Pradinis Įvykiai Straipsniai

Įvykiai

Kauno rajono sodybos ir vilos - Dailininko Jono Šileikos

 J. Šileikos gimtinė Jadagoniuose

DAILININKO JONO ŠILEIKOS SODYBOS VIETOJE

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Jadagonių km.

Dailininko - pedagogo Jono Šileikos buvusios sodybos vietoje 2000 m. spalio mėn. pastatytas kryžius.
Jonas Šileika gimė 1883 m. liepos 2 d. Jadagoniuose (Kauno r.). Mirė 1960 m. spalio 27 d. Kaune.

Daugiau apie jįhttp://www.pylimogalerija.lt/jonas-sileika

Lit.: http://www.culture.lt/daile/01(2)/n.htm

Nuotr.: Novužės krašto vaikai / Bernardas Aleknavičius, Vincentas Aleknavičius. - Marijampolė : Ramona, 1999.

Kauno rajono sodybos ir vilos - Rašytojo Jono Biliūno namas

 41

KAČERGINĖ 
J.Biliūno g. 14

„Kriterijus visiems mano darbams – sąžinė. Savo sąžine ir savo pažiūromis neprekiauju.“/ J.Biliūnas

Jonas Biliūnas – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje 1906 m. kurį laiką gyveno Kačerginėje, J.Biliūno g. 14. „Namas, kuriame tik ką atvažiavęs apsigyvenau, stovėjo pačiam miške. Gražus vasarinis namas. Aplink kvepiančios pušys ir eglės atokaitoj snaudė, už kelių žingsnių vėsi upė plaukė… Čia, sveikatos ieškodamas, pažadėjau visą vasarą išbūti…“ – taip apie savo namą Kačerginėje rašė Jonas Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“. Minint J. Biliūno 130-ąsias gimimo metines, 2009 m. šalia šio namo Kačerginės miestelio iniciatyvinės grupės lėšomis pastatytas trijų metrų ąžuolinis koplytstulpis. Koplytstulpyje pavaizduoti atversti knygų puslapiai su rašytojo pasakų personažais. Autorius – skulptorius V. Vikšraitis.

Gyvendamas Kačerginėje J.Biliūnas parašė apsakymus „Brisiaus galas“, „Juozapota“. „Brisiaus galas“ buvo išspausdintas 1906 m. „Lietuvos ūkininko“ laikraštyje. Paskutiniais gyvenimo metais parašė geriausius savo kūrinius: apsakymus „Joniukas“, „Lazda“, „Ubagas“, apysaką „Liūdna pasaka“, ruošėsi leisti literatūros ir meno žurnalą „Aitvaras“. 

Daugiau apie jį: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1038, https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Bili%C5%ABnas, http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Jonas_Bili%C5%ABnas,
http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=562

Lit.:Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės / [knygą ruošė: Rapolas Vasiliauskas … [et al.]. - Kaunas : Lututė, [1999] ([Kaunas].

Nuotr.:  https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

Kauno rajono sodybos ir vilos - Kraštotyrininko Balio Buračo sodyba

20180724 103224 

KARMĖLAVOS SENIŪNIJA
Vilniaus g., Karmėlava

     Su Karmėlava siejamas svarbus spaudos darbuotojo, kraštotyrininko, etnografo, fotografo, muziejininko Balio Buračo gyvenimo tarpsnis. Šiame miestelyje 1944–1954 m. jis dirbo pradinių klasių mokytoju ir bibliotekininku. Minint 120-ąsias B. Buračo gimimo metines, 2017 m. gegužės 27 d. prie buvusios mokyklos Vilniaus gatvėje, kurioje jis dirbo ir gyveno, pastatytas koplytstulpis. Ant pastato atidengta atminimo lenta su irašu: „1944–1954 m. šiame name gyveno ir čia veikusioje mokykloje dirbo etnografas Balys Buračas (1897–1972)“. Autorius ir šių darbų iniciatorius – tautodailininkas E. Banys. Tai ne pirmas tautodailininko darbas, skirtas B.Buračui atminti. 1997 m. Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos skverelyje (Vilniaus g. 67) jis pastatė koplytstulpį, skirtą B. Buračo 100-osioms gimimo metinėms paminėti. 1998 m. Karmėlavos gimnazija pavadinta Balio Buračo vardu, čia įkurtas muziejus.
     B. Buračas tautosaka pradėjo domėtis dar besimokydamas pradžios mokykloje. 1915 m. įsigijęs fotoaparatą su juo nesiskyrė visą gyvenimą. XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje, būdamas dvidešimties metų ir turėdamas nedaug patirties, jis jau buvo panašus į fotografuojančius, piešiančius, rašančius lietuvių etninės kultūros tyrinėtojus – Antaną Žmuidzinavičių (1876– 1966), Adomą Varną (1879–1979), Igną Končių (1886–1975) ir kitus.
     Keliaudamas ir fotografuodamas po Lietuvą, sukaupė didžiulį fotografijų archyvą, surinko ir užrašė apie 4 200 dainų, 7 600 papročių ir kt. Paskelbė apie 600 straipsnių.
Knygos apie B.Buračą: 1998 m. fotografas A. Macijauskas sudarė albumą „Balys Buračas. Fotografijos“. A. Buračas ir A. Stravinskas parengė albumą „Kryždirbystė Lietuvoje“, kuriame yra apie 1200 fotografijų iš išlikusio Balio Buračo etnografinio archyvo. 2011 m. A. Šidlauskas išleido knygą „Balys Buračas. Lietuvos kaimo keliais: gyvenimo ir kūrybos apybraiža“, 2011 m. Lietuvos nacionalinis muziejus išleido Buračo fotoalbumą „Lietuvos piliakalniai“. Karo muziejuje saugomi B. Buračo fotografijų archyvai, tautosakos rinkiniai.

Daugiau apie jį:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/


Lit.: http://www.karmelava.eu/node/393
http://www.llti.lt/failai/14_Vaitkeviciaus_Ivadas%281%29.pdf
http://www.kaunieciams.lt/blog/2017/01/19/karmelavos-bendruomene-pagerbe-b-buraca/

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės

Kauno rajono sodybos ir vilos - Poeto Andriaus Vištelio-Višteliausko

 Paminkas A.Vištelio-Višteliausko  gimtinės vietoje

RINGAUDŲ SENIŪNIJA
Gaižėnų km.

„Aš, baigdamas savo amžių, trokšte trokštu išsimokėt iš dvasiškų skolų savo giminei, kurią myliu iš visų silų, iš visos širdies...“/ A.Vištelis


„O, brangi lietuviškoji, / Šventa kalba prigimtoji, / Už žemčiūgus tu brangesnė/ Ir už viską tu meilingesnė.“/ A.Vištelis-Višteliauskas

Andrius Vištelis – Višteliauskas buvo bene žymiausias „Aušros“ poetas, jos rėmėjas ir platintojas, tačiau poetinis talentas nebuvo stipriausia šios asmenybės pusė. Kitas Vištelio biografijos posūkis – 1863 m. sukilimas. Dalyvavo kovose Balbieriškio, Pilviškių, Ąžuolų Būdos miškuose. Už sumanumą ir drąsą pelnė karininko laipsnį. Sukilime jis ne tik kovojo, bet ir kūrė sukilėlių dainas. Bene populiariausia ir dar ilgai po sukilimo dainuota – „Maršas Lietuvos“. Sužeistas pateko į nelaisvę ir nežinia kokiu būdu pavyko pabėgti į Vakarus. Atsidūrė Italijoje, kovojo Garibaldžio armijos gretose. 1886 m. išvyko į Pietų Ameriką, kur gyveno iki gyvenimo pabaigos.
Gyvendamas svetur, palaikė glaudžius ryšius su M. Akelaičiu, J. Basanavičiumi, J. Šliūpu, J. Mikšu, M. Jankumi ir kitais Lietuvos šviesuoliais. Bendradarbiavo „Varpe“, „Lietuviškajame balse“, „Vienybėje lietuvninkų“ ir kt. Pasirašinėjo slapyvardžiais J. A. W. Lietuvis, JAVL, KJAWL. Kurti pradėjęs nuo 17 metų, parašė lyriškų, artimų liaudies dainoms eilėraščių, pasakėčių („Lietuviškoji kalba“, „Regėjimas“, „Šviesūnas ir pelėda“), išvertė lenkų poezijos kūrinių, tarp jų – J. Kraševskio „Vitolio raudą“ (1881). Jo kūrybinis palikimas išbarstytas Tilžės, Poznanės, Karaliaučiaus, Varšuvos ir kitų miestų lietuvių ir lenkų spaudoje.
1983 m. išleistoje P. Palilionio poemoje „Vėjuota saulė“ viena poema „Visais gyvybės ko-deksais“ skirta A. Vištelio atmini¬mui. 1987 m. Kauno dramos teatras pastatė J. Marcinkevičiaus pjesę apie A. Vištelį „Erelnyčia“ (šeši vieno gyvenimo epizodai).
1995 m. Gaižėnų kaime, Ringaudų seniūnijoje pastatytas paminklinis akmuo, skirtas gimtosios sodybos vietai pažymėti. Ant akmens įrašas : „Aušrininko, varpininko, 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Garibaldžio kovų Italijoje dalyvio, poeto A.Vištelio – Višteliausko gimtinė. 1995“ (manoma, jog čia poetas gimė).

Daugiau apie jį:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Andrius_Vi%C5%A1telis-Vi%C5%A1teliauskas https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/andrius-vistelis-visteliauskas- viena- ispudingiausiu-istoriju-kuria-galima-papasakoti-apie-xix-a-lietuviu-rasytojus-286-722090

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės

Kauno rajono sodybos ir vilos - Antano ir Jono Juškų sodyba-muziejus

 91

VILKIJA
Kauno Mažoji g. 2

Įkurtas 1990 m. Tai seniausias išlikęs pastatas Vilkijoje. Manoma, kad šiam namui yra virš 300 metų. Jo sienos regėjo mums gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautodailininkas Antanas Juška. Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa. A. Juškos amžininkai mini daugiau nei 70 000 senųjų lietuviškų žodžių žodyną, 7 000 dainų dainyną, apie 2 000 melodijų rinkinį, Vydūno ranka rašytus laiškus, B. Buračo autografais paženklintas knygas, dešimtis raštais mirgančių audinių, skrynių, šimtus senosios buities rakandų. Kasmet čia vyksta tradicinės brolių Juškų dainų ir kalendorinės šventės, rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis.

Istorija:

Vilkijoje, Kauno mažojoje gatvėje, garsėjo namas, pažymėtas antru numeriu. XVIII a. pr. šioje vietoje buvo pastatyta antrosios Vilkijos bažnyčios klebonija. Iki mūsų dienų iš viso ansamblio išliko tik senosios klebonijos pastatas ir dalis sodo.
1862-1864 m. šiame name gyveno garsus tautosakininkas, etnografas ir kalbininkas Antanas Juška. Vėliau čia laikinai buvo apsistojęs Vilkijon ištremtas Kazimieras Jaunius.
1892 m. bažnyčia gaisro metu sudegė. Po kurio laiko buvo pastatyta nauja bažnyčia, o šalia jos ir nauja klebonija. Senoji klebonija buvo parduota miestelėnams.
Prieš II-ąjį pasaulinį karą namą nupirko akušerė O. Mongirdienė ir jos antrasis vyras poetas A. Fiodorovas. Naujieji šeimininkai namą pavertė savotišku kultūros centru. Pas juos dažnai svečiuodavosi, o kartais ir apsigyvendavo tokie garsūs mokslo, meno ir kultūros žmonės kaip M. K. Čiurlionis, P. Kalpokas, A. Žmuidzinavičius, N. Rerichas, B. Dauguvietis, V. Mykolaitis-Putinas, S. Nėris, P. Cvirka, A. Gricius, K. Binkis, A. Herbačiauskas, J. Naujalis, J. Buninas, A. Sabaliauskas, A. R. Niemis, V. Kuzma, Laimingas Žemgalių Jaunutis ir daug kitų iškilių to metų žmonių.
1970 m. Vilkijos senoji klebonija įtraukta į vietinės reikšmės istorinių paminklų sąrašą.
1979 m. iš O. Mongirdienės namą, planuodamas čia įkurti Vilkijos miesto kraštotyros muziejų, nupirko Kauno rajono vykdomasis komitetas.
Pastato restauravimo projektas parengtas 1984 m.
1989 m. muziejaus kūrėju ir vadovu buvo išrinktas Kauno paminklosaugos klubo narys ir ūkvedys Arūnas Sniečkus.
1990-ieji – muziejaus darbo pradžios metai.
1998 m. muziejus tapo pavaldus Kauno rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriui.

Lit.: http://www.krmuziejus.lt/a-ir-j-jusku-etnines-kulturos-muziejus/

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

  

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Ringovės entomologinis draustinis

 VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA

Draustinis įkurtas Nemuno ir Ringovės upelių slėnių 209 ha plote., Vilkijos girininkijos valdose. Draustinis įsteigtas pietinių drugių rūšių populiacijos ir jų biotopų apsaugai.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr

  

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Raudondvario parkas

raudondv parkas

RAUDONDVARIS

Parkas yra Raudondvario miestelyje ir užima apie 13 ha. XVII a. per. Raudondvario vietovė vadinta Naujuoju Aukštadvariu. Pastačius raudonų plytų rūmus, dvarą imta vadinti Aukštuoju Raudondvariu, kartais - Raudonpiliu. Pastatus supo miškai, besidriekiantys palei Nevėžį, Nemuną ir sudarantys matūralų miško parką. Jį 1832 m. įkūrė B.Tiškevičius. 1856 m. parką mini du keliautojai –F. Novakovskis ir T. Triplinas. Minima, kad  nuo Nevėžio į kalvą dvaro link vingiavo alėja, aplink rūmus buvo iškasti grioviai, vadinami fusomis, apaugę medžiais, krūmais. Prieš rūmus – sodas su gėlynais, pavėsinėmis, terasomis. Aukštutinėje parko dalyje dar ir dabar išlikę dviejų kelių pėdsakai. Pokario metais, vadovaujant architektei T.Šešelgienei,  buvo sodinami nauji parko želdiniai, nutiesti takai. 1975 m. archit. A.Knyva parengė parko rekonstrukcijos projektą, kuriuo vadovaujamasi ir šiandiena. 

Parką puošia seni, įspūdingi ąžuolai. Žaliąjį karkasą sudaro medžiai ir krūmai: mažalapė liepa, paprastasis klevas, uosis, skroblas, kalninė guoba, drebulė, blindė ir kt. Šlaituose palei upelius, užtvankas, natūraliame miško parke išliko ir senesnių medžių: paprastųjų ąžuolų, pušų, eglių.  Minėtini augalai: rutulio formos klevai, pilkosios tuopos, juodauogiai šeivamedžiai, siauralapiai žilakrūmiai. 1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugomu, 1986 m.- respublikinės reikšmės gamtos paminklu.

Lit.: Lietuvos parkai / Laimutis Januškevičius ; [nuotraukos Laimučio Januškevičiaus, Romualdo Barausko]. - Kaunas : Lututė, 2004 (Vilnius : Standartų sp.). - 485, [1] p. : iliustr.

Nuotr.: http://raudondvaris.lt/

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Piliuonos botaninis-zoologinis draustinis

piliuon


TAURAKIEMIO SENIŪNIJA

Draustinis yra  kairėje Nemuno pusėje ties Piliuonos gyvenviete. Plotas – 260 ha. Nemuno slėnio šlaitu draustinis nutįsta nuo Arlaviškių botaninio draustinio iki pietinės regioninio parko ribos. Draustinio teritorijoje gausu užliejamų pievų, įvairaus dydžio pelkučių, labai įvairi Kauno marių įlankų savaiminiai suaugusi augalija. Šioje vietoje stebėtos ir aptiktos perint labai retos Lietuvos paukščių rūšys: juodkrūtis bėgikas, oželis nykštukas, gaidukas, raudonkojis tulikas, didžioji kuolinga ir kt. Tikslas – išsaugoti retas paukščių rūšis ir jų peryklas bei retųjų augalų rūšis.

Lit.:http://www.kaunomarios.lt/index

  

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Pavejuonio entomologinis draustinis

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA

Draustinis įsteigtas Lamankos miške ant Vejuonos upelio kranto. Užima 125 kv ploto. Vejuonos pakrančių drėgnose pievose aptikta viena iš gausiausių Lietuvoje kraujalakinio populiacijų. Šių drugių radimvietei išsaugoti ir buvo įsteigtas šis draustinis, apimantis Vejuonos pakrančių pievas, kuriose gausiai auga kraujalakė. Šiais žoliniais augalais minta krajalakinio melsvio vikšrai. Kiti vabzdžiai : rudakis satyriukas, pietinė hesperija, šiaurinis verpikas. 

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr.