Bibliotekos istorija

Nuo kelių bibliotekų iki visą Kauno rajoną apimančio tinklo, nuo knygų iki skaitmeninių leidinių ir šiuolaikiškų informacijos išteklių, užtikrinančių visų vartotojų poreikius - tokia septintą dešimtmetį skaičiuojančios Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir 30-ties jos padalinių istorija.

    BIBLIOTEKOS IŠTAKOS

1936 metais, Lietuvos prezidentui A. Smetonai ir Ministrui Pirmininkui J. Tūbeliui pasirašius Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą, Lietuvoje pradėtos steigti Viešosios bibliotekos. 1937 metais dabartinėje Kauno rajono teritorijoje: Babtuose, Čekiškėje ir Vandžiogaloje įsteigtos pirmosios viešosios bibliotekos. 1939 metais Kauno rajone skaitytojams duris atvėrė dar dvi Kauno rajono: Karmėlavos, Lapių, o 1940 metais ir Vilkijos bibliotekos. Dauguma bibliotekų teturėjo tik po 1000 - 1500 egz. knygų.

Didesnis dėmesys bibliotekininkystės vystymui Lietuvoje pradėtas skirti tik po 1940 metų. Pirmajame pokariniame penkmetyje (1945-1950 m.) pradėta atgaivinti prieš karą įkurtų bibliotekų veikla. Kauno rajone įsteigiamos Kulautuvos, Raudondvario, Zapyškio, Kačerginės ir Palemono bibliotekos, sparčiai plečiamas klubų - skaityklų tinklas (1955 m. rajone veikė apie 30 klubų - skaityklų). Kiekvienas rajone veikęs klubas - skaitykla turėjo nuo 2000 iki 3500 knygų, kurios skaitytojams buvo išduodamos į namus. Apie 1960-uosius metus vietoj klubų - skaityklų pradėti steigti kultūros centrai, o knygų fondai perduoti bibliotekoms.

1950 m. birželio 20 d. įvykus administracinei reformai, panaikintos visos apskritys ir suformuoti mažesni rajonai. Dabartinėje Kauno rajono teritorijoje sukurti trys rajonai - Panemunės, Vilijampolės ir Vilkijos. Tuo pačiu metu organizuojamos ir trys šių rajonų rajoninės bibliotekos.

Šiandieninės Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (Garliava, Vytauto g. 21), ištakos sietinos su 1951 m. sausio 1 d. įkurta Vilijampolės rajono rajonine biblioteka (tuomet veikusia Kaune, A. Šiaučiūnaitės g. 22). Bibliotekos abonemente buvo daugiau nei 8670 egzempliorių knygų ir aptarnavo apie 890 skaitytojų. Vilijampolės rajoninei bibliotekai priklausė 20 kaimo bibliotekų. Bibliotekos vedėjai buvo: Br. Poniškaitis, A. Pšibarauskas, A.Vyšniauskas, G. Davydaitienė, A. Lingė ir kt. 1953 m. įkurta Vilijampolės rajono rajoninė vaikų biblioteka (vedėjas - A. Pšibarauskas), o 1955 metais rajoninėje bibliotekoje atidaryta skaitykla (pirmoji vedėja - R. Aleksiūnaitė).

1955 m. liepos 1 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsakymu Vilijampolės rajonas sujungiamas su Panemunės rajonu ir pavadinamas Kauno rajonu. Atitinkamai pervadintos ir bibliotekos. Vilijampolės rajono rajoninė biblioteka pavadinta Kauno rajono rajonine biblioteka. Panemunės rajono kultūros - švietimo įstaigos, tame tarpe ir bibliotekos, perduotos Kauno rajonui. Kaimo bibliotekų skaičius Rajoninei bibliotekai išaugo iki 48.

Nuo 1958 m. rajono bibliotekoms vadovavo ilgametė bibliotekos vedėja, vėliau bibliotekos direktorė - V. Urbonavičiūtė - Šniūtienė. 

   

1961 m. biblioteka iš Kauno miesto perkeliama į Garliavos gyvenvietę, adresu - P. Cvirkos g. 18 (dab. Vytauto g. 71). Bibliotekoje veikė abonementas, skaitykla ir kilnojamasis fondas. Įsteigti nauji etatai: abonemento vedėjos (1966 m., pirmoji vedėja - O. Švedkauskienė) ir metodisto (1967 m. pirmas darbuotojas metodiniam darbui - V. Sliesoraitienė).

   

1962 metais prie Kauno rajono prijungiama dalis Vilkijos rajono, su jame esančiomis bibliotekomis. 1965 m. Garliavoje įsteigta ir Kauno rajono rajoninė vaikų biblioteka. Bibliotekoje dirbo trys darbuotojai, kurie teikė metodinę pagalbą rajono bibliotekoms, dirbančioms su vaikais.

Kauno rajono tarybos vykdomojo komiteto 1971 m. vasario 25 d. sprendimu (Nr. 62) 1971 m. kaimų teritorijose pradėtos kurti kilnojamosios bibliotekos. 1972 m. balandžio mėnesio 25 d. Kauno rajono Kultūros skyriaus vedėjos - V. Ramanauskienės pateiktos pažymos duomenimis Kauno rajone veikė Kauno rajoninė biblioteka (Garliavoje) ir jai pavaldžios: Rajoninė vaikų biblioteka (Garliavoje), Vilkijos miesto biblioteka, Ežerėlio, Kačerginės, Kulautuvos gyvenviečių bibliotekos ir 59 kaimo bibliotekos. Bibliotekos turėjo sukaupusios apie 430 tūkst. dokumentų fondus. Kaimo bibliotekose buvo nuo 150 iki 700 skaitytojų. To meto bibliotekų veikla buvo stipriai ideologizuota. Daugelio bibliotekų buvo silpna materialinė bazė.

1973 metais Lietuvos kultūros ministerijos įsakymu visos respublikos mastu pradėta masinė bibliotekų centralizacija. Laikantis šio nutarimo 1974 metais Kauno rajone taip pat priimtas sprendimas „Dėl rajono valstybinių masinių bibliotekų tinklo centralizavimo“ (1974 m. rugsėjo 13 d. sprendimo nr. 368). 1976 metais Kauno rajono rajoninė biblioteka pavadinta Kauno rajono centrine biblioteka. Bibliotekoje įvestos naujos pareigybės, suformuota nauja bibliotekos struktūra, įkurtas ūkinis skyrius. Centrinėje bibliotekoje su ūkiniu personalu tuo metu dirbo 22 darbuotojai. Centrinės bibliotekos filialams priskirtos: Rajoninė vaikų biblioteka, Vilkijos miesto, Ežerėlio, Kačerginės, Kulautuvos gyvenviečių ir kaimų bibliotekos.  

     

Po centralizacijos pradėtos uždarinėti neperspektyvios kaimo bibliotekos ir liko veikti 47 bibliotekos. Uždarytų bibliotekų vietoje įkurti knygų išdavimo taškai. Bibliotekų tinklo centralizacija palengvino darbą filialuose - knygų užsakymo, tvarkymo, paskirstymo ir katalogų organizavimo funkcijos pavestos atlikti centrinės bibliotekos Knygų komplektavimo skyriui.  

     

Bibliotekos darbuotojų iniciatyva tuo laikotarpiu bibliotekose vyko itin aktyvus kultūrinis gyvenimas. Bibliotekos darbuotojai organizavo knygų šventes, kuriose lankėsi rašytojai: M. Karčiauskas, M. Martinaitis, D. Saukaitytė, A. Bieliauskas ir kiti to meto žymūs rašytojai, naujų knygų pristatymus, susitikimus su aktoriais ir kitais žymiais to meto visuomenės ir politikos veikėjais. Iniciatyvūs ir visuomeniški bibliotekininkai 1988 metais subūrė Kauno rajono centrinės bibliotekos agitbrigadą „Kartoteka“ ir organizuodavo nuotaikingus pasirodymus.

     

Dėl vietos stokos Centrinėje bibliotekoje didesni renginiai dažniausiai vykdavo kitų įstaigų salėse. Esant būtinybei plėsti bibliotekos patalpas, pagal Respublikinį žemės ūkio gamybinių pastatų rekonstravimo - projektavimo instituto parengtą projektą, tuometės bibliotekos direktorės Vandos Šniūtienės iniciatyva 1983 metais pradėta bibliotekos priestato statyba.

   

Naujas centrinės bibliotekos priestatas darbuotojams ir skaitytojams duris atvėrė 1986 metais. Pirmame aukšte įkurta erdvi salė, knygų saugykla, knygų komplektavimo skyrius, metodinis skyrius ir administracija. Antrame aukšte - skaitytojų aptarnavimo skyrius, skaitykla, muzikos ir užsienio kalbų kabinetas, bibliografinis skyrius.

     

1990 metų gegužės 25 d. Kauno rajono valdybos potvarkiu (Nr. 27) visos rajono kultūros įstaigos perduotos savivaldybės žinion. Centrinė biblioteka liko pavaldi rajono kultūros ir švietimo skyriui, o kaimo ir miesto filialai - seniūnijoms. Centrinei bibliotekai paliktos metodinės, knygų komplektavimo ir tvarkymo funkcijos. 1990 metais pradėtos uždarinėti ar pertvarkyti neperspektyvios kaimo bibliotekos. Bernatonių biblioteka prijungta prie Raudondvario bibliotekos, 1991 metais uždarytos Virbališkio, Padubysio, Pažėrų bibliotekos, 1992 metais - Linkuvos biblioteka. Kai kurios bibliotekos apjungtos su tos vietovės mokyklų bibliotekomis: Piliuonos biblioteka apjungta su Piliuonos, Užliedžių su Linkuvos, Liučiūnų su Meškalaukio mokyklų bibliotekomis. 1993 m. (rajono valdybos sprendimu „Dėl bibliotekų pertvarkymo" (Nr.142)), uždarytos Ibėnų, Piepalių ir Boniškių bibliotekos.

1993 metų pabaigoje veikė centrinė biblioteka, 4 gyvenviečių ir 31 kaimo biblioteka. Išsiplėtus Kauno miesto riboms 1994 metais Tirkiliškių biblioteka, o 1997 metais Vingytės ir Romainių filialai perduoti Kauno miestui. 1995 metais, remiantis Lietuvos Respublikos 1995 m. birželio 6 d. Bibliotekų įstatymu Nr. 1-920, Kauno rajono tarybos 1996 m. kovo 13 d. sprendimu, Kauno rajono centrinė biblioteka pervadinta į Kauno rajono savivaldybės viešąją biblioteką, o 35 bibliotekos miesteliuose, gyvenvietėse bei kaimuose - Kauno rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos filialais. 1996 m. atidaryta nauja biblioteka Linksmakalnyje.

     BIBLIOTEKA ŠIANDIEN

Nuo 1989 metų Kauno rajono savivaldybės viešajai bibliotekai su filialais vadovauja bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė.

    

1999 metais prasidėjo rajono bibliotekų modernizavimas. Naujų technologijų diegimo ir informacinės bazės sukūrimo viešojoje bibliotekoje pradžia - Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės - Irenos Viktorijos Stančiauskienės paruoštas ir laimėtas projektas - „Viešoji Biblioteka - Kauno rajono bendruomenės centras“. Projektas suteikė galimybes 2000 metais viešajai bibliotekai prisijungti prie interneto, buvo įkurtos Interneto, Užsienio kalbų ir Muzikos skaityklos.

Dalyvaujant Atviros Lietuvos fondo projektuose pradėti modernizuoti viešosios bibliotekos filialai. Pirmoji interneto skaitykla kaime įkurta Zapyškio filiale. Čekiškės bibliotekoje įdiegtos muzikinės ir kalbų mokymosi paslaugos skaitytojams. Dalyvaujant projektuose „Langas į ateitį“, „Viešojo interneto prieigos taškų steigimas kaimo vietovėse“, pradėta kaimo ir miestelių bibliotekų kompiuterizacija.

Viešojoje bibliotekoje ir filialuose įrengtos 146 kompiuterizuotos darbo vietos bibliotekos lankytojams ir suteiktos galimybės nemokamai naudotis internetu, savarankiškai klausytis muzikos įrašų, mokytis užsienio kalbų, žiūrėti vaizdo filmus. 2001 metais sukurta Viešosios bibliotekos interneto svetainė www.krsvbiblioteka.lt.

Už naujų inovatyvių technologijų diegimą bibliotekose 2002 metais viešosios bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu, 2002 m. - suteiktas 2001 metų bibliotekininko vardas, 2010 m. - už kultūrinę ir visuomeninę veiklą suteikta Metų Garliaviečio nominacija.

Už inovatyvią veiklą Zapyškio filialo darbuotoja - vyr. bibliotekininkė A. Budrienė 2002 metais apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu. 

Nuo 2000 metų Viešoji biblioteka įsijungė į  Lietuvos integralios bibliotekos informacinės  sistemos kūrimą (LIBIS), kuri buvo bibliotekos  procesų automatizavimo ir bibliotekų  progreso  pradžia. Pradėtas kurti viešosios bibliotekos  elektroninis katalogas, 2001 metais įdiegta  spaudinių komplektavimo ir katalogavimo  posistemė ir skaitytojams skirta OPAC programa. Nuo 2002-ųjų bibliotekose pradėta spaudos registracija, 2003 metais įdiegta analizinės bibliografijos posistemė, 2005 metais - skaitytojų  aptarnavimo posistemė, 2009 metais - elektroninė paslauga „Klausk bibliotekininko“.  2010 metais - skaitytojų aptarnavimo  posistemėje įdiegta RFID sistema - t. y.  elektroninis savitarnos knygų išdavimo ir  grąžinimo įrenginys, leidžiantis skaitytojams savarankiškai pasiimti ir grąžinti leidinius bet kuriuo paros metu. Dokumentų apsaugai įrengti automatizuoti elektroniniai vartai. Nuo 2016-ųjų skaitytojų aptarnavimo posistemė diegiama padalinių bibliotekose. Visų trisdešimties padalinių dokumentai integruoti į viešosios bibliotekos elektroninį katalogą.

2001 metais viešoji biblioteka minėjo 50-ties metų jubiliejų, kurį bibliotekininkai šventė su rajono vadovais, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovais bei kolegomis iš kitų rajonų bibliotekų.

    

Išsiplėtus bibliotekos informacinei, kultūrinei veiklai bei modernių paslaugų spektrui, 2005 metais iš valstybės investicijų programos lėšų pradėta viešosios bibliotekos pastato rekonstrukcija, kuri truko apie aštuonerius metus.

    

Renovuoto pastato pirmame aukšte įsikūrė administracija, Vaikų centras; antrame aukšte - abonementas, Informacinių paslaugų, Menų, periodikos ir užsienio kalbų bei Kraštotyros ir rašytinio paveldo skaityklos, naujai pastatytame trečiame aukšte - konferencijų, bei parodų salės.

      

      

Viešojoje bibliotekoje Vaikų centre įrengta vaikų interneto skaitykla, modernios interaktyvių žaidimų, edukacinių užsiėmimų ir laisvalaikio praleidimo erdvės. Čia vaikai ir jaunimas gali klausytis muzikos, žaisti stalo ir interaktyvius kompiuterinius žaidimus su konsole XBOX ONE su priedu „Kinect“ išbandyti virtualios realybės akinius. Vaikų centre dažnai besilankantys paaugliai ir jaunimas naudojasi ne tik knygų fondu (apie 17000 egz.), bet ir bibliotekoje esančiais elektroniniais ištekliais: elektroninėmis   skaityklėmis skaito elektroninės „Vyturio“ bibliotekos knygas ir naudojasi bibliotekos prenumeruojamomis duomenų bazėmis.  

      

2011-uosius metus Viešoji biblioteka, minėdama įkūrimo 60-metį, pasitinka šūkiu - „Daugiau negu biblioteka“.

   

Tradicinėmis ir inovatyviomis veiklomis garsėjanti Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka su padalinių bibliotekomis yra vienas iš bendruomenės informacijos,   kultūros ir laisvalaikio centrų, kuriose ne tik išduodamos skaitytojams knygos, bet ir ugdomos Kauno rajono bendruomenės informacinės, kultūrinės, socialinės ir asmeninės kompetencijos bei gebėjimas naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis.

Optimizavus bibliotekų tinklą Kauno rajone veikia Viešoji biblioteka, 4 miestų bei 26 padalinių bibliotekos kaimuose. Bibliotekose sukaupta 284 tūkst. įvairių dokumentų (knygos, periodiniai leidiniai CD, natos, kartografiniai dokumentai, elektroninės knygos ir kt.) fondas ir elektroniniai ištekliai. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, atsižvelgdama į gyventojų skaičių rajone, skiria lėšas viešosiose bibliotekose esančių dokumentų komplektavimui (2015 metais Kauno rajono bibliotekoms skirta 59,35 tūkst., 2016 m. - 67,116 tūkst. Eur.) Viešosios bibliotekos universalų knygų fondą papildė 2011 metais padovanota vertinga Lietuvos fotomenininkų sąjungos dovana - A. Macijausko, R. Požerskio ir A. Sutkaus fotoalbumų kolekcija, kraštotyriniai ir kultūros paveldo dokumentai. Rajono bibliotekas knygomis remia Labdaros ir paramos fondai: „Švieskime vaikus“, A. Makūnienės labdaros ir paramos fondas, Seimo narė R. Popovienė, UAB „Alma Litera“, Neveronių bendruomenės centras ir kt.

Per metus viešosios bibliotekos ir jos padalinių paslaugomis naudojasi daugiau nei 233 tūkstančiai fizinių lankytojų ir apie 180 tūkstančių virtualių lankytojų. Bibliotekų skaitytojams per metus išduodama virš 300 tūkst. vnt. dokumentų. Nuo bibliotekų nutolę ar specialių poreikių turintys gyventojai, aptarnaujami knygnešių pagalba ir mobiliuose knygų išdavimo taškuose.

Didelis viešosios bibliotekos darbuotojų indėlis į rajono bendruomenės kultūrinį gyvenimą, stiprinant ir plečiant bibliotekos informacines ir kultūrines veiklas yra jų sukurti ir įgyvendinti projektai. Projektinė veikla ypač suaktyvėjo 2009 metais, įgyvendinant ketverių metų trukmės laimėtą projektą „Bibliotekos pažangai“ (pagal 2007-11-15 pasirašytą tarptautinį trišalį susitarimą tarp LR kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Bilo ir Melindos Geitsų fondo), taip pat kitus projektus, skatinančius partnerystę ir bendradarbiavimą, skirtus skaitymo skatinimui, literatūros sklaidai, etninės kultūros ir paveldo pažinimui, teikiamų paslaugų plėtrai, vaikų ir suaugusiųjų neformaliam švietimui ir kultūrinei veiklai paįvairinti bei darbuotojų kompetencijoms ugdyti. Nemažai projektų parengė direktorė I. V. Stančiauskienė, direktorės pavaduotoja V. Puskunigienė, vyr. bibliotekininkės: N. Pakalnytė, V. Tamašauskienė ir vyriausiosios bibliotekininkės - E. Matveičikienė ir R. Vasauskaitė. Nuo 2009 m. Viešojoje bibliotekoje parengta ir įgyvendinta daugiau nei 40 projektų. Įgyvendinant projektus, sėkmingai bendradarbiaujama su Maironio lietuvių literatūros, M. K. Čiurlionio dailės muziejais, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriumi, tarptautiniu LAINS klubu, Kauno rajono švietimo centru, Garliavos sporto ir kultūros centru, Kauno Technologijos, Aleksandro Stulginskio universitetais, Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazija, Kauno rajono Garliavos Jonučių gimnazija, Garliavos Juozo Lukšos gimnazija ir Kauno rajono Adomo Mitkaus pagrindine mokykla, bendruomenių centrais - SBĮ „Kauno rajono socialinių paslaugų centru“ ir kitomis socialinėmis įstaigomis: VŠĮ „Actio Catholica Patria“, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Viešajai ir Kačerginės bibliotekoms nuo 2012 m. bendradarbiaujant su rajono Švietimo centru jau penktus metus vykdoma Kauno rajono Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) veikla. Nuo 1998 metų viešojoje bibliotekoje pradėjo veikti nevyriausybinė organizacija „Garliaviečių“ klubas, nuo - 2001 m. dailininko Olego Karavajevo dailės studija „O.K.“, suvienijusi meną mylinčius ir piešti norinčius išmokti įvairių profesijų žmones.

     

Parengti ir vykdomi kultūriniai projektai suteikia galimybę Viešojoje bibliotekoje ir padalinių bibliotekose surengti profesionalaus meno sklaidos renginius, susitikimus su žymiais Lietuvai nusipelniusiais žmonėmis, eksponuoti profesionalių menininkų parodas.  

      

Viešojoje bibliotekoje eksponuojamos žymių kraštiečių, profesionalių menininkų: dailininkų ir tautodailininkų (A. Obcarsko, R. Čarnos, J. Kunicko, G. Markučio, K. Jatautaitės, J. Mažutienės, O. Karavajevo), fotomenininkų (A. Sutkaus R. Puišio, J. Liekio, V. Zinkevičiaus) ir tekstilininkų parodos, pristatomos naujos kraštiečių rašytojų: R. Keturakio, I. Stepukonienės, R. Jasukaitienės, V. Rudžiansko, R. Sakalauskaitės, L. Milčiaus, Z. Gaižauskaitės, J. Brėdikio, J. Vaidelio bei lietuvių autorių R. Vanagaitės, V. Savukyno ir kt. knygos, rengiami susitikimai su žinomais visuomenės veikėjais (D. Kutraite, K. Marčiulynu ir kt.), aktoriais ir režisieriais (A. Bialobžeskiu, A. ir G. Storpirščiais, N. Narmontaite, D. Kielaite J. Lapinskaite, G.Žickyte), istorikais (L. Klimka, A.Kasparavičiumi). Žymūs kraštiečiai tapo Kauno rajono bibliotekų globėjais: Raudondvario bibliotekos globėja - rašytoja A. Urbonaitė, Vilkijos miesto bibliotekos - aktorius E. Kvosčiauskas, Kulautuvos bibliotekos - Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė - Gr. Miliauskaitė, Panevėžiuko bibliotekos globėjas - menininkas - M. Šventoraitis. Per metus viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose vyksta virš 2000 vaizdinių ir žodinių renginių, kuriuose apsilanko apie 36 tūkstančiai lankytojų.

      

2015 - 2016 metais Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir 6 jos padaliniuose įgyvendinti du Kauno rajono moksleivių kūrybines, iniciatyvumo ir technologines kompetencijas ugdantys projektai - tai „Moksleivių bendrųjų kompetencijų ugdymas Kauno rajono bibliotekose ir mokyklose panaudojant informacines technologijas“ ir „Atrask save informacinių technologijų (IT) pasaulyje“. Projektinių veiklų dėka suaktyvėjo Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose vykdomos inovatyvios ir įvairiapusiškos edukacinės veiklos. Viešojoje bibliotekoje ir šešiuose jos padaliniuose: Lapių, Ežerėlio, Ringaudų, Zapyškio, Piliuonos ir Domeikavos bibliotekose, įsigijus 21 Lego robotą ir 22 planšetinius kompiuterius, organizuojamos integruotos informacinių technologijų, fizikos, matematikos, dailės, muzikos, lietuvių kalbos pamokos.( reikia keisti išsireiškimą). Viešojoje bibliotekoje ir šešiuose jos padaliniuose vyksta neformalaus ugdymo Lego robotikos ir Vaizdo technologijų užsiėmimai, kurių metu moksleiviai mokosi konstruoti ir programuoti robotus, naudodamiesi planšetiniais konpiuteriais filmuoja, fotografuoja ir kuria trumpametražius filmukus. Moksleiviai su Lego robotais dalyvauja respublikinėse, regioninėse Lietuvos mokinių LEGO robotų varžybose. Šių projektų dėka viešoji biblioteka tapo formalus ir neformalaus moksleivių ugdymo mokyklose ir bibliotekose iniciatore ir jungiamąja grandimi, taip pat sustiprino darbuotojų ir mokytojų kompetencijas dirbti su naujomis informacinėmis technologijomis.

Vaikų ir paauglių skaitymui ir kūrybiškumui skatinti bibliotekose įgyvendinami projektai: „Biblioterapija: atrask save“ ir „Biblioterapija: atrask save - 2“. Patriotiškumui skatinti vykdomi jau tradiciniais tapę Europos dienai skirti projektai: „Tavo galimybės Europos Sąjungoje“ (2017 m.), „Vienybėje stiprūs“ (2016 m.), „Švęskime Europos dieną kartu!“ (2015 m.). Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimui ir sklaidai rengiami leidybiniai projektai: „Ateitis paveldint praeitį“ (2015 m.), virtualus gidas „Išmanusis kultūros kelias Kauno rajone“ (2017 m.).

      

Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose didžiulio bendruomenės susidomėjimo sulaukia vykdomos įvairios edukacinės veiklos: teminiai konkursai („Vasara su knyga“, „Šiaurės šalių bibliotekų savaitės“, „Knygų Kalėdų“, „Metų knygos“ rinkimai), literatūriniai protų mūšiai, robotikos varžybos, viktorinos, interaktyvių žaidimų popietės bei popietės, skirtos spaudos atgavimo, kalbos ir knygos, Knygnešio dienoms paminėti.

     

2016-iaisias - Bibliotekų metais, kurių šūkis - ,,Stiprios bibliotekos - stiprios bendruomenės“, siekdami prisidėti prie šiuolaikiško bibliotekos įvaizdžio ir suartinti skirtingas knygų mylėtojų kartas, ne tik kvietėme bibliotekos vartotojus dalyvauti įvairiuose konkursuose, akcijose ir viktorinose, bet ir patys dalyvavome pirmojoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuotoje Nacionalinėje bibliotekų olimpiadoje ir prisijungdami prie Britų tarybos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos iniciatyvos „Šekspyras gyvas bibliotekose“ skaitėme ir organizavome šio žymaus kūrėjo sonetų skaitymus moksleiviams.

    

Atskleisdami bibliotekos teikiamas daugialypes paslaugas visus metus aktyviai vykdėme skirtingus savo turiniu ir forma edukacinius užsiėmimus: dalyvaudami Lietuvos Suaugusiųjų Švietimo Asociacijos rengiamose Suaugusiųjų mokymosi savaitėse mokėmės vilnos vėlimo, tapybos ant vandens ir akmenėlių, natūralių žvakių gamybos, piešimo su tušu ant ryžinio popieriaus atlikimo technikų. Edukacinių veiklų tematika priklausomai nuo metų laiko kito ir vis pasipildė naujomis veiklomis: kalėdiniu laikotarpiu naudodami kvilingo techniką gaminome žaismingas dekoracijas Kalėdoms, su dailininke ir pasakų vaikams rašytoja Sigutė Ach mokėmės knygos gamybos meno.

2016 metais už profesionaliai kuriamą kultūros lauką Garliavoje, viešosios bibliotekos vyriausiajai bibliotekininkei - Elvyrai Matveičikienei suteikta „Metų garliaviečio“ (2015 metais) nominacija, 2017 metais už šviečiamąja - kultūrinę veiklą direktoriaus pavaduotojai Vilgeminai Puskunigienei įteikta Seimo Švietimo ir mokslo komiteto padėka, taip pat nominuota „Metų garliaviete“ (2016 m.). Kauno rajono mero padėkomis už profesionalų darbą, kūrybines veiklas ir šiuolaikinių kompetencijų su naujomis informacinėmis technologijomis ugdymą apdovanoti ir kiti bibliotekos darbuotojai. 2016 metais surengtame rajono bibliotekininkų konkurse „Kuo didžiuojasi Kauno rajono bibliotekos“ geriausia rajono biblioteka išrinkta Ežerėlio padalinio biblioteka (vyr. bibliotekininkė R. Mickevičienė), pasižyminti inovatyviomis veiklomis, neformaliojo ugdymo įvairove, skaitymo skatinimo renginiais ir profesionaliu skaitytojų aptarnavimu. Antroji vieta atitekto Ringaudų bibliotekai, trečioji - Raudondvario bibliotekai.

   

Šiandien Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka yra atvira visuomenei žinių ir informacijos skleidėja, užtikrinanti informacijos išteklių kaupimą, saugojimą, aktualinimą ir sklaidą bei kokybišką paslaugų teikimą bendruomenės nariams; vykdanti su Kauno rajonu susijusio publikuoto ir rankraštinio kultūros paveldo saugojimą ir sklaidą; aktyviai dalyvaujanti Lietuvos bibliotekų bendros informacinės sistemos kūrime. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka kaupdama, saugodama ir skleisdama informaciją realizuoja savo misiją - būti bendruomenės informacijos, kultūros, laisvalaikio centru, plėtoti mokymosi visą gyvenimą galimybes bibliotekose, tenkinti rajono bendruomenės poreikius dokumentinei ir skaitmeninei informacijai.

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos apdovanojimai

2018 m. balandžio 19 d. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos visuotiniame susirinkime, kuris vyko Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje, Kauno rajono savivaldybės viešajai bibliotekai įteikta nominacija „Biblioteka - vaikų ir jaunimo draugas 2017“.

Šią nominaciją Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka laimėjo  dalyvaudama Savivaldybių viešųjų bibliotekų 2018 m. nominacijų konkurse, ji skirta už įdomią ir išskirtinę veiklą su vaikais ir jaunimu.

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos LBD skyrius tapo ir geriausio 2017 m. LBD skyriaus konkurso nugalėtoju. 

2017 m. geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kačerginės padalinio bibliotekos vyr. bibliotekininkei Editai Birgiolienei.

Džiaugiamės bibliotekos darbo įvertinimu! Biblioteka visada buvo, yra dabar ir išliks ateityje bendruomenės traukos centru, kur gimsta originalios idėjos, verda įdomios diskusijos, kur ateiname pasisemti žinių, atrandame naujoves ar besimėgaudami nuostabia knyga, galime pabūti išminties tyloje ir atsikvėpti nuo skubaus gyvenimo tempo.

Skaitykime, bendraukime ir tobulėkime kartu. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka visada laukia Jūsų!