BUVUSIO DVARO ARKLIDĖS. RUSŲ ARMIJOS LAIKAIS ČIA BUVO ĮRENGTI DUŠAI IR SPORTO SALĖ. LINKSMAKALNIS BUVO VADINAMAS LIUSTBERGIU, NES ČIA BUVO LIUSTBERGIO DVARAS. ŠIS PAVADINIMAS NUO CARO LAPŲ . [ 1958 METŲ. (IŠVERTUS IŠ VOKIEČIŲ KALBOS „LINKSMAS KALNAS".SAKO, JOG ČIA GYVENO LINKSMI ŽMONĖS, O KADANGI ŠI VIETOVĖ ANT KALNELIO, TAI IR VADINO „LINKSMAKALNIU".

KAS STATĖ DVARĄ DAR TYRINĖJAMA, BET ŽINOMA, JOG 1909 M.LIUSTBERIO. D-LINKSMAKALNIO DVARĄ NUPIRKO KAZIMIERAS GUSTAITIS, BUVĘS GRAFO TIŠKEVIČIAUS ŪKVEDYS. (O 1938M JĮ ĮSIGIJO ŽINOMAS LIETUVOS VALSTYBĖS VEIKĖJAS JUOZAS TŪBELIS- MINISTRAS PIRMININKAS, FINANSŲ MINISTRAS). IKI 2005M IŠLIKĘ TIK DVARO ARKLIDĖS IR LIEPŲ ALĖJA. DVARAS NUGRIAUTAS PRIEŠ PAT RUSŲ ARMIJOS PASITRAUKIMAIS LINKSMALNIO( apie 1990m).ŽMONĖS PASAKOJO, JOG PO NUGRIOVIMO MĖTĖSI SKULPTŪRŲ LIEKANOS, RASTA MONETŲ.

KAZIMIERAS GUSTAITIS TURĖJO DVARĄ LINKSMAKALNYJE IR RUTKIŠKĖSE

(PRIENŲ RAJONAS). DVARO PONAI - KAZIMIERAS GUSTAITIS, KATERINA ZENIŪTĖ- GUSTAITIENĖ TRYS DUKTERYS VIENA IŠ DUKTERŲ TEOFILĖ GUSTAITYTĖ- MICKEVIČIENĖ IŠVYKO GYVENTI Į LOS ANGELES. TEN IR MIRĖ( 1897-1977) TEOFILĖ GUSTAITYTĖ RAŠĖ LAIŠKUS Į LIETUVĄ SAVO TARNAITEI MARIJAI BEKASOVIENEI IR JOS DUKRAI CECILIJAI PILEIČIKIENEI, KURI NUO 1996M GYVENA LINKSMAKALNYJE. CECILIJA PILEIČI-KIENĖ DIRBO GARLIAVOS POLIKLINIKOJE.JI PADOVANOJO T. GUSTAITYTĖS RAŠY¬TUS LAIŠKUS JOS MAMYTEI.

PO KAZIMIERO GUSTAIČIO MIRTIES, ŽEMĖS ATITEKO DUKTERIMS. 1920-04-27 DO-VANŲ AKTU IŠ LINKSMAKALNIO PALIVARKO PERLEIDO ŽEMĘ SAVO DUKTRIMS;

KAZIMIERAI- KATERINAIGUSTAITYTEI- MASIULIENEI 70 MARGŲ ONAI MAGDALENAI GUSTAITYTEI 70 MARGŲ TEOFILIAI GUSTAITYTEI- MICKFVTČTENE1 70 MARGŲ VISO 210 MARGŲ- 117,3690 HA, JO NUOSAVYBE LINKSMAKALNYJE LIKO 120,0582 HA ŽEMĖS. KITAS ŽEMES K. GUSTAITIS PARDAVĖ LINKSMAKALNIO GYVENTOJAMS , 8 HA VARKALIENEI, 14,7873 HA MICKEVIČIUI IR 8 HA PETRUŠKEVI-ČIENEI.(pridedama „ŽEMĖS REFORMOS NUTARIMAS NR. 931'")

KITAMLINKSMAKALNIO „ŠONE" IRGI BUVO DVARELIS, KURIAME GYVENO LIETUVOS KARIUOMENĖS GENEROLO ANTANO GUSTAIČIO GIMINAITĖ ONA. KARO METAIS ČIA ATSIKRAUSTĖ ANDRIUS PETRUŠKEVIČIUS SU ŽMONA GENOVAITE, MŪSŲ 100- TAMETIS(1898-2004).PO KARO LIKO TIK RAUDONŲ PLYTŲ TVARTAS.

A.PETRUŠKEVIČIUS STEBĖJO SLAPTOS KGB GYVENVIETĖS STATYBĄ. KARI-NIAME MIESTELYJE JIS GAVO DARBĄ- MŪRIJO IR KŪRENO KROSNIS. VIENOJE IŠ JŲ, STEBINT PATIEMS KARIŠKIAMS, DEGINDAVO SLAPTUS DOKUMENTUS. A.PETRUŠKEVIČIUS MATĖ VOKIEČIŲ BELAISVIUS, KURIE STATĖ DAUGIABUČIUS NAMUS, GIRDĖJO KAIP JUOS SUŠAUDĖ...

MANOMA, KAD LINKSMAKALNIS VADINTAS NE TIK LIUSTBERGIUBET IR

LYZENTALIO VARDU. SPĖJAMA. JOG ŠIS PAVADINIMAS BUVO PRIEŠ LIUSTBERGIO

PAVADINIMĄ ŠIE DUOMENYS RENKAMI IR TIKSLINAMI...

GRĮŽTANT ŠIMTU METŲ ATGAL, IŠ VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ SUŽINOME, KAD ŠIS „kampas" - DVARŲ KRAŠTAS.

1920-22 M. PO NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ ŽEMĖS PRADĖTOS DALINTI BEŽEMIAMS IR MAŽAŽEMIAMS NUO 8 IKI 12 HA.ŽEMĖS PAIMTOS IŠ DVARŲ IR IŠPARCELIUOTOS. DVARAI PRADEDA NYKTI. MOKYTOJA IŠ IŠLAUŽO PAGR. MOKYKLOS PASAKOJO, KAIP GERAI PRISIMENA VISUS DVARUS. BET KODĖL ŠIE NUGRIAUTI?.. 1925-26 M. ŠIUOSE KRAŠTUOSE ATSIRADO I-JI DARAKTORINĖ MOKYKLA, NES ČIA BUVO VIEN DVARAI. PRIE DVARŲ KUMEČIŲ VAIKUS MOKINO DARAKTORIUS. VĖLIAU ATSIRANDA MOKYKLOS. LABAI DŽIUGU JOG I-JI DARAKTORINĖ MOKYKLA UŽ TILTELIO, NETOLI VEIVERUKŲ KAPINAIČIŲ.ŠIOMIS DIENOMIS JI STOVĖTŲ ANT PATIES PLENTO VIDURIO. TAIS LAIKAIS ČIA BUVO GARLIAVOS PARAPIJA. KAI PASTATĖ IŠLAUŽO BAŽNYČIĄ(1933) PASIDARĖ IŠLAUŽO PARAPIJA(LIG1 ŠIOL).

 LINKSMAKALNIS ŠIANDIEN

1993 BIRŽELIO 16 D. PASKUTINIS KARIŠKIS IŠVYKSTA IŠ LINKSMAKALNIO. BEVEIK PO 50 METŲ , LINKSMAKALNIS - LIETUVOS RESPUBLIKOS JURISDIKCIJOJE. 1995 M. PEREINA KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ŽINION.

LINKSMAKALNIO TERITORIJA 154 HAJOJE 18 GYVENAMŲJŲ NAMŲ SU 275 BUTAIS. BUTUOSE 13 570 KV. M. BENDROJO NAUDINGO PLOTO. NEMAŽAI NEGYVENAMŲ PASTATŲ. KARTU SU KARIŠKIAIS IŠVYKO IR JŲ ŠEIMOS, LIKO - 70 ŠEIMŲ. 1993 -1994 M.M. LINKSMA¬KALNIS BUVO APMIRĘS. DAUGELIS BUTŲ BUVO NEAPGYVENDINTI, NEŠILDOMI. REIKĖJO SUREMONTUOTI KOMUNIKACIJAS BEI STOGUS.

NUO 1996 M. LINKSMAKALNIS VĖL ATGIJA. ATSIKRAUSTO NAUJI GYVENTOJAI , ATIDAROMA LIETUVIŠKA MOKYKLA - DARŽELIS. LIETUVIŠKA BIBLIOTEKA, NUO 1997 M. -KULTŪROS CENTRAS, VEIKIA MEDICINOS PUNKTAS, PARDUOTUVE.YRA DEŠIMTMETĖ MOKYKLA, BET JI VEIKĖ TIK GYVENANT RUSŲ KARIŠKIAMS.

L1NKSMAKALNYJE 3 GATVĖS, KURIOSE GYVENA ŽMONĖS DAUGIABUČIUOSE

NAMUOSE.TAI ŽALIOJI,LIEPOS,SAULĖS GATVĖS. SAULĖS G. NAMAI STATYTI 1961 - 1962 M. IR VADINTI CHRUŠČIOVKOMV. ŽALIOJOJE-DVIAUKŠČIAI NAMAI STATYTI 1947-1950 M. TARYBINIAIS LAIKAIS VEIKUSI PARDUOTUVĖ STATYTA 1952 M. DABAR ŠIS NAMAS PRIVATIZUOTAS. DABARTINĖS RAŠTINĖS PATALPOSE BUVO ĮRENGTA RUSIŠKA BIBLIOTEKA. PASTATAS STATYTAS 1949 M., SUREMONTUOTAS 1999 M. KARIŠKIAI TURĖJO LABAI DIDELIUS KULTŪROS RŪMUS, KURIE PASTATYTI 1953 M. DABAR PASTATAS NENAUDOJAMAS.

LINKSMAKALNIS 1995m.

Praėjusiais mokslo metais Linksmakalnyje buvo atidaryta pirmoji lietuviška klasė. Su savo mokiniais - keturiais septynmečiais mokytoja J.Jankauskienė dirbo buvusios karinio miestelio dešimtmetės mokyklos dviejose klasėse. Mokytojos iniciatyva čia dar veikė "Nykštuko" mokyklėlė. Į ją kartą per savaitę susirinkdavo ikimokyklinio amžiaus vaikai. Drauge ateidavo ir mažųjų mamos. Švietimo skyriaus ir gyvenvietės vadovų nuomone, rimčiau kurtis tokiame dideliame pastate netikslinga, - ne vieneri metai praeis, kol vėl jo viso prireiks mokyklai. Tad nuspręsta mokyklą perkelti į netoliese esantį dviejų aukštu, pastatą. Anksčiau čia buvo kariškių vaikų darželis. Prieš pat išvedant rusų kariuomenę pabaigtas statyti darželis buvo vienas gražiausių Respublikoje. Deja, po kelerių metų nežinios ir netvarkos šią vasarą jį teko remontuoti. Didieji darbai, kaip sakė J.Jankauskienė (dabar jau mokyklos direktorė) pabaigti paskutinėmis dienomis prieš mokslo metų pradžią. Darbininkams dar teks padirbėti ant stogo, atlikti kitus smulkius darbus. Trūksta įrangos virtuvėje. Kol kas pasitenkinama viena buitine virykle ir vienu šaldytuvu. Bet aštuoniolikos metų pedagoginio darbo patirtį turinti direktorė įsitikinusi, kad sąlygos dirbti puikios ir mokytojoms, ir vaikams. Kuriantis naujojoje vietoje daugiausia padėjo mokinukų tėvai: vyrai nupjovė teritorijoje žolę, moterys prisodino gėlių, išvalė langus, pasiuvo užuolaidas.

Pirmame aukšte mokosi pirmokai ir antrokai. Čia - ir darželinukų grupė. Joje - 22 vaikai. Pareiškimų buvo kur kas daugiau, bet šeimos, kuriose nors vienas iš tėvų nedirba, sutiko palaukti. Spalio mėnesį tikimasi sukomplektuoti antrąją grupę. Viename kambaryje su atskiru išėjimu kuriasi Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas. Jau suvežti nauji baldai. Baigiamas formuoti pradinis knygų fondas. Naujos bibliotekos atidarymas didelis įvykis, kai Lietuvoje daug kur bibliotekos uždarinėjamos.

Antrasis aukštas šiuo metu tuščias.

2000-ŠIAIS METAIS GYVENVIETĖJE VEIKIA 1 PARDUOTUVĖ, ĮKURTAS NARKOMANŲ REABILITACIJOS CENTRAS" SUGRĮŽIMAS"'.

2001 M. LINKSMAKALNYJE GYVENA 750 GYVENTOJŲ, IŠ JŲ 250 VAIKŲ IR JAUNIMO.

LINKSMAKALNIO KULTŪROS CENTRE DVI KULTŪROS DARBUOTOJOS-AIDA ŽVIRBLIENĖ IR SIGITA KREGŽDIENĖ. SUBURTI MENO KOLEKTYVAI;LĖLIŲ TEATRAS, VOKALINIS ANSAMBLIS, VAIKŲ VOKALINIS ANSAMBLIS, LIETUVOS ŪKININKIŲ DRAUGIJA LINKSMAKALNIO SKYRIUS,- VADOVĖ AIDA ŽVIRBLIENĖ. FOLKLORO GRUPĖ, KRAŠTOTYROS BŪRELIS - VADOVĖ SIGITA KREGŽDIENĖ.

2001 M. DARŽELĮ - MOKYKLĄ LANKO APIE 100 VAIKŲ. VEIKIA 2 DARŽELIO GRUPĖS, 4 MOKINIŲ KLASĖS.

2000 - 2001 M..M DAUG NEGYVENAMŲ PASTATŲ PRIVATIZAVO LINKSMAKALNIO GYVENTOJAI, TAČIAU ŽEMĖ TAIP IR LIKO VALSTYBĖS.

2002-2004 M.M DAUG KAS PASIKEITĖ. KULTŪROS SRITYJE DIRBA 3 DARBUOTO¬JAI. DARŽELYJE VEIKIA 3 GRUPĖS, 4 KLASĖS. NEMAŽAI PASTATŲ PERDUOTA TURTO FONDUI, JIE PARDUODAMI AUKCI ONUOSE. VEIKIA I PARDUOTUVĖ, BET KITOJE VIETOJE. RUOŠIAMASI KAUNO RAJONO KULTŪROS CENTRAMS SUTEIKTI JURIDINĮ STATUSĄ, LINKSMAKALNIO K.C. TAIP PAT.

2004 M. GEGUŽĘ LINKSMAKALNIS NETENKA 105 METŲ GYVENTOJO ANDRIAUS PETRUŠKEVIČIAUS.

 

2003 BIRŽELIO 28 D. LINKSMAKALNYJE PASTATYTA TAUTODAILININKO KAZIMIERO MARTINAIČIO MEDŽIO SKULPTŪRA „ANGELAS", SKIRTA RUSIJOS KARIUOMENĖS IŠVEDIMO IŠ LINKSMAKALNIO 10- MEČIUI PAŽYMĖTI.

2004 M. PASTATYTAS PAMINKLINIS AKMUO SKIRTAS MIRUSIEMS IR SUŠAUDYTIEMS VOKIEČIŲ KARO BELAISVIAMS, PO II PASAULINIO KARO STAČIUSIEMS KARINĘ KG B RADIOELEKTRONIKOS BAZĘ LINKSMAKALNYJE.

2005 M. LINKSMAKALNIO KULTŪROS CENTRE DIRBA 3 DARBUOTOJAI-

DIREKTORĖ AIDA ŽVIRBLIENĖ, MENO VADOVĖ VALĖ DERVINIENĖ,

MENO VADOVAS VACLOVAS ŽVIRBLIS. 2005 KOVO 18 D. KULTŪROS CENTRUI

SUTEIKTAS JURIDINIS STATUSAS.

VEIKIA 2 VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS- LINKSMAKALNIO KAIMO BENDRUOMENĖ, PIRMININKAS VACLOVAS ŽVIRBLIS IR LIETUVOS ŪKININKIŲ DRAUGIJOS LINKSMAKALNIO SKYRIUS „NENDRĖ"( TAI MOTERŲ DRAUGIJA, KURIOS VEIKLA -MOTERŲ ŠVIETIMAS), PIRMININKĖ AIDA ŽVIRBLIENĖ.

RAŠTINĖJE DIRBA SENIŪNO PAVADUOTOJAS LINKSMAKALNIUI RIMUTIS ADOMAITIS.

KULTŪROS CENTRO PATALPOSE RENGIAMAS LINKSMAKALNIO MUZIEJINIS KAMBARYS. JAU PADARYTA PRADŽIA „ANGELO" MUZIEJUI LINKSMAKALNYJE.

Darbą parengė: Linksmakalnio kultūros centro direktorė Aida Žvirblienė