Kauno rajono miesteliai ir gyvenvietės - Ežerėlis

Ežerėlis – miestas Kauno rajone, 20 km į vakarus nuo Kauno centro. Išsidėstęs Kazlų Rūdos miško šiaurės rytiniame pakraštyje, Ežerėlio durpyno saloje.Yra Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (veikia nuo 1994 m.) Miestas turi seniūnijos statusą, yra Ežerėlio vidurinė mokykla, biblioteka, slaugos namai,vaistinė, parduotuvės, paštas.  

Pavadinimo kilmė

Oficialiame 1925 m. vietovardžių sąraše „Lietuvos apgyvendintos vietos" gyvenvietė pavadinta „Ežerėtis" durpių ind. (galbūt kaip įmonės pavadinimas). Tarpukario lituanistikos instituto bylose įrašytas Ežerėlio kaimas, kurio pavadinimą siūlyta keisti į Ežeras. Manoma, kad dabartinis pavadinimas susiformavo nuo durpyno vardo Ežerėlis.

Apie 20 km į vakarus nuo Kauno, keli km į pietus nuo Zapyškio, yra didžiulė pelkė, apimanti 500,5 ha plotą, iš kurio 372,80 ha tenka durpynui. Vidutinis durpių storumo sluoksnis – 2,75 m. Kartais durpynas vadinamas Ežerėčio vardu (iškreiptas vardas atsirado rusiškame žemėlapyje klaidingai įrašius Azaretis). Geologai mano, kad Ežerėlio durpynas pradėjo formuotis prieš 10 000 metų. Didelės įtakos turėjo klimato pasikeitimai prieš 2500 m., kai oras atvėso, medžiai skursdami išnyko, atsirado daugiau drėgmės, ant senųjų durpių pradėjo formuotis naujas kiminų klodas. Iš to laikotarpio 1,5 m gylyje randama nemaža sutrūnijusių rąstų, kelmų bei medžių stuobrių. Ilgainiui susidarė didžiulės aukštutinio tipo samaninės pelkės su skurdžia, bet įdomia augalija ir gausia gyvūnija.
Senovėje pelkių viduryje būta vieno didesnio ežero, kurį Polujanskis Ažarėliu vadina. Šis vardas minimas ir senuose vokiečių karo žemėlapiuose. XVIII a. pirmoje pusėje nusausintas ežeras suskilo į du ežeriukus, ėmė sparčiai užaugti ir tapo mirštančiu. Jo gylis nuo vandens paviršiaus iki durpyno tesiekė 2 m, o nuo vandens paviršiaus iki mineralinio dugno – 4 m. taigi gal ir be reikalo žmonės ežerėlį vadino “bedugniu”. XIX a. viduryje šios pelkės, vadinamos Striukbalio vardu, apėmė 2650 margų. Carinė valdžia, manydama, kad šios pelkės daro daug žalos apylinkės miškams bei laukams, sumanė Striukbalį nusausinti. Pradžioje trūko lėšų, o kai jų atsirado, nebuvo galima rasti darbininkų grioviams kasti. Kai pagaliau ir jų pasisekė rasti, pradėjus kasti griovius, kilo smarki audra, išvertusi net ežero pakraščiuose augusius medžius. Tačiau valdžios tai nepaveikė, ir Striukbalis 1857 m. buvo nusausintas, nuleidžiant vandens perteklių Skirstaujos upelin (kairysis Nemuno intakas, 10,3 km ilgio). 1965 m. pelkė apėmė 500 ha plotą.
Į pietus nuo šios pelkės yra antra, dar didesnė Ežerėlio II pelkė – 2189 ha ploto, iš kurio 1638 ha durpyno yra 2,92 m vidutinio storumo durpių sluoksniu. Abu durpynai gerokai įsiterpia į Kazlų Rūdos miškų sritį. Senovėje čia buvo kasama rūda ir gabenama į liejyklas.I pasaulinio karo metu vokiečiai nemažą pelkės dalį nusausino. Po karo Kauno miesto savivaldybė durpyne įrengė durpių kasimo įmonę; buvo pastatyti keli pastatai. Kiekvienais metais buvo iškasama apie 15 000 t durpių. Durpyne dirbo apie 300 darbininkų, gaminusių durpes kurui ir kraikui.
Po II pasaulinio karo, trūkstant kuro, durpių gamyba buvo išplėsta. Gaminamos presuotos durpės, briketai, gabalinės ir presuotos durpės kraikui. Durpyne buvo ruošiami ir durpių gamybos specialistai. Lygiagrečiai išaugo ir Ežerėlio gyvenvietė. Trūkstant Kaune ir apylinkėse butų, čia pastatyta medinių ir mūrinių gyvenamųjų namų, nutiestos naujos gatvės, apsodintos medeliais. Įkurta: vidurinė mokykla, ligoninė, ambulatorija, kultūros namai; 1963 m. atidarytas Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakulteto Durpininkystės katedros skyrius su bendrabučiu moksleiviams, pirtis, kepykla, keletas krautuvių. 1956 m. Ežerėlyje iškasta 220 000 t durpių. Ežerėlis išaugo į didesnę gyvenvietę, kuriai suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės. 1959 m. mieste buvo 2189 gyventojai. 1965 m. – 2400 gyventojų.
1964 m. Ežerėlio durpių įmonė davė valstybei per 2 000 000 rublių pelno.
Prie Ežerėlio vidurinės mokyklos buvo įsteigtas (veikė iki 1989 m.) muziejėlis, kuriame buvo sukaupta nemažai kraštotyrinės medžiagos: turtingas numizmatikos rinkinys, nemaža senų (net kelių šimtų metų amžiaus) dokumentų, etnografinės medžiagos, spaudos ir kitų dalykų.
Ežerėlio apylinkėse (į šiaurę nuo miestelio) yra Pasaulio raistas, kurį supa Pasaulio miškai. Šioje srityje yra 1863 m. sukilėlių kapai, pastatytas paminklas.
Ežerėlio balose augo skirtinga aviečių rūšis (rubus chamaemorus), turinti gerą skonį. Tačiau nusausinus pelkes šios avietės išnyko.
Baigiąs nykti Ežerėlio ežeras yra 1,5 km į pietryčius nuo dabartinio miestelio. Jis yra apvalus, 600 m ilgio, 55 m pločio ir apima 24 ha plotą.

2006 m. gegužės 4 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

Lit.: Kauno rajono istorija -mokiniams ir mokytojams [Elektroninis išteklius] / rengėjai: A. Bulotas, D.Marmienė, O. Kukcinavičienė,…[et al.]. - [Kaunas] : Kauno rajono švietimo centras, 2007.