Kauno rajono seniūnijos - Samylų seniūnija

Samylų seniūnija, įsikūrusi pietryčiuose nuo Kauno miesto, kairiajame Kauno marių krante, yra turtinga archeologinių vietovių. Jos teritorijoje stūkso gilią senovę menantys 4 piliakalniai – 2 Samylų, Pakalniškių ir Dubravų.
Seniūnijos plotas – 7622,99 ha, iš jų 81,1 % užima miškai, 16,7 % – žemės ūkio naudmenos, 0,1 % – vandenys ir 2,1 % – kitos paskirties plotai. Centras – Šlienavos kaimas. Iš viso seniūnijoje yra 8 kaimai. Juose gyvename beveik 5 tūkstančiai žmonių: Šlienava (1927 gyv.), Girionys (668 gyv.), Vaišvydava (382 gyv.), Žiegždriai (229 gyv.), Gervėnupis (501 gyv.), Laumėnai (853 gyv.), Dubravai (180 gyv.), Samylai (201 gyv.).
Seniūniją garsina Kalniškių konglomeratų atodanga, peizažinio stiliaus 250 ha Girionių parkas, Dubravos rezervatinė apyrubė (200 ha miško ir aukštapelkės, kur jau 60 metų draudžiama žmogaus veikla), Dubravos arboretumas (38 ha), įkurtas 1958 m. Jame yra daugiau nei tūkstantis rūšių sumedėjusių augalų rūšių.
Seniūnijos teritorijoje auga Amūrinių kamštenių, kilusių iš Kinijos, kanadinių klevų, ginkmedžių. Dubravų miške yra gamtos paminklas – iš vieno kamieno išaugę šimtametis ąžuolas ir pušis.
Turizmo bei poilsio reikmėms Kauno marių pakrante nuo Pakalniškių piliakalnio iki Žiegždrių įrengti keli pažintiniai takai.
Samylų seniūnijos socialinę ir ekonominę raidą lėmė 1959 m. pastatyta Kauno hidroelektrinė. Užtvenkus Nemuną buvo užlieti 35 kaimai, iškeldinta daugiau nei 700 sodybų. Užtvindytiems kaimams atminti netoli Pakalniškių piliakalnio, Kauno miesto savivaldybei dabar priklausančioje Vaišvydavos kaimo dalyje, 1989 m. gyventojų iniciatyva buvo pastatytas ąžuolo paminklas „Laiminantis Kristus“ (tautodailininkas Viktoras Žilinskas).
Buvusių Raguolių ir Pakalniškių kaimų žemėse apie 1960 m. įkurta būsimųjų miškininkų gyvenvietė, iki 1965 m. vadinta Girėnais, vėliau – Girionimis. 1963 m. čia pastatyti Lietuvos miškų instituto, įsteigto Kaune 1950 m., rūmai bei ūkinių ir komunalinių pastatų kompleksas, iš Vilniaus perkeltas miškų technikumas, kuris buvo įkurtas 1927 m. Alytuje. Po reorganizacijų Girionyse veikia Lietuvos agrarinio ir miškų mokslo centro Miškų institutas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija bei Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija. Vaišvydavos kaime įsikūrusi Kauno marių regioninio parko direkcija. Seniūnijoje veikia kelios didesnės įmonės: UAB „Lincasa“ Samylų kaime, UAB „Paka“ Žiegždrių kaime.
Seniūnijoje yra Girionių policijos nuovada, paštas, vaikų darželis, Šlienavos pagrindinė mokykla, medinė Švč. M. Marijos apsilankymo bažnyčia (statyta 1712 m., perkelta iš marių dugno 1958 m., kun. Antanas Mickevičius, altarista kun. Vytautas Vaičiūnas), Samylų kultūros centras su biblioteka, Girionių ambulatorija, medicinos punktas, respublikinė Marių ligoninė Žiegždriuose, vaistinė, vaikų dienos centras „Užuovėja“ Laumėnų k., keletas parduotuvių, kaimo turizmo sodybų. Seniūnijos teritorijoje įsikūrusios 59 sodų bendrijos.
Seniūnijos ir kraštiečių bendruomenę kasmet vienija renginys – etnografinė šventė „Pėdos marių dugne“, skirta prisiminti Nemuno slėnyje buvusius kaimus, kuriuos 1959 m. palaidojo Kauno marios.

Lit.: https://www.krs.lt/savivaldybe/seniunijos/samylai/aprasymas/