Kauno rajono seniūnija - Batniavos seniūnija

Batniavos seniūnija – vientisas teritorinis junginys, vakaruose ribojamas Nemuno upės, šiaurėje – Vilkijos apylinkių, pietuose – Kulautuvos, rytuose – Raudondvario seniūnijų. Dėl kelių tinklo išsidėstymo šios teritorijos gyventojams patogu susisiekti su seniūnijos centru. Seniūnijos centras – Bubių k., daugiausia gyventojų turinti gyvenamoji vietovė, esanti šalia pagrindinio seniūnijos teritoriją kertančio kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.
Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2008 m. sausio 1 d. įsteigiama Batniavos seniūnija, užimanti 4281 ha teritoriją. Joje gyvena apie 1500 gyventojų. Jai priskiriami Batniavos, Beiniūnų, Brūžės, Bubių, Dulkių, Gineitų, Kriemalos, Kvesų, Mozūriškių, Naujienos, Paštuvos, Rupunionių, Tirkšlių, Tolivardžių, Virbaliūnų, Žėbiškių, Žvirgždės kaimai. Nuo seno toliau gyvuoja „Kriemalos“, „Paštuvos“, „Batniavos“ sodininkų bendrijos.
Didžiausios seniūnijos gyvenvietės – Bubiai, Kvesai, Virbaliūnai, Naujiena. Pastaruoju metu juose intensyvėja gyvenamųjų namų statyba, todėl daugėja gyventojų, plečiasi kaimai.
Seniūnijos teritorija suskirstyta į 4 seniūnaitijas. Seniūnijos centras – Bubių k. Jame įsikūrusi Kauno rajono savivaldybės administracijos Batniavos seniūnija, Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos punktas, Centrinio pašto filialas (1886 m. Bubiuose veikė pašto stotis tarp Kauno ir Raseinių), du prekybos centrai. 2017 m. rugsėjo 1 d. duris atvers daugiafunkcis centras: pradinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka, Batniavos laisvalaikio salė.
Originalumu, architektūrine išmone ir didingumu išsiskiria Tolivardžių k., esantis Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės ir Šv. Juozapo basųjų karmeličių vienuolyno pastatas, pastatytas 2000 m. Vienuolės užsiima labdaringa veikla, jos dalyvauja socialinėse programose, ištikus bėdai paremia ne tik materialiai, bet ir moraliai. Greta vienuolyno – religinės bendruomenės parapijos namai, kuriuose teikiamos šarvojimo paslaugos. Kapinių pakraštyje 2015 m. atstatyta sudegusi nedidelė medinė, stačiakampės formos, dvišlaičiu stogeliu su geležiniu kryžiumi viršuje, šoniniais langeliais, koplytėlė. Jos viduje buvo nedidelis altorėlis. Senoliai sakydavo, kad iš to altorėlio sklinda Jėzaus širdies plakimas, todėl ši vieta laikoma šventa. Tose pačiose kapinaitėse, šalia kunigo Juozo Vailokaičio, ilsisi jo brolio, Vasario 16-osios Akto signataro, vieno įtakingiausių tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų, finansų ministro, bankininko, pramonininko, mirusio 1944 m. Vokietijoje, Jono Vailokaičio palaikai.
Gilią istorijos praeitį mena Batniavos seniūnijos kaimai. Vienas seniausių kaimų yra Paštuva – tai Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemė. Paštuvos vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose (Dusburgiečio kronikoje) paminėtas 1292 m., o 1323 m. minima Paštuvos pilis. Tačiau gausūs archeologiniai radiniai byloja, kad šioje teritorijoje, prie Nemuno upės, žmonių gyventa naujajame akmens amžiuje (maždaug 3000–1500 metų prieš Kristaus gimimą). Neolito laikotarpio stovyklos pėdsakų sutinkama prie Tamsės upės Brūžėje.
Istorinę praeitį mena Paštuvos senkapiai, Rupunionių kaimo senkapis, vadinamas Sidabriniu kalnu, Virbaliūnų kaimo senovės gyvenvietė, o archeologiniai radiniai rasti Kriemalos kaimo akmens amžiaus gyvenvietėje saugomi Kauno ir Vilniaus muziejuose.
Reikšmingas istorijos paminklas – šlaitas, vadinamas sklandytojų, kur 1945–1957 m. buvo pagrindinė respublikos sklandymo bazė „Virbaliūnai“ ir sklandytojų slėnis – perlas ne tik geografinės vietovės vertinimo prasme. Šioje erdvėje brendo ir tvirtėjo Lietuvos sklandytojų sparnai ir sklandė laisvės idėjos. Ne veltui graži gamta ir istorinis paveldas domina archeologus, istorikus, meno ir gamtos grožio mylėtojus. Bet didžiausias seniūnijos pasididžiavimas – darbštūs, kraštą mylintys, puoselėjantys gamtą ir istorinį paveldą, gražias tautos tradicijas, draugiški bendruomenės nariai.

Lit.:https://www.krs.lt/savivaldybe/seniunijos/batniava/aprasymas/