Kauno rajono miesteliai ir gyvenvietės - Mastaičiai

Senieji vietos gyventojai kaimo pavadinimo kilmę aiškina dvejopai: vieni sieja su žodžiu ,,mąstyti” (1), kiti – su rusų kalbos žodžiu ,,мосm” [most] (tiltas).Į Kauną per Mastaičius ir Garliavą žmonės keliaudavo pėsčiomis arba arkliais iš gana tolimų vietovių: Girininkų, Agurkiškės, Kajeckų ir kitų miškuose esančių kaimų. Jie veždavo į miestą parduoti miško gėrybes ir žemės ūkio produktus.Ties Mastaičiais juos sutikdavo Garliavos žydeliai ir prašydavo kuo pigiau parduoti prekes. Žmonės buvo neturtingi, todėl už savo surinktus grybus, uogas, užaugintus javus, daržoves norėjo gauti daugiau pinigų. Negalėdami atsikratyti žydų, jie sakydavo: ,,Pamąstysim, pamąstysim...” ir, botagu sudrožę arkliui, nuvažiuodavo tolyn.Žydeliai pasitikdavo kitus kaimiečius ir ne ką iš jų nuderėdavo, nes šie pamąstę taip pat Kauno link nuvažiuodavo. Nuo dažnai kartojamo žodžio ,,pamąstysim” ir kilęs kaimo pavadinimas.Šį pasakojimą pateikė Bronė Domininkaitienė, gyvenanti Mastaičių kaime nuo 1979 m., išgirdusi jį iš užklydusios į namus duoneliautojos.
Seniau Mastaičiuose būta daug nedidelių bevardžių upelių. Jie sutekėdavo į du didesnius, iš kurių vienas turėjo vardą – Aukštažys. Pavasarį ir rudenį upeliai ištvindavo, o vasarą beveik išnykdavo. Per juos buvo daug tiltų. Dėl to kai kurie žmonės kaimo pavadinimą kildina iš rusų kalbos žodžio ,,мocm” [most] (tiltas).Po 1960 m. melioracijos mažesnieji upeliai išnyko, o du didesnieji tapo melioracijos grioviais. Dar vieną kaimo pavadinimo kilmės prielaidą pateikė kraštotyrininkas Albinas Fokas. Mastaičių kaimo vardą jis sieja su slaviškos kilmės žodžiu ,,мocmumь” [mostit] (grįsti).
Dažnas mastaitiškis savo prisiminimuose pasakoja, kad pagrindinis kaimo kelias – Šniūrkelis pavasarį ir rudenį buvo sunkiai pravažiuojamas ir praeinamas. Čia skęsdavo arkliai, užklimpdavo ratai; vaikai, eidami į Garliavos pradinę mokyklą, kelio klampynėje pamesdavo klumpes.Kiekvienam Šniūrų ir Mastaičių kaimų gyventojui, turinčiam arklį, buvo paskirta prievolė tą kelią grįsti – išpilti smėliu, kurį vežimais veždavo iš Digrių kaimo karjerų. Nuo šios prievolės pavadinimo galėjo kilti ir kaimo vardas.
Slaviškos kilmės vietovardžių aplinkui yra ir daugiau: Šniūrai, Padrečiai, Zagalnykas.
Mastaičiai XX a. pradžioje
Vykdant Stolypino reformą garliaviškiai broliai Reventai Juozas (1871 – 1947) ir Motiejus (1865 – 1926) gavo žemės ir įkūrė nemažus, keliolikos hektarų, ūkius. Kaip savo atsiminimuose liudija jų vaikaičiai, tuo metu Mastaičiuose gyveno keli stambūs ūkininkai: ,,Du Šidiškiai, Kaušius, Laukaitis, Gylys ir Brūzga”.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą sudarytame topografiniame žemėlapyje aiškiai matyti Mastaičių kaimo planas. Kaimas išsidėstęs Kauno – Marijampolės kelio dešinėje pusėje. Rytuose ribojasi su Garliava (dabartinės Garliavos vakarinėje dalyje apie 30 ha priklausė vienam didžiausių Mastaičių ūkininkų – Brūzgai), šiaurėje – su Šniūrų ir Jonučių kaimais, pietuose ir pietvakariuose – su Stanaičių kaimu. Per Mastaičius ėjo du keliai – Drūliškės ir Satanaičių (vedė į Šilėnus ir Mauručius). Palei Drūliškės kelią tarpukario Lietuvos laikais gyveno aštuoni ūkininkai, turėję po tris, šešis, dvylika margų žemės. Ši kaimo dalis ir dabar vyresniųjų kaimo gyventojų yra vadinama Drūliške.
Mastaičių kaimo gyventojai tarpukario laikotarpiu
Kovose už Lietuvos laisvę savanoriais dalyvavo keletas mastaitiškių. Kastantas Reventas žuvo, Povilas Reventas gavo 10 ha Juozapavo dvaro žemės (Juragių k.), Kazlauskas Bronius – Išlaužo dvaro žemės.
Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo (1923 m.) duomenimis, Mastaičiuose tuo metu buvo 23 ūkiai, gyveno 163 gyventojai.
Mastaitiškiai savo vaikus leido į Garliavos pradinę mokyklą. Patys žmonės mokyklą aprūpindavo malkomis. Pabjurus orams turtingesni padieniui vaikus veždavo į mokyklą arkliais, o vargingesniųjų vaikai eidavo pėsčiomis. Ūkininkų Reventų, Šidiškių vaikai baigė aukštąsias mokyklas. Tapo medikais ir teisininkais. Šio kaimo gyventojai priklausė Garliavos parapijai. Kai kurie giedojo bažnyčios chore (Gabartas, Kaušius), dalyvavo pavasarininkų, jaunalietuvių veikloje.
Trys seserys Ruseckaitės – Ona, Veronika ir Marė - emigravo į JAV ir ten laimingai sukūrė šeimas.
1941 m. iš Klaipėdos krašto į Mastaičius grįžo Paršaičių šeima. Keturi broliai Paršaičiai – Kazys, Jonas, Povilas ir Andrius - buvo žinomi Lietuvoje dviratininkai. Legendinis dviratininkas Kazys Paršaitis 1940 – 1961 m. laikotarpiu laimėjo 12 Lietuvos čempiono medalių, paruošė daugybę sporto meistrų.
Mastaičiai Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu
Per Antrąjį pasaulinį karą kaimo sodybos išliko nepaliestos, tik buvo labai nuniokoti pasėliai ir paimti visų kaimo ūkininkų geriausi arkliai.
1947-1948 m. Kauno apskrities Garliavos valsčiaus žemės apskaitos žiniaraščiuose užfiksuota 40 Mastaičių kaimo ūkių, kurių didžiausi priklausė Albinui Šidiškiui (≈30 ha), Jonui Šidiškiui (≈50 ha), Petrui Brūzgai (≈30 ha). Visi šie ūkininkai buvo ištremti į Sibirą.
Vietinių gyventojų liudijimu, ,,1948 m. visus likusius ūkininkus suvarė į išvežto Albino Šidiškio trobą (čia buvo kuriamas kolūkio centras, kontora, skaitykla) ir privertė parašyti pareiškimus, kad stoja į kolūkį, atiduodami kolūkio nuosavybėn dalį savo turto. Nesirašė du ūkininkai – Pranas Raulynaitis ir Dominykas Kuras. Bet po dvejų metų ir šie atėjo savanoriais. Jiems buvo nustatytos tokios didelės pyliavos ir mokesčiai, kad neįstengė jų įvykdyti. Pirmininkai buvo savi žmonės, geri. Pirmasis kolūkis vadinosi ,,Pažanga”. Pirmininkais buvo Povilas Paršaitis (1948 m.) ir Jonas Kaušius (1949 m.). Vėliau kolūkį pavadino Julijos Žemaitės vardu, o pirmininkavo garliaviškiai Mančiauskas (1950 – 1951 m.), J. Brukas (1952 – 1954 m.)”.
Nuo 1955 m. iki 1990 m. Mastaičiai priklausė Kauno I. Mičiurino tarybiniam ūkiui – technikumui.
Kaimo vyrams pavyko išvengti mobilizacijos į raudonąją armiją. Mastaitiškių, aktyviai dalyvavusių pokario partizaninėje kovoje nebuvo, tačiau ,,kaime partizanai dažnai lankydavosi, ir gyventojai juos visokeriopai rėmė: kepė jiems duoną, slapstė, merginos mezgė megztinius, kojines, siuvo baltinius, nosines.
1977 m. Mastaičiuose pradėjo kurtis gyvenvietė. 1978 m. buvo pastatyti pirmieji namai Žiedo ir Garliavos gatvėse: Balčiūnaičių, Drūlienės (dabar gyvena L. Vilkaitis), Čibirkų, Karčiauskų. Vėliau statė vadinamuosius ,,alytnamius” ir daugiabučius trijų aukštų namus ūkio dirbantiesiems.
1990 m. buvo pastatytas ir įrengtas Kauno aukštesniosios žemės ūkio mokyklos kompleksas. Tais pačiais metais persikėlė ir pati mokykla, kuri iki tol septyniasdešimt metų veikė Kaune, Fredoje.
1990 m. Mastaičiuose įsikūrė pradinė mokykla.

Lit.:Kauno rajono istorija -mokiniams ir mokytojams [Elektroninis išteklius] / rengėjai: A. Bulotas, D.Marmienė, O. Kukcinavičienė,…[et al.]. - [Kaunas] : Kauno rajono švietimo centras, 2007.