Pradinis Įvykiai Straipsniai

Įvykiai

Olbutas Antanas

olbutas

SKULPTORIUS, MEDALININKAS,GRAFIKAS, TAPYTOJAS, DAILĖTYRININKAS

Gimė 1943 m. spalio 18 d. Vilkijoje, Kauno r.

1961–1968 m. mokėsi Telšių ir Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumuose. 1974m. baigė Lietuvos dailės institutą (menotyrą). Nuo 1984 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Rusijoje, Italijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Danijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Estijoje, Turkijoje, Kanadoje). 1974–1976 m.dirbo Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijoje, 1978–1982m. Kultūros ministerijoje, 1984–1986 m. Lietuvos valstybinėje filharmonijoje. 1991–2002 m. Medalių galerijos Vilniuje direktorius. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos Medalininkų sekcijos pirmininkas.

Daugiau apie jį: https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-olbutas/
Lit. ir nuotr.: https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-olbutas/

Lanauskas Kęstutis

lanauskas

DAILININKAS

Gimė 1972 m., gruodžio 28 d. Garliavoje, Kauno r.

1989 m. baigė Garliavos II – ąją vidurinę mokyklą, (dabar Jonučių gimnazija), 1989 m. – Kauno vaikų dailės mokyklą. 1991–1995 m. studijavo Kauno aukštesniojoje meno mokykloje medžio specialybę, 1995–2001 m. – VDA Kauno dailės institute skulptūros specialybę. 2015 m. K. Lanauskas su komanda Kolorado valstijoje JAV tarptautiniame sniego skulptūrų festivalyje pelnė pagrindinį apdovanojimą – aukso medalį. 2011- aisiais ta pati kūrėjų komanda – Kęstutis Lanauskas, Mindaugas Jurėnas, Artūras Burneika bei architektas Tomas Petreikis laimėjo aukso medalį Japonijoje, Saporo sniego festivalyje. Prizinių vietų K. Lanauskas su kolegomis skulptoriais šiame festivalyje yra laimėję ir ankstesniais metais. 2003 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. 2015 m. apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos garbės raštu už aktyvią kūrybinę veiklą” bei Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu už Kauno miesto garsinimą ir reikšmingą indėlį į Kauno miesto kultūrinį gyvenimą“. 2017 m. gavo nominaciją “Metų Garliavietis” meno-kultūros srityje.

Daugiau apie jį: https://lanauskas.rocks/cv_lt/

Lit.:     https://www.bernardinai.lt/2016-01-07-atidaroma-k-lanausko-personaline-paroda-atriedejo/
            https://lanauskas.rocks/cv_lt/
Nuotr.: http://www.svjonogatvesgalerija.lt/2016atriedejo.html

Laužadienė - Ridikaitė Virginija


lauzadiene

MENININKĖ, KERAMIKĖ

Gimė 1958 m. liepos 4 d., Kaune.

1965-1968 m. mokėsi Virbališkių pradinėje mokykloje, 1969-1975 m. – Kačerginės vidurinėje mokykloje, 1971-1976 m. lankė keturmetę dailės mokyklą Kaune. 1978 m. įstojo į Dailės institutą Vilniuje. 1983 m. baigė VDA Keramikos fakultetą, iki 1992 m. dirbo Paminklų konservavimo-restauravimo institute dailininke archeologų grupėje (vad. A. Žalnierius). Darbas su archeologiniais radiniais nepalikdavo laiko kūrybai, tačiau suteikė galimybę išsamiau studijuoti paveldo keramiką, įvairios paskirties indus, turtingai dekoruotus koklius. Tai buvo tarsi antra keramikos mokykla. 1987 m. dalyvavo keramikų simpoziume Panevėžyje, nuo 1986 m. pradėjo dalyvauti parodose.
2002 m. sukūrė proginius medalius respublikiniam regionų skaitovų konkursui.

Nuotr.: http://kvadrienale.lt/portfolio/virginija-ridikaite-lauzadiene/
Lit.: https://auksopjuvis.lt/autoriai/ridikaite-lauzadiene-virginija/ ir kt.

Drigotienė Audronė

Paveikslėlis167

DAILININKĖ

Gimė 1942 m. gegužės 8 d. Ukmergės r.

Mokėsi Pasvalio ir Pakruojo vidurinėse mokyklose. 1966 m. baigė studijas Kauno
S. Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas). Dirbo dailininke Kauno dailės kombinate, įmonėje „Kauno audiniai“, keliose profesinės technikos mokyklose, UAB „Rėda“, vedėja Karmėlavos bibliotekoje. Gyvena Karmėlavoje, Kauno raj. Rengia autorines parodas. Darbai buvo eksponuojami Kauno archyvo galerijoje, 1998 m. Lietuvos ambasadoje Atėnuose (Graikija), 2001 m. Palangos poilsio namuose „Tauras“, 2002 m. Ukmergės dailės galerijoje, Lietuvos ūkininkų draugijoje, Lietuvos tremtinių sąjungoje, kavinėje „Babelis“ (Kauno rajonas). Iš linijų ir taškų kuria įdomius, filosofinius, dekoratyvinius paveikslus, piešia lietuviškas mandalas, veria įvairius vėrinius ir gamina „crazy“ papuošalus.

Nuotr.: Kristinos Meilutės

Bendžiūnas Stasys

LIAUDIES MENININKAS, MEDŽIO DROŽĖJAS

Gimė 1911 m. liepos 9 d. Paantvardžių k., Raudonės valsč., Raseinių apskr.

Nuo 1962 m. gyveno Vilkijos m., Kauno r. Drožinėti pradėjo šešerių metų. Su drožiniais dalyvavo įvairiuose renginiuose, parodose. Priklausė liaudies meno draugijai ir tautodailininkų sąjungai. Rūpintojėliai, Koplytstulpiai, Lazdos, Kryželiai puošia ne vieno lietuvio sodybas. Vilkijos parapijos šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje pastatytas kryžius tremtiniams, prie Vilkijos vaikų lopšelio – darželio “Daigelis” stovi koplytstulpis “Angelas sargas”. Liaudies menininkas ne tik drožė, bet ir rašė eilėraščius, kūrė pasakas, padavimus, kuriuos publikavo rajoniniame laikraštyje “Tėviškės žinios”. Grojo armonika ir fotografavo. 

Mirė 2004 m. rugpjūčio 26 d.

Andriuškevičius Benediktas

KNYGNEŠYS

Gimė 1866 m. gegužės 4 d. Batniavoje, Kauno rajone.

Lietuviškos spaudos parsigabendavo iš Tilžės spaustuvininkų. Parsigabentą spaudą platino Vilkijoje, Zapyškyje, Kaune ir jo apylinkėse. Bendradarbiavo su knygnešiu Jonu Paukščiu, kartu vykdavo pas spaustuvininkus O.Mauderodę ir J.Šenkę Tilžėje. Uždraustas knygas platinti padėjo žmona – Paulina Andriuškevičienė, gimusi 1870 m. Batniavoje. Knygnešys buvo pasienio apsaugos persekiotas ir sužalotas. 1919 m. dirbo Vyriausiajame Lietuvos gynimo komitete, vežiodavo propagandinius leidinius. Vėliau persikėlė gyventi į Kauną, Jonavos gatvę. Nuo 1935m. paskirta 20 Lt. knygnešio pensija. 

Mirė 1938 m. vasario 13 d.

Lit.: iš kn. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai / B.Kaluškevičius.- 2004 m.

Šiuša Andrius

siusa

LIETUVIŲ KINO REŽISIERIUS, SCENARISTAS, LIETUVOS KINEMATOGRAFININKŲ SĄJUNGOS NARYS

Gimė 1952 m. gegužės 5 d. 1970 m. baigė Garliavos (Kauno r.) vidurinę mokyklą, 1974-1979 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijoje Televizijos režisūros specialybę.
Vaidino kino filmuose, juos režisavo, rašė scenarijus. Piešia karikatūras Lietuvos laikraščiams ir žurnalams.Dalyvavo tarptautiniuose San Remo (Italija), Lagovo (Lenkija) tarptautiniuose kino festivaliuose. Už filmą “Ir jis pasakė jums sudie“ Liuneko tarptautiniame kino festivalyje ( Vokietija, 1993) laimėjo pagrindinį prizą. Nuo 1988 m. piešia karikatūras Lietuvos laikraščiams ir žurnalams.
Darbai: Filmografija: „Be pavadinimo“ (režisierius, scenarijaus autorius), 2001;
„Ir jis pasakė jums sudie“, (režisierius, scenarijaus autorius) 1993; „Muzikinis maratonas “, (režisierius) 1979.

Lit ir nuotr.: https://ve.lt/naujienos/kultura/filmai/jeigu-nusprendei-gimti-politiku---amen-1700677

Rimdeikienė Aldona

MUZIEJININKĖ, ETNOGRAFĖ

Gimė 1933 m.Gyveno Vilkijoje (Kauno r.), vėliau Kaune, Viniuje. 1951 m. baigė Vilkijos vidurinę mokyklą, įstojo studijuoti Vilniaus pedagoginiame institute istoriją , vėliau studijavo VVU Istorijos ir filologijos fakultete, kur įgijo istorikės bei etnografės išsilavinimą. Baigusi universitetą, pradėjo dirbti Kauno valstybiniame istorijos muziejuje, nuo 1959 m. – M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Taikomosios dailės skyriuje, nuo 1980 m. – dirbo kaip mokslo darbuotoja, 1983-1990 m. šiam skyriui vadovavo. Kurį laiką A.Rideikienė dirbo dėstytoja Kauno maisto pramonės technikume. Grįžusi į Vilkiją dirbo Z. ir D. Kalesinskų aukštesniojoje liaudies amatų mokykloje. Dėstė istoriografiją, etnografiją, tautodailę. Dirbdama muziejuose daug dėmesio skyrė liaudies kūrybos ir kultūrinio paveldo tyrimui ir propagavimui.

Parašė apie 300 straipsnių, kurie buvo publikuojami Lietuvos ir užsienio spaudoje. Nuo 1990 m. daugiausiai rašė į „Naujas tėviškės žinias". Darbai: „Lietuvių liaudies meno" I tomo , išleisto 1993 m., bendraautorė; kartu su fotografu V.Žirguliu tyrinėjo dailininko ir fotografo A.Varno (1879-1979 m.) fototeką; spaudai parengė knygą „Adomas Varnas. Kryžių Lietuva".

Mirė 2005 m.

Lit.: Ištikima talentui ir savo kraštui // Naujos tėviškės žinios.- 2012, geg. 7.

Puodžiukaitis Rimas

Kraštotyrininkas, muziejininkas 

Skaityti