Kauno rajono seniūnijos - Taurakiemio seniūnija

Taurakiemio seniūnija yra pietvakariniame Dubravos miško pakraštyje, kairiajame Nemuno krante, apie 3 km į šiaurę nuo Darsūniškio.
Seniūniją supa Dubravos miškas, Kauno marių pakrančių miškai, Viršužiglio ir Arlaviškių miško parkai, Arlaviškių botaninis draustinis, Užupių miškas. Bendras miškų plotas – 2701 ha.
Seniūnija puikuojasi Kadagių slėniu – pripažintu gražiausiu taku Lietuvoje. Tai – svarbiausias Arlaviškių botaninio draustinio akcentas.
Visas seniūnijos plotas – 7500 tūkst. hektarų. 2017 metų pradžioje gyveno per 2000 gyventojų. Taurakiemio seniūnijoje – 13 kaimų: Arlaviškių, Dobilijos, Guogų, Leonavo, Margininkų, Piliuonos, Sietyno, Taurakiemio, Tursono, Užupių, Vyčiaus, Vainatrakio ir Viršužiglio.
Seniūnijos centras – Piliuona (per 800 gyventojų) istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1586 m. (Darsūniškio inventoriuje), turėjo 20 valakų žemės, 1744 m. priklausė Darsūniškio parapijai. Ties Piliuona 1812 m. Napoleono armijos dalys kėlėsi per Nemuną. Kairiajame Nemuno krante, Guogų kaimo lauke yra Guogų-Piliuonos piliakalnis. Piliakalnio likučiai tyrinėti 1955-1956 metais. Surasta brūkšniuotosios keramikos liekanų ir III–IV a. geležinis lenktas peiliukas. Radiniai siekia III–XIII a. Spėliota, kad čia yra buvę Pilėnai, kur 1336 m. kunigaikštis Margiris didvyriškai kovojęs su kryžiuočiais ir jų talkininkais. Tačiau kasinėjimų metu tai nepatvirtinta. (O. Navickaitė, Guogų-Piliuonos piliakalnis (Lietuvos mokslų akademijos darbai, serija A. 1 (6) 1959, 89–100.)
Šiandien seniūnijoje yra geros salygos žemės ūkiui plėtoti. Čia įsikūrę apie 36 ūkininkai. Stambiausias ūkis – Audriaus Banionio, jauniausias ūkininkas – Gytis Ruzgys.
Seniūnijoje įsikūrusi Piliuonos gimnazija, veikia pašto skyrius, biblioteka, Taurakiemio laisvalaikio salė, ambulatorija.
Taurakiemio laisvalaikio salėje veikia „Piliuonos“ tautodailės studija, įkurta 1997 metais. Iš pradžių studijoje buvo 7 nariai, dabar – apie 30. Nuo įsikūrimo jai vadovauja Regina Juodžbalienė. Studijos nariai – savamoksliai, pagrindų įgyja studijoje. Jie piešia Lietuvos peizažus, kultūros paveldą: pilis, bažnyčias, piliakalnius, miestelius, šventes, portretus, natiurmortus. Savo darbus pristato Lietuvoje ir tarptautinėse parodose Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Olandijoje, Belgijoje, dalyvauja įvairiuose pleneruose, konkursuose. Studijos narių darbų yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio nacionalinis muziejus, privačios kolekcijos.
Seniūnijos teritorijoje veikia visuomeninės organizacijos: Margininkų kaimo bendruomenės centras, Dobilijos bendruomenės centras, Taurakiemio bendruomenės centras ir Piliuonos bendruomenės asociacija.
Čia įsikūrusios ir 6 įmonės. UAB „Alevista”, UAB „Straunas", UAB medžio fabrikas „Nida“, UAB „ Parkasa“, IĮ Raimondo Mikalkėno, Alekso Kairio firmos. Veikia kelios parduotuvės. Gyventojai dirba ūkiuose, medienos apdirbimo, maisto, paslaugų teikimo srityse.
Taurakiemio seniūnijoje yra Margininkų Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčia, Viršužiglio Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir Piliuonos koplyčia. Veikia dvejos kapinės: Margininkų ir Viršužiglio.
Taurakiemio herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. vasario 20 d. dekretu. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Piliuonos herbe įamžintas unikalus netoli Piliuonos esantis Kadagių slėnis. Tokio Lietuvoje niekur nėra. Piliuonos herbe žalias kadagys su mėlynomis uogomis vaizduojamas sidabriniame lauke. Jis heraldikoje reiškia vandenį. Taip pabrėžiama vietovės lokalizacija prie didelių vandens telkinių – ilgiausios Lietuvos upės Nemuno ir Kauno marių.

Lit.: https://www.krs.lt/savivaldybe/seniunijos/taurakiemis/aprasymas/